Gimtoji žemė“: sūrių gamintoja sūnui tokio likimo nelinki
Vaizdingose Trakų apylinkėse, šalia Mamavio ežero, įsikūrę Lilija ir Stasys Rizgeliai jau daug metų pagal senovinį receptą gamina išskirtinio skonio pieno sūrius. Iki 10 karvių laikantys ūkininkai sugeba iš savo verslo pragyventi. Tik sūnui tokio darbo nelinkėtų – patys jau du dešimtmečius niekur nebuvo išvažiavę atostogų. Priežastis paprasta – negali nuvilti jų sūrius pamėgusių valgytojų.
Skuodo rajone įsikūrusi asociacija „Svajonės pasaga“ ėmėsi atgaivinti ir puoselėti žirgininkystės tradicijas. Jau rengiamos vadeliojimo varžybos, vyko pirmosios tarptautinės jaunių varžybos, tradicinė tapo šventė „Piknikas su žirgais“. Išsamiau apie veiklą – asociacijos „Svajonės pasaga“ prezidentas, savivaldybės gydytojas Paulius Poškys.
Ved. R. Montvilienė

Gimtoji žemė“: Briuselis leido remti Lietuvos paukštininkystės sektorių
Po beveik keturis mėnesius trukusių derybų praėjusią savaitę EK pritarė paramos Lietuvos paukštininkystės sektoriui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos, skyrimo tvarkai.
Kodėl taip užsitęsė derybos, kaip už 100 mln. eurų produkcijos eksportuojantis sektorius atsidūrė kritinėje situacijoje ir kada jau gaus paramą?
Trakų krašte, kur susipynusios skirtingų tautų kultūros, papročiai, populiarūs įvairūs amatai. Tarp jų dailidystė, drožyba, keramika, kalvystė, audimas, pynimas, siuvinėjimas, karpymas. Amatų centre su amatais supažindina ir programas veda per 30 amatininkų, savo amato žinovų. Išsamiau apie šio krašto amatus ir puoselėjamas tradicijas pasakoja Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos pirmininkė Dominyka Semionovė.
Ved. R. Montvilienė

Ties Vėžaičiais pasukus į dešinę ir nuriedėjus apie 20 kilometrų atsiduriama Plungės rajono savivaldybėje, Didžiuosiuose Mostaičiuose, senos žemaitiškos sodybos kieme. Dūzgiančiame, saldžiame, kupiname netikėtų atradimų bičių pasaulyje. Tai žinomo, per anksti prieš penkerius metus išėjusio iš šio pasaulio bitininko Gintauto Grigaičio įkurtas bitynas. Dabar jame dirba trys Gintauto dukros: Giedrė, Alina, Jūratė ir jų antrosios pusės – Marius, Gediminas, Andrius. Dalė Grigaitienė, veda edukacijas apie bites, jų gyvenimą, bitininkų džiaugsmus ir rūpesčius. Talkina jai visi šeimos nariai. Senoje žemaičių sodyboje lankytojų netrūksta. O kai jų nėra, kiemas skamba nuo anūkų balsų. Jų visas pulkas – Augustė, Rugilė, Evelina, Algirdas, Vincas ir Adelė. Ved. Nijolė Baronienė.

Ukmergės rajone, Želvos seniūnijoje Bastūnų kaime ūkininkaujantis Vytenis Rimša laiko mėsinius galvijus. Bandos vedlys – ūkininko pasididžiavimas veislinis herefordų veislės jautis – Mikas. Tačiau šį kartą kalbėsime apie kitą Vytenio ūkio šaką – pieno ūkį. Laiko jis nedidelę bandą, melžia lauko aikštelėje. Ūkyje darbuojasi visa Rimšų šeima - Vytenio žmona Rasa, vyresnioji dukra Vaiva, sūnus Benediktas.
Rimšos tikisi, kad Benediktas vėliau ar ankščiau apsispręs ir perims tėvų ūkį.
Prienų rajone Pleskavos kaime ūkininkujantis Jonas Masikonis – senosios kartos žmogus. Jis mena sovietmetį, žino, kaip ūkininkavo seneliai, tėvai. Išėjęs į pensiją Jonas laiko pulką avių, kurios ganosi netoli senosios jo tėvų sodybos. Senajame tvarte avys slepiasi nuo kaitrios saulės ir lietaus. Gyvena Jonas už kelių kilometrų, kartu su sūnaus šeima. Į senąją sodybą atvažiuoja dažnai, nes reikia pasirūpinti avimis. Ved. Nijolė Baronienė.

Skaudi tiesa, kad mūsų šalyje nyksta pieno ūkiai. Jų savininkai, praradę viltį dėl žemų supirkimo kainų, parduoda melžiamas karves. Tačiau ne visi taip daro. Širvintų rajone, Žibėnuose ūkininkaujanti Kasia Jankun su vyru Zbignevu pieno ūkį pradėjo kurti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuomet jauna šeima pradėjo nuo kelių melžiamų karvių. Dabar ūkio fermoje net septynios dešimtys piendavių. Neseniai išsipildė didžiausia Kasios Jankun svajonė – turėti šiuolaikišką sūrinę.
Ši vasara bitininkų nelepino. Kai kurie bičiuliai medaus išsuko tik savo reikmėms. Pramoniniuose bitynuose situacija geresnė. Vilniaus rajone Anavilyje bitininkaujantys Stanislavas ir Robertas Liachovičiai šios vasaros labai nepeikia. Medaus prisuks beveik tiek pat kiek praėjusiais metais. Pasak Roberto Liachovičiaus, gero medunešio garantas - savalaikis gydymas nuo erkių ir jaunos bičių motinos. Ved. Nijolė Baronienė.

