Klaipėdos r. Lapių bendruomenės centro žmonės ne tik tradiciškai švenčia Jonines. Šventės dieną paprastai jie skiria geriems darbams atlikti visų bendruomenės narių labui. Ukmergės rajone Sauginių kaimo viensėdyje su šeima įsikūrusi Jolita Bujokienė vaikšto basa, renka žolynus, rūpinasi avių banda ir džiaugiasi kiekviena diena. Didžiausiai vertybe ji laiko tai, kad abu sūnūs kvėpuoja tyru oru, auga sveiki ir darbštūs. Ne vienas stebisi, kad teisininkės išsilavinimą turinti Jolita, pasirinko gyvenimą nuošalioje sodyboje. Jai atrodo kitaip. Kuo toliau tuo labiau ją traukia magiškas augalų pasaulis. Žymus bitininkas Algirdas Valentukevičius turi daugiausia Marcinkonių seniūnijoje bičių – per 60 šeimų. Dar vaikystėje pamėgęs lankyti bites, stebėti jų gyvenimą, bitininkauja jau 54 metus. Pradžioje mokytis buvo iš ko: bites laikė tėvas, senelis, beveik visa plati dzūkų Valentukevičių giminė. Anot jo, ne medaus gausa, o bičių gerove pirmiausia turi rūpintis bitininkas. Ved. Regina Montvilienė.

Jau 40 metų Jurbarko rajono bendrovėje „Dainiai“ auginamos kiaulės. Per metus jų parduoda iki 75 tūkstančių, paklausa didelė. Tad kodėl bendrovės direktorius Kasparas Jurevičius šį verslą vadina ekonomiškai neapsimokančiu?
Varėnos r. viešosios bibliotekos padalinys Kabelių kaimo biblioteka turi kuo pasidžiaugti. Joje šviesu, jauku, netrūksta naujų knygų, įvairių periodinių leidinių. Lankytojų paslaugoms – 9 kompiuteriai. Ypač vasarą į ją plūsta ir jaunimas, ir poilsio kaime ieškantys miestiečiai. Bibliotekininkė Antanina Kibirkštienė net atostogauti ketina rudenį.
Ved. Regina Montvilienė.

Jurbarkų seniūnijoje trijų hektarų Ridos ir Donato Juškių ūkyje daržovės auginamos ir šiltnamiuose, ir laukuose. Be suaugusiųjų, šeimos ūkyje darbuojasi du vaikai. Dabar pats agurkų, žalumyninių daržovių pardavimo metas, jau pradėjo rausti pomidorai. Kokybiškas daržoves realizuoti nesunku – pirkėjai patys atvyksta į ūkį. Kilęs iš derlingomis žemės garsėjančio Joniškio rajono, jaunasis ūkininkas Valentas Streikus jau šeštus metus nelengvai mėgina įsitvirtinti neturtingose Dzūkijos dirvose. Tik geresniais metais iš vieno hektaro prikulia vos 3 tonas grūdų. Tad eksperimentuoja, mėgina auginti įvairias kultūras ir atsirinkti labiausiai vietos sąlygomis tinkančias. Ved. Regina Montvilienė.

Politikams renginat teisinę bazę žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondams kurti, žemdirbiai nevienodai vertina iniciatyvą. Augalininkystės ūkiams labiau naudinga patiems valdyti rizikas ir drausti pasėlius. Fondų kūrimo pliusus ir muinusus įvardina, argumentus bei siūlymus pateikia Kauno raj. ūkininkai Romas Majauskas ir Vytautas Zmuidzinavičius.
Raseinių raj. Plikių km. gyvenantis Arminas Volskis – Lietuvos sportinių dronų čempionas, dalyvauja ir tarptautinėse varžybose, laimėjo sidabrą pasaulio taurės etape. Nuo vaikystės linkęs prie aviacijos dabar gali mėgautis greičiu – dronas lekia 160 km per valandą greičiu. Specialus valdymo pultas ir ypatingi akiniai leidžia, tarsi, pačiam sėdėti skraidyklės kabinoje ir stebėti apylinkes. Kuo dar ypatingi tokie dronai, kokius naudinga turėti žemdirbiams?
Ved. Arvydas Urba.

Edvardas Levickis – vienas iš penkių šeimos vaikų, kuriems profesijas numatė mama. Broliai, sesės – medikai, inžinieriai, o Edvardas mokslus baigė Veterinarijos akademijoje. Pradžioje buvo savanoris, ilgai tarnavo Krašto apsaugoje, o dabar jau 16 metų – ūkininkas, gimtinėje Ardiškių kaime Raseinių rajone. Pokalbis apie giminės istoriją ir nelengvą darbą pieno ūkyje, kurio jau norėtų atsisakyti. Matematikas, sistemotyros žinovas, Vilniuje gyvenantis Kęstutis Urba domisi ir žemės ūkiu. Paskatintas jaunystės prisiminimų apie gyvenimą kaime ir pritaikydamas matematikos principus, jis siūlo politikams kooreguoti įstatymus, keisti finansavimo prioritetus, kad kaime rastųsi daugiau šeimos ūkių, kad vartotojai galėtų pirkti švaresnius maisto produktus. Ved. Arvydas Urba.

Keturi Raseinių rajono Nemakščių apylinkių ūkininkai, dirbdami kartu apie 1000 ha, ir toliau įrodinėja bendros veiklos privalumus. Šiemet savo jėgomis stato dar vieną grūdų sandėlį, o racionaliai naudojama moderni technika ir technologijos leidžia tikėtis gero derliaus. Anot agronomo, Alfredo Bardausko 10- 15% didesnio negu pernai. Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai nuo birželio pradžios pradėjo naikinti pavojingą žmonėms ir visoje Lietuvoje sparčiai plintantį invazinį augalą Sosnovskio barštį. Kauno rajono Padauguvėlės girininkijoje ir be sklebiamų akcijų miškininkai ne pirmi metai tai daro savo iniciatyva. Kaip šiemet naikinami pavojingi augalai? Pasakoja girininkas Kęstutis Markevičius ir jo pavaduotojas Eivydas Krištaponis. Ved. Arvydas Urba.

Ūkininkas Ričardas Bentnorius vienintelis išlikęs didelio pieno ūkio šeimininkas Raseinių rajone, Sujainių apylinkėse. 120 melžiamų karvių ūkyje reacionaliau tvarkytis padeda pašarų ruošimo robotas, veterinaro diplomas, pomėgis ūkyje eksperimentuoti ir, aišku, patirtis. Senelių žemėje kartu su tėčiu apsisprendė dirbti prieš tris dešimtmečius.
Jau pusmetis, kaip Musninkuose veikia nedidelė kavinukė, kurios pavadinimas skamba prancūziškai – „Cafe Muse". Nieko nuostabaus, juk ne tik kava joje rūpinasi tikras prancūzas Vincent Degeorge. Jo verslo partnerė Kristina Zareckienė sako visada svajojusi apie nedidelę kavinukę provincijoje. Kuo naudinga kavinė Musninkų krašto ūkininkams?
Ved. Arvydas Urba.

Politinio kalinio numeris, iš spalvotų vielučių nupintas trispalvis diržas – iki šiol išsaugoti daiktai, primenantys Albinui Kęstučiui Bersėnui 5m anglies kasyklose prie Norilsko. Apie sunkius metus toli nuo tėvynės pasakoja ir ūkininkų – tremtinių dukra Janina Vaivadienė, Vilma Smitriūtė, kurios tėtis iniciavo paminklo Ariogalos krašto termtiniams statybą ir gydytoja Dovilė Lukminaitė, daug laiko skirianti svarbiems istoriniams įvykiams įamžinti.
Konkurencija ir pokyčiai agroverslo sektoriuje žemdirbiams vis dažniau parodo, kad savo interesus reikia ginti patiems. Teismas dėl force majeure sąlygu taikymo su trąšų pardavimo ir grūdų supirkimo koncernu, neatsiskaitymai su pluoštinių kanapių augintojais – tik du pavyzdžiai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos veiklos, kuri padeda visiems augalininkystės ūkių šeimininkams. Kodėl svarbu žemdirbiams turėti visuomeninę organizaciją? Pokalbis su asociacijos direktoriumi Ignu Jankausku.
Ved. Arvydas Urba.

Širvintų rajone esantį Krunų kaimą garsina daug įdomių žmonių. Viena jų, diplomuota agronomė Natalija Ščiupakova. Jos ūkio valdos šiek tiek daugiau nei 1 ha. Medžių paunksmėje – nedidelis šiaudų ir molio namas. Kelias, kuriuo pasuko Natalija savo sodyboje bus suprantamas ir priimtinas tik tiems, kurie nori susigrąžinti prarastą ryšį su gamta. Kokia patirtimi ir atradimais dalijasi Natalija?
Lietuva – nedidelė šalis, tačiau dirbama žemė labai skirtinga. Jos yra bemaž maža pusė visos mūsų šalies teritorijos. Vienur žemė derlinga, kitur nenaši. Tokia, kaip Ukmergės rajone, Želvos seniūnijoje. Ką pataria nuomojantiems ar sudariems panaudos sutartį su ūkininkais žemės savininkams žemės ūkio specialistė Valduonė Drobužienė? Ved. Nijolė Baronienė.

Ukmergės rajone Bastūnų kaime netoli kelio ganosi ūkininko Vytenio Rimšos mėsinių galvijų banda. Romūs herefordų ir kitų veislių mišrūnai tokie atrodo tik kol nepajunta pavojaus. Bandos vedlys – ūkininko pasididžiavimas veislinis jautis vardu Mikas. Kokius planus puoselėja ūkininkas, matydamas, kad mėsos supirkimo kainos augti nežada?
Raimondas Sunklodas ūkininkauja su broliu ir tėčiu, šeimos vyrai valdo 600 ha ūkį Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje. Augalininkystės ūkyje auginamos tradicinės kultūros, kurių būklė yra gana gera. Ūkininkas Raimondas tikina, kad ūkyje svarbų vaidmenį atlieka galinga ir naši technika.
Kai gėlininkė Eglė Gintalienė nusprendė iš laikinosios sostinės persikelti gyventi netoli Vilniaus į Melkio kaimą, pirmiausiai ji pasirūpino augalais. Ir nežinia, kam buvo sunkiau, jai ar kolekciniams augalams. Ką atsidūrusi tik už 100 km. nuo Kauno patyrė gėlininkystės ūkio savininkė? Ved. Nijolė Baronienė.