Kiekvieno rudens dilema: ką daryti su nukritusiais lapais? Ar grėbti, ar palikti? O kur dėti sugrėbus? Žinoma, juos nušluoti, nugrėbti reikia nuo takų, tačiau kitur jie yra sunaudojami sliekų - suėmę už smaigalio, šie lapus įtraukia į savo urvelius ir ten suvirškina. Tai, kas lieka po jų puotos, patręšia dirvą. Sugrėbę lapus mes iš sliekų atimame visą maistą. Vadinasi – taip skriaudžiame ne tik juos, bet ir dirvožemį.

Dar sykį kalbame apie ežius ir pasakėčia virtusį jų vaizdavimą su lapų kupstu ant spyglių. Ežiai viską nešasi tik dantyse. Kas išgalvojo tą pasakėčią? Pasirodo, taip apie ežį buvo aprašyta Plinijaus pirmuose dešimtmečiuose po Kristaus. Protu nesuvokiama, kaip Plinijus sugalvojo tokią istoriją: atseit, naktį ežiai įsilipa į obelis, nupurto obuolius, o po to ridinėjasi ant žemės ir apkibę obuoliais su jais dingsta iš sodo. Praėjo beveik 2 000 metų, tačiau iki šiol šia pasakėčia tikima.

Ar žąsys gali lesti želmenis? Kaip išugdyti miškininką? Ką iš gamtos galima paimti savo namams – maistui ir vaistui?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė








Ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė