Liepa – pelningas darbymetis šilauogyne triūsiančiai Rudvalių šeimai. Nedidelė šių vertingų uogų jų plantacija netoli Marijampolės. Julija Rudvalytė neslepia – teko ne kartą nusvilti, kol išmoko auginti šias elitinėmis laikomas uogas. Dabar savo patirtimi ji mielai dalijasi su kitais. Jų ūkyje auginamų šilauogių norėtų ir sostinės gyventojai, tačiau viską išperka marijampoliečiai.
Širvintų rajone Limonių kaime ūkininkaujantis Darius Šepkus – puikus pavyzdys, kad turint žemės galima ne tik savo šeima pasirūpinti, bet ir įsikūrusiems miestuose užauginti viso ko, ko reikia norintiems sveikai maitintis. Ankstyvosios braškės, bulvės, kiaušiniai, paukštiena, įvairiausios daržovės... Visa tai iš Dariaus kiemo keliauja tiesiai ant valgytojų stalo. Be jokių tarpininkų. Labai paklausūs ir jo ūkyje užauginti broileriai. Ūkininkas ragina netingėti ir auginti broilerius. Vietos, anot jo, jiems reikia nedaug.
Prienų rajone ūkininkaujantis Algimantas Krušinskas vis dar neatsisako laikyti melžiamų karvių. Nedidelė banda – daugiau rūpesčių nei pelno. Tačiau abu su žmona jie stengiasi, kad gyvuliams nieko nestigtų, kad žiemai būtų užtektinai paruošta pašarų. Šiais metais į šienainio rulonus nusitaikė varnos. Jei liks neužklijuotos jų prakirstos polietilene skylės – šienainis gaus oro ir bus netinkamas naudoti. Ved. Nijolė Baronienė.

Dauguma esame linkę rinktis Lietuvoje užaugintas daržoves. Marijampolės apskrityje Šilavote ūkininkaujantis Povilas Žolynas ūkį perėmė iš tėvų. Nuo mažens jis žino, kad daržininkystė – nelengvas verslas. Tačiau vyras nepraranda vilties. Sukūręs šeimą augina tris vaikus ir tikisi, kad pavyks įveikti visus sunkumus. Paklausiausios ankstyvos daržovės. Koks šių metų bulvių derlius Žolynų ūkyje?
Strazdų kaime, Širvintų rajone įsikūrę Eglė Akelaitytė Vertelkė ir Titas Vertelka augina kanapes, kurias vadina žaliuoju auksu. Gyvenimą mieste iškeitę į kaimo ramybę jie užsiėmė veikla, kuri teikia ir naudą, ir malonumą. Ved. Nijolė Baronienė.

Marijampolės apskrityje Šilavote ūkininkaujantis Povilas Žolynas žino, kad kiekvieni metai žemdirbiui – išbandymas. Jei ne sausros, tai liūtys pražudo dalį derliaus. Liepos pradžioje derlių jis gelbėja, ten kur galima tai padaryti, pumpuodamas vandenį į nuokalnę.
ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų bendra organizacija COPA-COGECA apklausė 2500 ūkininkų iš keturių ES šalių: Italijos, Vengrijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Domėtasi, kokią įtaką ūkininkų veiklos nepamatuota kritika ir šmeižtas daro jų motyvacijai. Rezultatai nustebino: maždaug trečdalis apklausoje dalyvavusių Prancūzijos ir Vokietijos ūkininkų yra sutrikę ir net nusiteikę ateityje atsisakyti žemės ūkio verslo.
Puikiai keramiko amatą įvaldęs Prienų rajone Skriaudžių kaime įsikūręs Artūras Matonis nesigali palikęs triukšmingą sostinę. Augina tris vaikus, daro tai kas miela ir nepeikia gyvenimo savoje šalyje. Ved. Nijolė Baronienė.

Prie Kauno esantis kooperatyvas „PienasLT“ – didžiausias ir vienintelis vertikalios integracijos pieno gamintojų kooperatyvas Baltijos šalyse. Dabar jame per dieną perdirbama 500 tonų pieno, o aukštos pridėtinės vertės produkcija eskportuojama į 40 šalių. Kooperatyvas daro įtaką žaliavos supirkimo kainoms šalies pieno sektoriuje, o racionalesnis perdirbimas leistų mažinti ir pieno produktų kainas vartotojams. Kas trukdo didesnei pieno ūkių kooperacijai?
Ved. Rūta Katkevičienė.

Simonas Butkus iš Pakruojo rajono ūkį pradėjo kurti nuo 3 ha. Vaikystės svajonė turėti ūkį virto realybe, jaunas vyras dirba bene 200 ha žemės, augina įvairias kultūras, tai iš dalies padeda valdyti ūkio rizikas. Užsienyje ūkininkavimo patirtį kaupęs Simonas tikina, kad reikia palaukti, kol investicijos sustiprina ūkį, ir tik po to galima tikėtis grąžos sau.
Liepos 4 dieną bus minima Raseinių rajone esančios gyvenvietės Sujainių 430 metų sukaktis. Prisiminimais apie Sujainių gyvenimą dalinsis fotografas, poetas Pranas Laurinavičius.
Laimutės Skopienės rankomis kuriami neeiliniai paveikslai iš vilnos. Kaip šia veikla susidomėjo kaimo turizmo sodybos šeimininkė iš Pakruojo rajono?
Ved. Rūta Katkevičienė.

