Projektas „Mums pakeliui“ startuoja jau liepos 5-ąją. Tai projektas apie tai, kad visi mes einame savo keliu, o tie atskiri mūsų kiekvieno keliai susijungia į vieną didelį kelią. Projektas, kuriame tikrai nueisime 500 km Camino Lithuano kelią nuo Žagarės iki Seinų. Kiekvieną dieną eisime vis nauju etapu ir kiekvieną dieną keliautojų komandą sudarys keturios pozicijos: fizinę negalią, psichosocialinę ar intelekto negalią turintys, žinomas žmogus ir vietinis šviesuolis. Kiekviena diena turi ir savo temą. LRT.LT puslapyje yra projekto anketa, taisyklės, išsamūs aprašymai, kur galite apie viską paskaityti plačiau.
Laidoje dalyvauja du keliautojai visomis prasmėmis. Juozas Gaižauskas – aktorius, rašytojas, TV laidų bei renginių vedėjas, prodiuseris, dainų kūrėjas, atlikėjas ir piligrimas. Vytis Venslauskas – reklamos ir marketingo projektų kūrėjas, viešosios įstaigos „Turizmo plėtros institutas“, administruojančios iniciatyvos Draugystė veža projektus, direktorius, aistringas motociklų mėgėjas, neseniai grįžęs iš žygio po Ispaniją ir Portuhgaliją, nors ruošėsi į Maroką, taip pat ir piligrimas.
Visi mes kiekvieną dieną vaikštome nuo ryto ligi vakaro – vieni daugiau, kiti mažiau, tačiau ne kiekvienas pasiryžta leistis į piligriminį kelią. Tam įgyvendinti ir Juozui Gaižauskui prireikė nemažai laiko – net 5-erių metų. Laidoje J.Gaižauskas dalijasi savo kelio ieškojimais ir atradimais. Kaip sugalvojo eiti į piligriminį kelią ir kodėl taip ilgai ruošėsi? Su kokiais iššūkiais ir atradimais teko susidurti kelyje ir po jo? Taip pat laidoje kalbamės apie knygą „Dievas su šlepetėmis“. Taip vadinasi pirmoji aktoriaus Juozo Gaižausko knyga. Ji gimė po žygio Šv. Jokūbo keliu. Ir pavadinimas, sako Juozas, nėra atsitiktinis: „knygoje Dievas iš tiesų mūvi šlepetes, pamatysite“.
Vytis Venslauskas kviečia jungtis visus ir perduoda projekto organizatorių žinutę: „Šiuo projektu norime dar kartą pasakyti, kad šiandien mes visi - tiek turintys negalią, tiek ne, tiek žinomi žmonės, kurių gyvenimus sekame, tiek tie, kurie kuria šviesą ir grožį tyliai, – visi esame naujame starte. Ir toks jausmas, kad visi nauji išbandymai mums siunčiami yra tam, kad dar kartą įvertintume svarbiausia - priimti, suprasti, palaikyti ir mylėti vienam kitą.“

Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė

Mindaugas Stanevičius ir Vaidas Kuliauskas – du draugai, sudėję savo santaupas ir įkūrę mažąją bendriją “Asistentinis taksi”. Abu draugai po kaklo traumų juda neįgaliojo vežimęliu ir sukūrė verslą tam, kad pagelbėti judėjimo negalią turintiems, senjorams.
“Asistentinis taksi” įkūrėjai jungiasi prie projekto „Mums pakeliui“. Dabar jie pasiryžę įveikti visą 500 km „Camino Lituano“ kelią ir būti šios kelionės „gelbėtojais“: „Dalyvausime, nes tikime, jog išbandymai daro mus stipresniais. Rodydami pavyzdį skatinsime kitų neįgaliųjų veiklumą, aktyvesnį judėjimą pirmyn, taip pat padėsime kelyje tiems, kuriems to reikės. Projekte tikimės paprasto ir šilto bendravimo, nes mes norime būti reikalingi, o ne siekiame uždirbt.
Tokie projektai kaip šis naudingi visiems – sveikiesiems padeda suvokti, kad žmogaus su negalia poreikiai tokie patys, kaip ir jos neturinčiųjų, o neįgaliesiems reikia nors kartais išeiti iš savo komforto zonos – nėra kliūčių, kurių neįmanoma įveikti. Reikia bandyt – ir būtinai pavyks.“



Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje, skirtoje Tėvo dienai, kuri minima pirmąjį birželio sekmadienį, kalbamės su dviem nuostabiais tėčiais. Vilnietis Aivaras Mickus, kartu su žmona, augina penkerių metukų dukrytę. Kitas svečias - Kupiškio rajone Subačiaus miestelyje su šeima gyvenantis Aridanas Krasauskas. Aridano sūnui jau 20 metų, o dukrytei Mildutei aštuoneri. Aivaro rega silpsta kiekvieną dieną, tačiau meilė dukrytei su kiekviena diena tik didėja. O Aridanas, gimus dukrelei, kuri turi judėjimo negalią, pasitaręs su žmona, nusprendė – tegul žmona eina į darbą, jis pats rūpinsis mažąja namuose.
Juk ne kiekvienas tėtis nori ir moka pamaitinti savo mažylį, o Aridanui tenka maitinti Mildutę per pilvuką, nes mergaitė pati negali to padaryti. Taip pat tenka ir pamokoms padėti pasiruošti. Aivaras atvirai pasakoja, kad dukra jau žino, kad tėvelis silpnai mato ir kartais vaikiškai pagudrauja. Abu laidoje dalyvaujantys tėčiai paneigia nuomonę, kad vyrams nepatinka kalbėti apie jausmus ir labai jautriai dalijasi tėviškais džiaugsmais ir rūpesčiais.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Unikalios modelių ir pranešėjų agentūros HERO TALENTS iniciatorės ir kūrėjos Ema Navickienė ir Aistė Krušinskaitė laidoje sako, tikinčios, kad visi žmonės gali atrasti save ir savo talentus, nepriklausomai nuo skirtingų galių, išvaizdos bruožų ar fizinių gebėjimų.

Aistė būdama 25 metų patyrė stuburo traumą, kuri iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Atrasti meilę sau ir gyvenimui jai padėjo entuziazmas ir drąsa, kurios ji kupina nuo vaikystės. Šiandien nuo Aistės veido nedingsta šypsena ir ji yra įsitikinusi, agentūra padarys didelį poveikį keičiant visuomenės požiūrį į negalią turintį žmogų bei įvaizdžio standartus.
Ema dalijasi septyneriais bendros kelionės ir artimos draugystės su vyru Augustu, turinčiu judėjimo negalią, metais. Ši draugystė apvertė jos gyvenimą aukštyn kojom. Pirmiausia, teko susipažinti ir išmokti gyventi su iššūkiais, kuriuos kuria negalia, po to sekė artimųjų ir aplinkos nuomonės ir požiūriai, kurie buvo grindžiami baime, nežinojimu ir gąsdinimais. Tačiau po kurio laiko suprato, kad kas kitiems atrodo problema, jai tai tik paslaptis, kurią norisi įminti. Jauna moteris džiaugiasi sukurta agentūra, ir tiki - ji padės pamatyti talentus, kurie lieka nepastebėti.

Laidos vedėja Ž.Gedrimaitė






Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kai daugelis liūdi dėl karantino, neįvykusių kelionių ir kitų neišsipildžiusių svajonių, autizmo spektro sutrikimą turintis Kasparas Dučinskas ir jo mama Eglė džiaugiasi – atidaryta individuali įmonė „Nepyksti“, ir sukurta darbo vieta Kasparui. Laidoje apie paslaugą, pagalbą priimant sprendimus pasakoja ir Valakupių reabilitacijos centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vadovė Natalija Markovskaja. Apie „baubus“ ir kitas baimes, vis dar gyvus stereotipus ir pagalbą juos laužant, patirtis, žmonių požiūrį išgyvenimus pasakoja pašnekovai. Tiek Kasparo mama Eglė, tiek kasdieniniame darbe su nepažinojimu ir nežinojimu ar nemokėjimu suprasti, priimti kasdien susidurianti Natalija, vieningai sutaria – jei nori, dirbti, pagal savo galimybes, ir jaustis reikalingu gali visi.
VšĮ Valakupių reabilitacijos centras nuo 2020 birželio 1 d. teikia projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ paslaugą – pagalba priimant sprendimus. Ši paslauga skirta suaugusiems asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, kuriems nustatytas ribotas gebėjimas priimti sprendimus tam tikroje srityje.
Pagalba priimant sprendimus – tai asmeniškas sprendimų priėmimo procesas, kai sprendimą priimantis asmuo naudojasi jam pagalbą teikiančio specialisto ar specialistų komandos pagalba, sprendžiant dėl asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių bei neturtinių
klausimų, remiantis sprendimą priimančio asmens valia, pageidavimu ir teise rinktis.
Pačios paslaugos tikslas – pasitelkus pagalbininko priimant sprendimus ar specialistų komandos pagalbą stiprinti asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, siekiant savarankiško gyvenimo ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse Pagalbos priimant sprendimus asmeniui teikiama asmens sveikatos, socialinio dalyvavimo, asmeninių turtinių, asmeninių neturtinių klausimų srityse. Teisę į pagalbos priimant sprendimus paslaugas turi nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys nuo 18 metų, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.



