Dėl nepalankios žemdirbiams padėties pieno sektoriuje, Kėdainių rajono mišrios gamybos ūkio šeimininkas Zigmas Ričkus jau penkeri metai ketina parduoti 100 pieninių karvių bandą.
Širvintų rajone, Daubariškių kaime įsikūrę Vilma ir Juozas Petkevičiai puošia ne tik grožį mėgstančiųjų savo klientų kiemus, bet ir Musninkų miestelio centrą.
Ved. Arvydas Urba.

Kėdainių rajono Pelutavos kaimo ūkininkas Zigmas Ričkus – vienas iš ne daugelio šalyje investicijoms į techniką, technologijas naudoja tik savo uždirbtas lėšas.
Sigutė Bžozinskienė dirba mokytoja Širvintų rajono Musninkų gimnazijoje ir dar ūkininkauja. Moteris laiko bites, augina daržoves ir turi nemažą pulką vištų.
Ved. Arvydas Urba.

Žemdirbiai nekantriai laukia žemės ūkio ministro įsakymais numatytos laikinosios pagalbos pieno gamintojams ir galvijų laikytojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 viruso protrūkio.
Varėnos r., Marcinkonyse, gyvenanti Jurga Stoškutė ne tik teoriškai mokėsi, bet ir praktiškai nutarė išmėginti įgytas žinias, ėmėsi ekologiškai ūkininkauti.
Vilniaus r., Melkio kaime, įsikūrusios Eglė Gintauskienės šiltnamyje nuo ankstyvo pavasario verda gyvenimas. Ved. Regina Montvilienė.

Šalyje česnakų plotas yra vos 500 ha ir jau nemažai metų nesikeičia: vieni augintojai nusivylę pasitraukia, darbo imasi nauji. Matyt todėl ir parduotuvių lentynose valgytojai dažniausiai aptinka Kinijoje išaugintus. Varėnos rajone česnakus jau 5 metus auginantis Petras Margelis įrodė, kad ir Dzūkijos žemėse galima gauti gerą derlių.
Pusšimtį hektarų žemės dirbantis jaunasis ūkininkas Aivaras Diliūnas iš Ukmergės rajono tikina, kad nuostolių dėl permainingų pavasario orų pavyko išvengti. Ūkyje auginami kviečiai, kvietrugiai, rapsai ir pupos. Agronomu dirbantis ūkininkas daug dėmesio skiria laukų priežiūrai.Ved. Regina Montvilienė.

Balandžio 20 d. prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas pradžioje vyko tik nuotoliniu būdu. Nuo gegužės 4 d. pareiškėjai jau įprastai gali lankytis seniūnijose. Kaip deklaravimas organizuotas Varėnos r. Marcinkonių seniūnijoje?
Seimas nustatė sąlygas, kaip iš gyvulininkystės ūkių, turinčių per 500 ha žemės, valstybė nuo liepos mėnesio išpirktų perteklinius hektarus, jei juose sumažėtų gyvulių skaičius. Kaip tai vertina politikai, žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai ir patys gyvulių augintojai? Zenonas Miselis – žinomas Širvintų krašto verslininkas. Gimtojoje tėviškėje, vaizdingose Padubės kaimo apylinkėse, jis įkūrė kaimo turizmo sodybą „Pas Zenoną“, turi keletą kavinių. Ką verslininkas mano apie paslaugų verslo perspektyvą, kai ateities planus sujaukė koronaviruso atnešta krizė?Ved. Regina Montvilienė.

Kabelių kaimo ūkininkas Petras Kibirkštis yra pavyzdys darbštaus, atkaklaus dzūko, kuris itin nederlingose, vėjo pustomose buvusių durpynų žemėse sugeba savo reikmėms ir grūdų, ir gyvulių, ir paukščių užsiauginti. Ir be šio, kitiems atrodytų neverto didžiulių pastangų, nepelningo darbo, kitaip savo gyvenimo neįsivaizduoja. Karantinas Šarūnės ir Vaido Viederių šeimos šaltalankių ūkiui įtakos neturėjo. Iš močiutės gauti 3 ha žemės tapo šaltalankių ūkio Biržų rajone pradžia. Iš miesto į kaimą gyventi persikėlusi šeima dabar 10 ha plote augina kultūrinius šaltalankius. Plėsti ūkį paskatino perdirbtos produkcijos poreikis. Ved. Regina Montvilienė.

Varėnos r. ūkininkės Enrikos Karvelienės smidrų ūkis įsikūręs pušynų apsupty, kur nėra chemikalais purškiamų laukų, pravažiuojančių automobilių. Smidrų sezonas prasideda balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje ir tęsiasi iki birželio pabaigos. Deja, šį pavasarį gamta pakoregavo ūkininkės planus.
Jaunas žmogus Paulius Šimėnas prieš 5 m. ryžosi iškeisti patogų gyvenimą sostinėje į atokų Papilių kaimą Anykščių rajone. Ne lengvesnį kelią pasirinko, o augina hailendų veislės galvijus ir avis. Sunkūs darbai kaime ir avis pjaunantys vilkai neatėmė noro ūkininkauti. Jaunasis ūkininkas turi idėjų ateityje ir kaimo turizmu, kita veikla užsiimti. Ved. R.Montvilienė.

Gegužės pradžioje derlių pradėję duoti smidrai maitinimo įstaigų, restoranų dėl karantino jau nebepasieks. Anykščių rajone, Traupio seniūnijoje, beveik 2 ha smidrų auginanti Kotryna Meidė tikina, kad smidrų sezonas greit baigsis, todėl juos realizuoja pavieniams pirkėjams.
Žirgų kalbą puikiai perprato Kupiškio rajone 4 žirgus ir ponį auginanti Donata Markelytė. Žirgininkystės mokslus baigusi mergina moko žmones jodinėti, bet svarbiausia jai ne pasipelnyti iš veiklos, o suteikti žmogui kuo daugiau žinių, suartinti žmogų su žirgu ir tik tada leistis jodinėti.
Ved. Rūta Katkevičienė.

Panevėžio rajone ūkininkaujanti Sandra Stakelytė tikina, kad karantinas didelės įtakos ūkio veiklai neturėjo. Mišraus ūkio šeimininkė laiko 500 vištų dedeklių, kiaušinius parduoda savo parduotuvėlėje Panevėžyje. Ūkininkė daug dėmesio skiria ekologijai, todėl savo pirkėjams teikia išskirtinę produkciją. Kokie ūkio planai ateityje?
Karantinas gerokai pakoregavo verslą Šakių rajone turinčio Tado Bybarto planus. Išvykęs į Norvegiją užsidirbti verslo plėtrai reikalingų pinigų, dėl karantino ten ir pasiliko. Tiesa, dėl to Šlepečių verslas nesustojo. Žmonėms karantino metu jaukių šlepečių reikėjo labiau nei puošnių batų. Kaip pavyksta prižiūrėti verslą nesant Lietuvoje?
Ved. Rūta Katkevičienė.

Karantino paskelbimas daugeliui daržininkų reiškė tai, kad sustoja produkcijos realizavimas. Į darželius, mokyklas, restoranus ar eksportui skirtas daržoves dabar ūkininkai laiko savo sandėliuose. Negana to, kad pernykštės daržovės sparčiai genda, o reikia ruoštis ir naujo derliaus talpinimui. Ką pastaruoju metu išgyvena ūkininkai ir ar bus kompensuota už patirtus nuostolius?
Netoli Žiežmarių įsikūrusi įmonė "Juodoji audinė" skaičiuoja 15 gyvavimo metus. Jos vadovė Gerda Repečkaitė rūpinasi ne tik audinių auginimu bei pašarų šiems žvėreliams gamyba. Versli moteris įkūrė cechą, kuriame darbuojasi kailinių siuvėjos. Įdomu tai, kad siuvami ne nauji, bet antram gyvenimui prikeliami seni kailiniai.
Ved. Rūta Katkevičienė.