Dar romėnų išminčiai sakė, kad sveikame kūne – sveika siela. Visi seniai žinome, kad judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas padeda mums jaustis emociškai geriau. Arba, susirgus, ar neduok Dieve, patyrus kokią traumą, emociškai stipresni žmonės, lengviau sveiksta. Tačiau žinome ir tai, kad žinoti ir taip gyventi yra du skirtingi dalykai.
Apie tikrąją meilę, pagarbą ir pagalbą sau laidoje kalbamės su Arvydu Balčiumi - Eglės sanatorijos direktoriumi medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, psichoterapeutu ir Jūrate Astravaite – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja.
Tiems patiems romėnams buvo žinomas ir dar kitoks frazės variantas: „Sveika siela retai būna sveikame kūne.“ Panašu, kad reikia siekti kūno ir sielos sveikatos, nes sveikas kūnas dar neužtikrina sielos sveikumo. Su laidoje dalyvaujančiais gydytojais aiškinamės, kaip viskas yra iš tikrųjų. Gydytojai paaiškina, kaip skausmas keičia asmenybę, koks svarbus yra persijungimas iš „darymo“ į „buvimo“ režimą.
„Sielos ir kūno vienybę jau Dantė apibūdino vienu žodžiu – rojus“, - sako gydytojas Arvydas Balčius.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Apie neišdildomus įspūdžius, išgyventus projekto „Mums pakeliui“ metu laidoje dalijasi bendrakeleiviai: televizijos ir kino prodiuserė Justina Ragauskaitė , Mykolas Alekna – operatorius, su kamera rankose, kartu su žygeiviais įveikęs visus 500 km, mokytoja Margarita Molienė, nekilnojamojo turo ekspertė Vita Žilytė, ukmergiškiai Vida ir Darius Svetlikauskai – projekte „Mums pakeliui“ nuėję visus 500 km ir Gintautas Davolis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenografijos skyriaus vadovas.
Laidoje kalbamės apie kelią, kuris, pasak pašnekovų, sutraukia ypatingus žmones. Apie gautas ir priimtas dovanas, kurias dovanojo kelias ir jame sutikti žmonės. Apie fizinių galimybių ribas, kurios tirpo nuoširdžiame bendravime. Apie suteiktą galimybę būti čia ir dabar ir susipažinti su savo tikruoju aš. „Per tas tris savaites kelyje, mes visi dideliais kąsniais valgėme vasaros, gamtos, žmonių grožį ir praturtėjome labiau, nei perskaitę kelias knygas. Imkime vienas kitą už rankos ir eikime kartu, nes mums visiems pakeliui“, - sako laidos pašnekovai.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Unikalaus projekto „Mums pakeliui“ žygeivių tikslas, nuo Žagarės įveikus 500 kilometrų, buvo Seinai. Ten juos pasitiko lietuviška kepurinė, tradicinė tautinė muzika, tautiniais kostiumais pasipuošę Seinuose gyvenantys ir lietuviškąją kultūrą puoselėjantys Lietuvių namų Seinuose (direktorė Onutė Nevulienė) įvairių kolektyvų nariai. Priėmimą organizavo Lietuvos respublikos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius dr. Remigijus Motuza, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Prie laidos pašnekovų prisijungė ir Lenkijos lietuvių dvisavaitinio leidinio „Aušra“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė.
Kaip tarpvalstybiniai santykiai ir aktualijos įtakoja Seinuose gyvenančios ir lietuvybę puoselėjančios lietuvių bendruomenės narių gyvenimą. Pašnekovai pasakoja, kad lietuvių tautinės mažumos ir lenkų daugumos santykiai istoriniame kelyje buvo sudėtingi, buvo sunku plėtoti lietuvišką kultūrą, ugdymą, tačiau šiandien šiame krašte lietuvybė trykšta. „Dar prieš dešimt metų, Seinų burmistras nebūtų atvykęs pasitikti iš Lietuvos atvykusių svečių, - sako pašnekovai, - tačiau, ypatingos tolerancijos, nuoseklaus darbo ir meilės savo istorijai, kultūrai dėka, šiandien čia gyventi gera“. Ir ragina klausytojus atvykti į Seinus: „Čia galima rasti daug Lietuvos istorijos, kultūros ir kraštovaizdis labai gražus“.



Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje kalbamės su dviem nuostabiomis poromis, ukmergiškiais Jolanta ir Gintaru Maleronkomis ir Rasa bei Sigitu Kumetaičiais. Abi poros santuokoje jau gyvena trisdešimt trejus metus. Rasa ir Jolanta - buvusios klasiokės. Ir su šiais žmonėmis susipažinome unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.