Ved. Žydrė Gedrimaitė

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.
Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.html
Susumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.
Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“
Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“
Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.

Lietuvai atstovaujančios dainos video:
https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQ
Lietuviška dainos versija:
https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2s

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Gegužės 8-ąją minima Tarptautinė raudonojo kryžiaus diena. Raudonasis kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, kartu su Raudonojo pusmėnulio draugija, veikianti nuo 1863 metų ir vienijanti 192 nares valstybes bei apie 13 mln. savanorių. Lietuvoje Raudonojo kryžiaus organizacija veikia nuo 1919 metų. Pagrindinė organizacijos misija – padėti valstybėms ir jų gyventojams ekstremalių situacijų ar įvykių atvejais - esant ginkluotiems konfliktams, karams ar kitoms humanitarinėms krizėms. Laidoje kalbamės su Kristina Meide – Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadove ir Rasa Stankevičiene – Raudonojo kryžiaus „Šiltų apsilankymų“ programos vadove.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai, gražiausi žodžiai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamai. Šią laidą skiriame visoms Mamoms. Laidoje kalbamės su druskininkiete Svetlana Veselova, kurios sūnui Edmundui jau dvidešimt penkeri, jam stiprus autizmo spektro sutrikimas ir klaipėdiete Ala Arlauskiene, kurios namuose krykštauja dvi dukros – dešimtmetė Urtė ir setynmetė Elzė. Vyresnėlei Urtei yra patvirtinta chromosomos trisomija, geriau žinoma kaip Dauno sindromas, o Elzės ligos medikai tiksliai nustatyti negali iki pat šios dienos. Abiems moterims likimas lėmė ypatingą gyvenimą, tačiau abi moterys, tiek Svetlana, tiek Ala, šiandien tik šypsosi ir stengiasi, kad jų vaikai gyventų maksimaliai laimingą gyvenimą. Apie besąlygišką meilę, kantrybę ir plačią šypseną – atsaką visiems gailesčio kupiniems žvilgsniams, motiniškus džiaugsmus ir rūpesčius, aplinkinių požiūrį ir, kur semiasi jėgų, laidoje dalijasi abi pašnekovės.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

,,Keliaukime gražiausiu kūrybos, pažinimo ir draugystės taku” – kviečia festivalio „Gražiausiu taku“ rengėjai. Projektas išskirtinis tuo, kad jame dalyvauja ir žymūs menininkai – profesionalai ir talentingi neįgalūs atlikėjai, jaunieji talentai bei senjorai. Laidoje kalbamės su projekto „Gražiausiu taku“ autore ir vadovė, programų režisiere, scenarijų autore Lijana Žiedelyte ir aktoriumi, televizijos laidų, valstybinių švenčių ir kitų renginių vedėju, Gintaru Mikalausku.

Festivalis vyksta nuo 2005 metų. Projektas apjungia įvairių žanrų, muzikos stilių ir įvairaus amžiaus atlikėjus, Scenoje susitinka ir jaunieji talentai, pirmuosius žingsnius žengiantys į sceną ir profesionalūs menininkai, pripažinti artistai. Mokiniai ir jų mokytojai, kolektyvų vadovai, šeimos nariai skatinami kartu kūrybiškai bendrauti koncertinėje ir laisvalaikio veikloje. Keliauja ir mėgėjai, muzikos mylėtojai ir profesionalai, visuomenėje žinomi asmenys. Gintaras Mikalauskas pasakoja, kaip festivalio metu jaučiasi susirinkusi tokia įvairi publika ir kokias emocijas išgyvena pats.



Ved. Žydrė Gedrimaitė

Balandžio 17-ąją – minima Pasaulinė cirko diena. Pirmieji cirko pasirodymai siejami su antikos laikais, kai Romos stadionuose vykdavo įspūdingi teatrališki ir akrobatiniai renginiai. Lietuvoje cirko elementų buvo liaudies šventėse, populiarūs buvo klounai, mimai, akrobatai. Laidoje kalbamės su Baltijos cirko projektų vadove, Kauno cirko meno akademijos vadove Ieva Variakojyte ir broliais Tomu ir Roku Baranauskais, „Lietuvos talentų“ dalyviais, Baltijos cirko mokiniais, jaunaisiais artistais, kurie cirke atrado šeimą, nes savosios neturėjo ir jos labai trūko.
Pašnekovai dalijasi apie kasdieninį cirko gyvenimą, dideles pastangas, kurių rezultatą mato žiūrovai. Tiek Ieva, tiek broliai pasakoja apie ypatingą šeimyninį ryšį, kuris sieja visus cirko darbuotojus ir naujai įsiliejusius į kolektyvą jaunuosius artistus.


Ved. Žydrė Gedrimaitė