Leidimas laikinai naudotis valstybės žeme – galimybė kurtis jauniesiems ūkininkams. Keičiantis taisyklėms pirmumo teisę laikinai naudotis žeme gauna besiribojančių žemių savininkai. Nespėjusiems laikinojo naudojimo sutarčių sudaryti iki gegužės 15 dienos, galios naujos taisyklės. Kaip tai keičia jaunųjų ūkininkų darbus, komentuos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas.
Darbą Pakruojo verslo informacijos centre Oksana Gelčienė derina su smidrų ir javų auginimu. Nors viską suspėti sunku, tačiau Oksana džiaugiasi, kad darbas neleidžia atsirasti nuoboduliui ir blogoms mintims.
Apsisaugoti nuo permainingų orų ūkininkams darosi vis sunkiau. Pastarosiomis paromis pasėlius talžiusios liūtys pridarė daug žalos ir Biržų rajono ūkininkui Henrikui Bertuliui, auginančiam javus ir rapsus.
Ved. Rūta Katkevičienė

Darbas kaime, šeimos ūkyje broliams, Mantui ir Renatui Varnoms, yra priimtinesnis už gyvenimą mieste. Baigę universitetus jauni vyrai grįžo į tėvų, Onos ir Juliaus Varnų, ūkį Pakruojo rajone. Kaip sekasi darbuotis suvienijus jėgas?
Avių augintojai, norėdami apsaugoti savo bandą nuo vilkų, turi įdėti daug pastangų. Daug avių Anykščių rajone laikantis Žilvinas Augustinavičius tikina, kad sotus vilkas ir sveikos avys – sunkiai suderinama.
Daugiau kaip pusę amžiaus bites laikantis Varėnos rajono bitininkas Algirdas Valentukevičius žino įdomių pasakojimų, susijusių su bitėmis ir medumi, perduodamų iš kartos į kartą. Ved. Rūta Katkevičienė.

Vieni pirmųjų Pakruojo rajone pradėję taikyti beariminę žemdirbystę, tėvas ir sūnus, Albinas ir Martynas Navickai, ir toliau ūkyje diegia naujoves, ieško būdų kaip pelningai dirbti esant net ir nepalankioms oro sąlygoms.
Stambaus gyvulininkystės ūkio šeimininkas Saulius Vilkas iš Anykščių rajono laiko pienines karves, mėsinius galvijus ir tikina, kad dėl karantino nuostolių nepatyrė. Pieno ūkį išlaikyti leidžia tik patikima įranga.
Ved. Rūta Katkevičienė.

Vieni pirmųjų Jurbarko rajone pradėję ūkininkauti ir kurti pieno ūkį Laima ir Algimantas Liorencai toliau plėtoja savo verslą. Nepaisant dažnai nuviliančio pieno kainų svyravimo, visada tinkamai pasirūpina gyvuliais ir neketina jų atsisakyti.
Marcinkonių seniūnijos plotas – didžiausias Varėnos rajone, bet gyventojų skaičius – toli gražu. Žmonių kasmet mažėja, nes seniūnijos kaimuose jauni žmonės neranda darbo. Sulėtėjusį gyvenimą seniūnijoje kiek pagyvina aktyvios kaimo bendruomenės. Pastaraisiais metais vykusias permainas aptaria Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška.
Jau spėjome pajusti alinantį vasaros karštį, nuo jo tenka gintis įvairiausiais būdais. Vienus gelbėja maudynės, vanduo, ledai, na, o kaimo turizmo sodybos šeimininkė iš Pakruojo rajono Laimutė Skopienė siūlo atsigaivinti rabarbarų gėrimu.
Ved. Regina Montvilienė.

Pirmadienį pasibaigęs žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas atskleidė, jog nepaisant karantino suvaržymų, šiemet pareiškėjai buvo aktyvūs. Beveik 123 tūkstančiai jų deklaravo arti 3 mln. hektarų. Deklaravimo eigą aptaria Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Sigitas Puodžiukas.
Jaunasis Jurbarkų seniūnijos Giedrių kaimo ūkininkas Nerijus Blažys augina net 32 ha juodųjų serbentų, spaudžia sultis iš jų ir čia pat auginamų obuolių, braškių, moliūgų. Dar augina česnakus, bulves, šaltalankius. Sultis ir daržoves parduoda vaikų darželiams, turguje, internetu ar tiesiai iš ūkio. Kadangi paklausa yra, ateityje ketina plėsti plotus, pirkti šaldytuvą, naują kombainą.
Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, braškes auginanti Danguolė Lingienė randa laiko ir kūrybai. Moteris leidžia knygas vaikams ir turi dar daugybę kūrybinių sumanymų.
Ved. Regina Montvilienė.