Lietuvoje – daug šaunių žemdirbių. Ne vienas pradėjęs nuo nulio įkūrė pažangius augalininkystės ar gyvulininkystės ūkius. Laimingiausi tie, kieno vaikai tęsia pradėtus darbus. Genutės ir Manfredo Skroblių sūnus Algirdas, pasak tėvo, pradėjo ūkininkauti nuo trejų metukų, kai tik išmoko tvirtai stovėti ant kojų. Šiandien, netoli Palangos Peskojų kaime jis ūkininkauja kartu su tėvais ir turi savo mėsinių galvijų bandą. Kokie jaunojo ūkininko A.Skroblio ateities planai?
Šilauogynų plotai Lietuvoje vis didesni. Paklausios uogos ir galimybė pasinaudoti Europine parama ne vieną sugundo imtis uogininkystės. Ne išimtis ir Biržų krašte ūkininkaujantis Marius Jukonis, kuris Vilniaus rajone prie Maišiagalos prieš ketverius metus įveisė penkių hektarų šilauogių plantaciją. Šią vasarą iš ekologiško „Vilnojos“ ūkio šilauogyno jis tikisi gausaus derliaus. Ar randa skynėjų ir kokius iššūkius tenka įveikti pasirinkus ekologinę uogininkystę? Ved. Nijolė Baronienė.

Apsilankiusieji Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje Kazimieravo kaime esančiame aviečių ir gervuogių ūkyje „Bojaus uoga“ nustemba. Jolanta ir Nerijus Pacevičiai prieš trejus metus ėmėsi šeimos verslo – uogininkystės. Darbšti pora ilgai rinkosi, ką ir kaip auginti. Apsistojo prie gervuogių ir aviečių, kurios auginamos vazonuose po danga. Pusės hektaro uogynui, kuriame dirbama pagal olandišką technologiją – trečias sezonas. Jei ne vėtra nuplėšusi plantacijos stogus, metai būtų buvę itin sėkmingi.
Iššūkiai, kurių nė priešui nelinkima, laukia netoli Palangos Peskojų kaime įsikūrusių Genutės ir Manfredo Skroblių. Žemė, kurioje gyveno ir ūkininkauja jau penkios giminės kartos vėliau ar anksčiau atiteks valstybės reikmėms. Kokiam atsakui, jei bus ignoruojami ūkio savininkai rengiasi pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys?
Kartus su tėvu ir seserimi sėkmingai besitvarkanti versliniame šilauogyne Julija Rudvalytė pradėjo gilinti į dramblinių česnakų auginimo paslaptis. Kaip auginti įnoringus, bet vis labiau valgytojų pamėgtus dramblinius česnakus?
Ved. Nijolė Baronienė.

Ukmergės rajone, Radiškyje, ūkis „ Farmers circle“ veikia nuo 2018 metų, birželio mėnesį šalia ūkio atsidarė reprezentacinė erdvė, kurioje yra restoranas, renginiams skirta vieta, baigiamas statyti viešbutis. Mišrus ekologinis ūkis suskirstytas pagal sektorius – augalininkystė, paukštininkystė, Angusų veislės galvijų auginimas ir daržininkystė. Bene 600 ha ūkyje naudojamos pažangiausios technologijos. Ūkio šeimininkas, verslininkas danas Nielsas Peteris Pretzmannas į ūkį, reprezentacinę ir prekybos erdves, įskaitant turto įsigijimą investavo 18 mln. eurų. Plačiau apie ūkio specifiką ir darbus jame pasakojo darbuotojai ir direktorius Andrius Gurklys. Ved. Rūta Katkevičienė

Prieš ketvirtį amžiaus Zarasų rajone pradėjusi ūkininkauti Jelena Ivanova dar laiko karves, bet pamažu jau mažina bandą. Per karantiną iki 13 centų už kilogramą sumažinta pieno kaina varo į neviltį. Augalininkystės ūkio šeimininkė Ona Varnienė iš Pakruojo rajono tikina, kad po sunkių darbų ūkyje padeda prasiblaškyti Boer veislės laikomos ožkos. Kodėl šeimininkai pasirinko šią veislę? Jonavos rajono, Šilų seniūnaitijos seniūnas Valeras Mikalauskas su šeima išsaugojo unikalią prosenelių sodybą, kurioje viskas autentiška. Kokių įdomių daiktų Mikalauskų šeima rado savo sodyboje. Ved. Rūta Katkevičienė.

Netradicinis lelijų ūkis – pragyvenimo šaltinis. Jonavos rajone, Upninkų seniūnijoje, gyvenantis Juozas Jasionis puoselėja išskirtinį ūkį. Tvenkiniuose žydi lelijos, kurios kiekvieną rytą išskinamos ir vežamos į Vilnių. Kiek lelijų pavyksta priskinti?
Iš miesto į kaimą kurti agroturizmą. Pakruojo rajone, Petronių kaime, esančioje sodyboje šeimininkauja Laimutė Skopienė. Moters svajonė buvo atkurti kaimiškąjį ūkį. Dabar jame ganosi avys, įvairių rūšių paukščiai, galvijai. Kas labiausiai stebina miestiečius?
Ved. Rūta Katkevičienė.