Pašnekovai nuoširdžiai pasakoja apie savo jau nueitą kelią, išgyventas laimingas ir sunkesnes akimirkas bei dalijasi savo prisiminimais, patarimais, kurie pakeitė jų požiūrį į daugybę dalykų ir gyvenimas nuo to pasidarė daug mielesnis bei atėjo stipresnis kiekvienos išgyventos minutės išjautimas.
„Kelyje nesutiksi bet ko. Jei sutinki žmogų savo kelyje, reiškia yra susikryžiavimo taškai – požiūris į gyvenimą“, - sako Sigitas Kumetaitis. „Žmonės, sutikti kelyje, privertė susimąstyti, kodėl greta jų taip saugu ir gera. Tie žmonės – be jokių kaukių ir buvo labai gera leisti sau būti tokiais, kokie esame iš tikrųjų“, - Sigitui pritaria žmona Rasa.
Pokalbį apie nostalgiją vaikystėje ir jaunystėje išgyventam nuoširdumui, susvetimėjusią visuomenę, baimes priimti kitokį pašnekovai baigia: „Ne siekime tobulybės, nes tada gal ir Dievui galėsime pasakyti „pasislink“, bet džiaukimės kiekviena diena, kiekviena minute, o ne laukime, kas bus rytoj.“ O laidoje kalbantys vyrai dar priduria: „Pradėkime ir baikime kiekvieną dieną bučiniu ir komplimentais žmonai, savo artimiausiems, juk nuo to visiems pasidaro geriau. Kai daliniesi, gauni daug daugiau“.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip gyvenimas Alytuje pritaikytas visiems? Kokie keliai jau nueiti ir kokius dar reikia nueiti visiems kartu, kad, per empatiją, kuri įtakoja ir reglamentuojančių aktų priėmimus, virstų didžiąja bendruomenės galia? Laidoje kalbamės su Povilu Labuku, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoju, Vytautu Zubrumi, Alytaus profesinio rengimo centro direktoriumi, Silvija Pešteniene, Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos laikinąja vadove, Indre Mikelionyte – Pranculevičienė Alytaus kultūros centro direktore, Klementina Gruzdienė Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininke.
Kiekviena diena yra bendruomenės narių ugdymas. Ir neužtenka vien reglamentuojančių teisės aktų priėmimo tam, kad vyktų pokyčiai. Svarbiausia – visiems būti tos pačios bendruomenės dalimi, visiems mokytis vieniems iš kitų kiekvieną dieną ir tik taip galime judėti pirmyn. „Viskas susiveda į žmones ir į paprastą norą daryti pokyčius. Tai neturi gimti iš rašto, tai turi gimti iš širdies“, - sako laidos pašnekovai.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Kiek žmonių, tiek priežasčių yra eiti į kelią“, - sako į „Mums pakeliui” projektą, kuriame praleido dvi dienas, sugrįžusios Renata Zybartienė – atlikėjų vadybininkė, TV prodiuserė, mokytoja, mama, dukra, Kristina Jure – atlikėja, įvairių televizijos muzikinių projektų finalistė, Gabrielė Urbonaitė Geleibra – jaunosios kartos dainininkė ir kūrėja, džiazo bei šiuolaikinės pop muzijos stilių atstovė, Vilniaus kolegijos dėstytoja. Atlikėjos sugrįžo ne vienos, kartu atvyko ir Kristinos draugas Karolis Talutis – kompozitorius, prodiuseris, grupės 8-tas kambarys vokalistas ir Gabrielės sužadėtinis Rokas Leonavičius, jutuberis.
Laidoje pašnekovai sako, kad einant kelyje, atsiskleidžia kitos temos ir pokalbiai, nei įprastame gyvenime. Laikas čia bėga kitaip. Pokalbiai šiame kelyje vystosi labai natūraliai. „Atrandame ne tik kitus žmones, su kuriais užsimezga nuoširdūs pokalbiai, tačiau ir su savo draugais paliečiame tokias temas, kurios kasdieniniame gyvenime atrodo nereikšmingos. Man ši kelionė dovana, nes susipažinau su žmonėmis, su kuriais gal nebūčiau susipažinusi niekada“, – sako Gabrielė Urbonaitė Geleibra. „Mano visi draugai muzikantai, - sako Kristina Jurė, - o čia sutikome įvairiausių žmonių, kurie įkvepia“. „Kelio metu negalime nuo savęs pabėgti. Einant fiziniu keliu, galima labai daug apie gyvenimo kelią pamąstyti,“ - pritaria Rokas Leonavičius.
Dar vienas pokalbis apie tikslus, interesus, ribas, kurias, dažnu atveju, sugalvojame patys, įrašytas unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu.




Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Tai yra patirtis ir labai stipri“, - taip apibūdino „Draugystė veža“ LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrė Monika Navickienė, dalyvavusi unikaliame projekte „Mums pakeliui“. „Negalia yra mūsų sveikų galvose „įklijuotas“ dalykas“, - ministrei antrina jos patarėjas Tomas Kavaliauskas. „Sąvoka „negalia“ bendravime išnyksta“, - užtvirtina Vytis Venslauskas „Draugystė veža“ direktorius.

Laida įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu priešpaskutinę dieną, pašnekovams įveikus vieną iš ilgiausių Camino Lituano kelio etapų. Visi pašnekovai vieningai sutaria, kad kelyje išmoktos pamokos stumia į priekį ir verčia perdėlioti prioritetus bei galvoje susidėliojusius stereotipus.
Radijo studija šios laidos įrašo metu tapo automobilis, vežęs žygeivius iš kelio. Ministrė prisipažino, kad tokio interviu ji nebuvo davusi ir tai yra vienas iš įsimintiniausių pašnekesių.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Dar viena laida, įrašyta unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po žydinčiomis liepomis. Su Virginija Cimermoniene - vilniete, verslininke, Gediminu Tankevičiumi – sporto medicinos gydytoju, mokslų daktaru ir Kristina Jurevičiūte – sodybos „Onupis“, esančios Kauno rajone Biliūnų kaime, savininke kalbamės apie kelią su sutiktais pakeleiviais. Apie patirtis ir išmoktas pamokas. Apie svajones ir pasirinkimus, keičiančius gyvenimą.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tai jau antroji laida, kuri įrašyta jau antrą savaitę vykstančio unikalaus projekto „Mums pakeliui“ metu, po kvepiančiomis liepomis. Šį kartą - Kėdainių rajone, Paberžėje. Aštuntąją žygio dieną „Draugystė veža“ iniciatyvos „Mums pakeliui“ žygeiviai išgirdo dar vieną Piligrimų kelio kodekso sentenciją: „Tu gali dalintis tik tuo, ką turi“. Tad šiame kelio etape ir lydi pamąstymai apie dalijimąsi gerumu, kuklesne ar turtingesne patirtimi, išgyvenimais ir džiaugsmu.
Laidoje kalbamės su prie žygeivių prisijungusiais svečiais iš Tauragės krašto, Lauksargių globos namų. Tai žygeiviai, kurie savo atvykimu sujaudino iki ašarų. Vyriausiai žygeivei Bronelei 88, jaunesnio nei 67 nėra. Visą etapą – daugiau nei 20 km įveikė Antanas Vasilevas ir Lauksargių globos namų užimtumo specialistė Edita Gaižauskienė. Laidoje taip pat įspūdžiais dalinasi Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė ir Antanina Dilbienė, kuriai jau aštuoniasdešimt penkeri.
Lauksargių globos namų direktorė Jovita Černeckienė sako, nors jų bendruomenė maža, bet yra ir visuomenės dalis: „Kuo mes galim dalintis? Dalinamės patirtimi, išmintimi, gera nuotaika, bendryste, šypsena, medžio šakele atsiginti nuo vabzdžių... Stengiamės visose iniciatyvose dalyvauti, kur tik leidžia mūsų jėgos“.
Pokalbis apie išmintį, gerą nuotaiką, bendrystę, apie tai, koks svarbus yra kiekvieno mūsų kelias ir gerumą bei gerą nuotaiką, kurios pašnekovams netrūksta.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Ši laida įrašyta Joniškio rajone, Buivydžiuose, kaimo turizmo sodyboje „Namukas“, po pirmosios dienos etapo kalbamės su Camino Lituano savanoriais Mariumi Minkevičiumi, Jolanta Kručkauskaite - Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pietvakarių centro vadove ir Alvydu Valenta, žurnalistu, poetu, esperantininku. Laba diena ir Jums, gerbiamas Alvydai. Su laidos svečiais kalbamės jiems įveikus pirmąjį Camino Lituano kelio etapą Žagarė – Buivydžiai, beveik 29 kilometrus.
Liepos 5-ąją dieną Žagarėje startavo unikalus iniciatyvos „“Draugystė veža projektas „Mums pakeliui“. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame dalyviai tikrai pasiryžę nueiti 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną keliautojai eina vis nauju etapu ir kiekvieną dieną komandą sudaro keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis.
Camino Lituano – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Kaip sekėsi projekto „Mums pakeliui“ žygeiviams įveikti pirmąjį etapą. Kaip buvo sukurtas Camino kelias ir kas tai yra, kodėl savanoriai tiek daug savo laiko ir širdies skiria jam. Ar skiriasi neregio kūrėjo pasaulis nuo reginčio kūrėjo pasaulio? Nuoširdus ir labai įdomus pokalbis.

Ved. Žydrė Gedrimaitė