Netradicinis lelijų ūkis – pragyvenimo šaltinis. Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, gyvenantis Juozas Jasionis puoselėja išskirtinį ūkį. Tvenkiniuose žydi lelijos, kurios kiekvieną rytą išskinamos ir vežamos į Vilnių. Kiek lelijų pavyksta priskinti?
Iš miesto į kaimą kurti agroturizmą. Pakruojo rajone, Petronių kaime, esančioje sodyboje šeimininkauja Laimutė Skopienė. Moters svajonė buvo atkurti kaimiškąjį ūkį. Dabar jame ganosi avys, įvairių rūšių paukščiai, galvijai. Kas labiausiai stebina miestiečius?
Ved. Rūta Katkevičienė.

Aušros ir Rimanto Morkūnų sodyba, ko gero, garsiausia visame kaime, kadangi kieme išdidžiai vaikštantys povai kelia nemažą triukšmą. Gyvybės mišriame šeimos ūkyje Jonavos rajone tikrai netrūksta. Darbuose ir gyvenime Morkūnams prireikia nemažai kantrybės ir pašaukimo.
Žeimantas Žvirblis išbandė emigranto duoną, bet galiausiai sprendimas nekurti šeimos užsienyje parvedė jauną žmogų namo. Šilalės rajone, Pajūralio kaime, Žeimantas įkūrė savo verslą, kuris per 5 metus išaugo trigubai. Koks tai verslas?
Ved. Rūta Katkevičienė.

Ūkininkavimas Dariui Gaigalui iš Jonavos rajono yra daugiau nei darbas, tai gyvenimo būdas. Ekologinį mėsinių galvijų ūkį turintis vyras patirties sėmėsi ir Amerikos ūkyje. Kaip miesto žmogus pamilo gyvenimą kaime ir ūkio darbus?
Neretai girdime daug priekaištų ūkininkams dėl taršos, per didelių išmokų. Kokią nuomonę šiais klausimais turi Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Albinas Navickas, tikinantis, kad labiausiai ūkininkams trukdo sprendimų nepastovumas, vieningos ūkio politikos nebuvimas.
Ved. Rūta Katkevičienė.

Penktadienio pašnekesiai. Šįkart iš Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės. Vienos dienos žemdirbių darbus ir rūpesčius aptaria bendrovės – daugiašakio ūkio – įvairių sričių specialistai, darbuotojai. Pokalbiai iš jų darbo vietų: laukų, fermų, dirbtuvių, statybviečių.
Ved. Regina Montvilienė.

Šalies ūkininkai, nors nedrąsiai, ne iškart, pamažu patiki kooperacijos nauda. Taip Zarasų rajone susikūrė jau antrasis mėsinių galvijų augintojų kooperatyvas gražiu pavadinimu „Dusetų krašto gaspadoriai“. Dabar jis vienija 10 ūkininkų, auginančių per 500 galvijų. Pasak LŪS Zarasų skyriaus pirmininko, kooperatyvo nario Dariaus Viliūno, tai yra išeitis nedidelių ūkių šeimininkams.
COVID-19 karantino sąlygomis ir Šakių rajone nelengva buvo organizuoti paraiškų ES paramai gauti priėmimą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro vadovė, ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė pastebi, jog dabar ypač jaučiamas žemdirbių pagyvėjimas, kasdien vis daugiau jų atvyksta ne tik pasidomėti, bet ir rengia dokumentus konkrečiai paramai gauti.
Zarasų rajone, Čepuliškių viensėdyje, jau 20 metų gėlininkystės verslą plėtoja Stasė ir Vytautas Goštautai. Anot jų, pradžioje šeimą labai išgąsdinęs karantinas, su juo susiję apribojimai neturėjo didesnės įtakos jų verslui.
Ved. Regina Montvilienė.

Jurbarkietis jaunasis ūkininkas Rapolas Liorincas gyvenimiškos ir ūkininkavimo patirties sėmėsi ne tik tėvų ūkyje, bet ir dirbdamas Danijoje, Švedijoje. Svečiose šalyse uždirbtus pinigus grįžęs investavo į žemę – pirko pirmuosius 10 ha. Dabar jo augalininkystės ūkyje 350 ha, taikomos pažangios technologijos. Nuo pat pradžių Zarasų – Visagino regiono Vietos veiklos grupės nariai, kurdami savo strategiją, rūpinosi padidinti šių vietovių kaimų gyvybingumą. Kokių veiklų ėmėsi, kaip sekasi jas paversti realybe aptaria VVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Prienų rajone, Skriaudžiuose, įsikūręs Artūras Matonis – puikus keramikas. Tačiau ne visi žino, kad laisvu nuo šeimos ir meninės kūrybos laiku jis sodina mišką. O tam, kad jaunos pušaitės ir eglaitės jaunuolynuose augtų sveikos, jis naudoja vilnų karšimu užsiimančio Eugenijaus Majaus gautą netinkamą verpalų gamybai avių vilną. Ved. Regina Montvilienė.

„Gimtoji žemė“: komunalinių atliekų apmokestinimas kaitina aistras
Šiuo metu svarstomas LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas. Žemdirbiai baiminasi, kad ūkių atliekos vėl gali būti apmokestintos pagal nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto plotą. Pasak jų, neįvertinus atliekų kiekio, būtų sudarytos sąlygos surinkėjams piktnaudžiauti ir pasipelnyti už neatliktą darbą.
Vilnietis Vytautas Paulaitis vaikystę, jaunystę yra praleidęs Varėnos r., Marcinkonyse, ir dabar dažnai sugrįžta į gimtuosius kraštus. Dar protėvių kurtoje sodyboje jis tvarkosi, užsiima kūryba ir net ėmėsi leisti laikraštėlį, pavadintą dzūkiškai „Vai toli girdėc“. Ateityje ketina išleisti albumą, kuriame atsispindės šio krašto praeitis, jo darbštūs žmonės.
Ved. R. Montvilienė

Jurbarko rajone kol kas vieninteliame Antano Jackio ūkyje karves melžia du robotai. 140 karvių fermą robotizavus, ūkyje išaugo pieno gamyba, vidutiniškai iš karvės per metus melžiama 10 tūkst. kg pieno. Anot ūkininko, moderniai įrengti visą fermą kainavo ir sveikatos, ir lėšų.
Jau 6 metus Jonavos rajone, Upninkėlių kaime, darbuojasi 100 ha ekologinio ūkio šeimininkė Dalia Dirvanskienė. Be to, kad sodyba išpuošta įvairiausiais augalais, gėlėmis, pusėje ha auginamos ir braškės. Kaip inžinerinį išsilavinimą turinčią moterį gyvenimas iš miesto atvedė į kaimą?
Ved. Regina Montvilienė.

Vienu ištikimiausių ir pasišventusių Lietuvoje auginamų šiurkščiavilnių avių vilnai žmogumi galime drąsiai laikyti Prienų rajone Skriaudžiuose įsikūrusį Eugenijų Majų. Nedidelė jo karšykla – šeimos verslas. E. Majus vis dar paleidžia į darbą karšimo stakles. Verslininkui talkina jo žmona Lilė. Avių augintojas Jonas Misiukonis priminė, kad anksčiau avių vilnos nei užkasdavo, nei degindavo. Ji būdavo panaudojama. Avys žmones maitino ir rengė. Dabar iš mūsų šalyje auginamų avių vilnos verpalų mezgamos šiltos kojinės, iš karšinio siuvamos antklodės. Gali būti, kad netolimoje ateityje vilna bus panaudota pastatams šiltinti. Apie Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) parengtą galimybių studiją, kaip galima būtų šiukščiavilnių avių vilną panaudoti termoizoliacinės medžiagos gamybai pasakoja LAEI mokslinis sekretorius Virgilijus Skulskis. Ved. Nijolė Baronienė.

Suvalkijoje, Marijampolės savivaldybėje, Kūlokų kaime ūkininkaujanti Kristina Bekampytė-Šiaudienė – diplomuota veterinarijos gydytoja. Jauna moteris pasirinko auginti deksterių veislės galvijus. Kuo ypatingi iš Airijos kilę nedidukai galvijai? Kaip jie jaučiasi Lietuvoje?
Ukmergės rajone, Želvoje ūkininkaujantis Antanas Guzelis – nagingas, verslus vyras. Galėtų gyventi ir be žemės ūkio, tačiau už viską pasaulyje jam malonesnis banguojančių javų lauko vaizdas. Ekologiškai ūkininkavęs vyras tikisi, kad bus sudarytos sąlygos grįžti būtent prie ekologinio ūkininkavimo. Dėl ko jam šiuo metu labiausiai sopa širdį? Ved. Nijolė Baronienė.