Apie pašėlusį kranklių pavasarį, kai paukščiai įgauna daugybę iki tol neturėtų balsų. Apie gyvūnų meilę, apie zoologijos sodo gyventojų gyvenimo užkulisius pasakoja Lietuvos zoologijos sodo žinduolių kuratorė Rimgailė Pėtelytė – Brazaitienė.

Pavelas Trusovas, Švenčionių rajone radęs žiemą gimusius šerniukus aiškina, kaip atrodo šernės lizdas, kuriame vedami jaunikliai, kuo jis skiriasi nuo įprasto šernų guolio ir kaip elgtis, miške aptikus gyvūnų jauniklius.

Minint Tado Ivanausko 140-ąsias gimimo metines, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje iki kovo 9 d. veikia paroda „Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali savo gimtajam kraštui…” ; pristatoma akademiko Mečislovo Žalakevičiaus knyga „Akademiko Tado Ivanausko fenomenas“.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiuo metu vyksta lapių vestuvės, o kada laukti lapiukų? Apie šį lapių gyvenimo etapą pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. Be lapės neišsiverčia jokia pasaka. O ar be jos gali būti miškai, laukai, pievos? Nors Lietuvoje detalesni lapių tyrimai nevykdomi, tenka kliautis kitų šalių mokslininkų darbais.

Ar kada matėte baltą varną ar kitą neįprastos spalvos paukštį? Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys renka įvairių spalvinių variacijų paukščių nuotraukas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžiotojų ir žvejų draugijos Švenčionių rajono skyriaus pirmininkas Pavel Trusov papasakojo, kaip medžiotojai aptiko šernų guolį su keliais tik gimusiais šerniukais. Tai labai per anksti. Ką tai sako apie klimatą, o gal tiesiog šernų banda atsistato?

Apie paukščių globą pasakoja laidos klausytojas kaunietis Jonas Palys, kuris paukščius pažino, būtent, juos lesindamas.

Barsukas nusprendė, kad žiema ilgai netruks.

Pernai Kretingos valymo stotyje paimtus mėginius ištyrę mokslininkai nustatė, kad jau išvalytame vandenyje apstu vaistų likučių, o dominuoja skausmą malšinantys vaistai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Laikas tam tinkamas, nes žiemą jie atviri. Kur keliauti ir ką naujo galima pamatyti, pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Diana Rakauskaitė, kuri primena, kad nepamiršumėte nusipaveiksluoti ir atsiųsti nuotrauką lankytojų centrui.

Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais šiuo metu gyvena gamta? Medžiotojas Dainius Skukauskas pasakoja, kad šiuo metu barsukas ne tik nemiega, bet ir aktyviai maitinasi. Žiemos miegu miegantys gyvūnai turėtų elgtis kitaip, nes jų fiziologija nepritaikyta mitybai, virškinimui tokiu metu.


Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kaip žiemą padėti ežiui? Geriausia skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti gyvūnų globėjams arba – neštis namo, o ten laikyti ežį vėsioje, nešaltoje patalpoje, kur jis galėtų saugiai miegoti iki pavasario.

Ar žiemos palingavimai pavojingi augalams? Kauno VDU universiteto Botaniko sodo Floros specialistas Kęstutis Obelevičius sako, kad nors botanikos sode auga tūkstančiai augalų rūšių, vietinių – mažuma, tačiau ir svetimų kraštų augalai ištveria tikras žiemas.

Nemuno deltoje potvynis. Užlieti didžiausi plotai, vanduo plūsta. Nemuno deltos regioninio parko ekologas Povilas Bagdonas pasakoja, kaip paukščiai, žvėrys reaguoja į potvynius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Ką tik buvo Trys Karaliai, o šiandien - atsiveikiname su eglutėmis. Tie, kas jas puošė prieš pat Kūčias, kartu su stebuklinguoju medeliu gyveno dvi savaites. Na, o kur toliau keliaus eglutės?

Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis pasidalijo, kokie buvo praėję metai, kaip buvo gydomas Platelių parko uosis.

Ventės rago paukščių žiedavimo stoties vedėjas, ornitologas Vytautas Jusys skaičiavo, kiek paukščių buvo sužieduota.

Gamtos tyrimų centro mokslininkė, dr. Asta Audzijonytė aiškino, ar žuvys jaučia skausmą?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė priminė, kad parke sukurta patogi lankymo bei informavimo sistema.

Kiekviena žiema gamtoje atlieka nelemtą atrankos vykdytojo darbą. Įprastų rūšių, kad ir didžiųjų zylių, gausa žiemą sumažėja net keletą kartų, bet galima laukti naujų lesyklos lankytojų, ypač žaliukių, svilikų, alksninukų, karklažvirblių.

Ukmergės kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorė Daiva Stimburienė pasakojo, kaip miestelio karštovaizdį įamžino meduoliuose.

Žuvinto biosferos rezervato vyriausiais ekolgas Arūnas Pranaitis dalijasi žiemiškais Žuvinto vaizdais, priminė, kad net žiemą nėra saugu vaikščioti užšalusiu ledu, papsakojo, ar tetervinams liko spanguolių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtoje žiema dar neišgasdino nei šalčiu, nei badu. O kai kas netgi įvenčia. Biologas Eugenijus Tijušas pasakoja, kad šernai jau kelia vestuves ir po kelių mėnėsių atsives ne vieną, o kelis šerniukus.

Kodėl Letuvoje šiaurinių elnių neturime, ar jie giminės mūsiškiam tauriajam elniui, klausiame laukinės gamtos žinovo Petro Adeikio?

Šiomis dienomis pelėdos pradeda parėti. Prie Vilniaus esančio Pelėdų parko steigėjas Slavomiras Tabero pasakoja, kokios jos tokios draugiškos.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Paukščių skyrius vedėjas Saulius Rumbutis pasakoja, kad naminės pelėdos - prieblandos ir nakties paukščiai, o juos pamatyti padeda siųstuvėliai. Ir dar - kada pelėdoms kelti inkilus? Gal jau šiandien?

Baltijos aplinkosaugos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas – vilnietis, savo gyvenimą mieste iškeitęs į būtį vidury miškų esančiame kaime. Jis pasakoja apie naują požiūrį, naują idėją, naują bangą ūkininkaujant Lietuvoje.

Žąsys pakėlė sparnus ir išskrido. Iš užšalusių ežerėlių ir tvenkinių kitur, į laisvus vandenis perskrido gulbės nebylės ir žiemoti likusios antys. O štai gulbės giesmininkės liko.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dzūkijoje tikra žiema ateina tada, kai sukaustomos dzūkų marios. Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis sako, kad nors kai kurie ežerai jau po ledu, žvejams patariama būti atsargiems. Beje, jeigu ežeruose daug paukščių susitelkė properšoje ir jiems trūksta maisto, lesinkite juos tik natūraliais pašarais, ne batonais ar maisto atliekomis.

Entomologas Giedrius Švitra Vilniaus universiteto zoologijos muziejui padovanojo daugiau nei 15 tūkstančių drugelių rinkinį, kuriame ne tik gražiausi ir patraukliausi egzemplioriai. Beje, ar kolekcijos rinkimas, jos tvarkymas yra paprastas darbelis?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė