Užmiestyje, Šilalės rajone, gyvenanti Daiva Rameikienė turi aistrą pomidorų auginimui. Moteris turi tūkstančio pomidorų sėklų kolekciją, o šiemet augino 130 veislinių pomidorų. Labiausiai Daiva mėgsta tamsius, daug antocianino turinčius pomidorus ir savo hobį jau vadina pomidorlige. Tiesa, šį sezoną neaplenkė ir tikros ligos – pomidorų maras.
Kaprizinga javapjūtė šį sezoną pareikalavo neeilinių pastangų. Kupiškio rajono ūkininkui Almantui Bartaševičiui teko galvoti ne tik, kaip nuimti derlių, bet ir kaip į durpingą žemę įklimpusį kombainą ištraukti. Vyras pripažįsta, kad ūkininkavimas rizikinga veikla, bet per savo ūkininkavimo praktiką matė jau visko.
Rubrikoje „Tarp miesto ir kaimo“ pokalbis su architekte Greta Trapikiene Vilniaus teritorijoje, šeimos sode puoselėjančia micro gėlių ūkį pavadinimu „Urban bloom“. Gėles moteris realizuoja tiesiogiai pirkėjams, puošia renginius.
Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo plyno lauko ūkininkauti pradėjęs Bronislavas Mataitis iš Radviliškio rajono sako, kad teko išbandyti įvairias ūkio šakas, trūko informacijos, bet dabar viskas kitaip. Vyras su sūnumi valdo augalininkystės ūkį, jau 4 metus taiko neariminę technologiją bei pabrėžia investicijų į ūkio svarbą. Vien šie metai parodė, kaip ūkininkams svarbu turėti savo džiovyklas, grūdų sandėliavimo bokštus.
Gindvilių kaime Kupiškio rajone nėra tvorų ir karvių nelikę, nei arklio nesurasi, bet užtat gausu aktyvių žmonių, norinčių burtis į bendruomenę. Gidviliečiams svarbu ne tik šventes bendrai paminėti, bet ir rūpintis kaimo žmonių gerove. Bendruomenė pasistatė ir namuką su pavėsine, kur visuomet yra šurmulio – nuo jauniausių iki vyriausių.

Rubrika „Užsienio naujienos“. Dronai naudojami ne tik ūkiams prižiūrėti, bet ir miškams atsėti: vietose, kurios sunkiai pasiekiamos, jais barstomos jau sudygusios augalų sėklos.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 11 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerijoje viceministrai susitiko su interesantais. Probleminius klausimus kėlė ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir žemės ūkio sektoriaus įmonių atstovai. Anot viceministro Andriaus Palionio, susitikimai naudingi, nes suteikia daugiau aiškumo nei bendraujant laiškais. Vieni konsultuojasi dėl paramos sąlygų, kiti sprendžia ūkių išlikimo klausimus.
Siekdama kuo ilgiau džiaugtis gamtos grožiu, keramikė, sodininkė Diana Grochovska atrado savitą būdą. Moteris augalus merkia į porcelianą, tada juos išdega ir taip sukuriami išskirtiniai dirbiniai. Kaip sako menininkė, prireikė nemažai laiko atrasti, kokie augalai tam tinkamiausi.
Rubrikoje „Verslas kaime“ žydinti Jolitos Janušonienės istorija. Buvusioje tėvų ūkio teritorijoje moteris įkūrė Žydintį lauką. Jame šiuo metu kariauja levandos, hortenzijos, kinrožės. Moteris sako vis dar negalinti atsigrožėti tuo, kas sukurta.
Ved. Rūta Simanavičienė

Jau aštuonerius metus Vilniaus rajone šilauoges augina jauna šeima, Ieva Gintautaitė ir Saulius Girniukaitis. Ūkį „Šilauoga“ jie puoselėja kartu su profesionalų pagalba ir siekia įdiegti kuo daugiau darbą palengvinančių ir laiką taupančių technologijų. Viena jų – ūkyje laistymą galima paleisti tiesiog mobilia programėle.
Įvairiausias kultūras: kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas auginantis Kupiškio rajono ūkininkas Bronius Kaladė sako, kad javapjūtė buvo neeilinė, bet dar nebuvo tokių metų, kad nepavyktų iš laukų nuimti derliaus. Nedideliame šeimos ūkyje talkina žmona Asta ir sūnus Jonas.
Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aplinkos apsaugos departamentas vykdo kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Draudimas gaudyti lašišas ir šlakius galioja nuo rugsėjo 1 iki spalio 15 dienos. Sugautas žuvis privaloma paleisti.
Ved. Rūta Simanavičienė

„Jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs nėra ir rinkoje“, - sako Instagram platformoje paskyros @spalvotasdaržas kūrėja Donata Jankauskienė. Ji čia dalijasi savomis patirtimis apie auginamus pomidorus, paprikas, arbūzus, jurginus. Pokalbis apie socialinių tinklų naudą šiuolaikiniams ūkininkams.

Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ įkurti Socialinės globos namai pasitiko 5 metų jubiliejų. Šiuo metu čia gyvena 30 senolių, tačiau norinčiųjų įsilieti į jų gretas - rikiuojasi eilės. Pasakojimas apie bendruomeninio verslo sėkmę, naudą Pagramnčio gyventojams ir senolių kasdienį gyvenimą.

Geltonžiedė sedula - itin sparčiai populiarėjanti uoga Lietuvoje, apie kurios naudingąsias savybes pasakoja ūkininkas iš Molėtų rajono Gediminas Cijūnaitis.

Ved. Arneta Spaičė

Kiaulių augintojai sako, kad dar tokios blogos situacijos nebuvo. 10 metų kiaulininkystės ūkiams nuostolių pridarantis afrikinis kiaulių maras vis dar nevaldomas. Dabar maro protrūkiai kartojasi net karantino zonoje.  Jų židiniais tampa maži, ne komerciniai, ūkiai, bet apribojimus patiria ir stambieji ūkiai, per metus užauginantys keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Šiuo metu du ūkiai Kelmės ir Radviliškio rajonuose iš ūkio gyvų kiaulių išvežti į skerdyklas negali jau 55 dienas. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad ūkiams reikia ne užuojautos, o greitų sprendimų. Praėjusią savaitę vykusiame pasitarime ŽŪM aptarta priemonė - maro zonose išskersti 430 biosaugos požiūriu rizikingiausių kiaulių ir kompensuoti jų vertę. Tačiau sprendimas taip ir nepradėtas įgyvendinti. Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neranda bendrų sprendimų ir kaltina viena kitą neveiklumu.

Buvusi klaipėdietė Violeta Athorn dabar gyvena Drūkių kaime, Priekulės seniūnijoje, Klaipėdos r., ir mėgaujasi gausybės gyvūnų draugija. Pradžioje jai kompaniją palaikė avys, po to apsigyveno ir poniai, karališki balandžiai, bet kai prieš dvejus metus įsigijo triušius, šie tapo numylėtiniais. Tuomet ji nusprendė ir savo ūkį atverti šeimoms su vaikais. Taip ūkis gavo pavadinimą „Triušių namai“. O jame jau apsigyveno ir antys, vištos, gyvens ir žąsys.

Ved. Kristina Toleikienė

Fizikė, pedagogė, o po to - ir gėlininkė. Gintarei Macijauskienei iš Inkaklių (Šilutės r.) gėlių auginimas, puokščių kompozicijos tapo prasmingesne ir įdomesne veikla nei pirmoji profesija. 

Sėklinių bulvių auginimo lyderio pozicijas laikančio kooperatyvo „Vfarm agro", įsikūrusioje Drevernoje (Klaipėdos r.), stiprybė - šeimos ūkiai, įmonės, leidžiančios diversifikuoti veiklą, išskaidyti rizikas ir nuosekliai siekti tikslo - pasiūlyti aukščiausios kokybės bulvių sodinukų. Naujausias iššūkis - bulvių veislės, tinkamos ekologiniam ūkininkavimui. 

Prancūzijoje, Bretanėje, veterinarai pradėjo masinę galvijų vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes šis regionas bene labiausiai paveiktas. „Verčiau skiepyčiau, nei rizikuočiau prarasti gyvūnus“, – sako avių augintoja Chrystelle Quointeau. 

Ved. Kristina Toleikienė

Naudą pajuto ne tik kooperatyvo nariai, bet pokyčiai stebimi visame sektoriuje. Projekto „Kaubojų klubo“ koordinatorius Evaldas Tamkutonis sako, kad pradėjus kooperatyvo „Pienas LT“ narių galvijų organizuotą pardavimą su profesionalų pagalba, pavyksta išsiderėti geresnes kainas ir sėkmingiau parduoti ūkininkų galvijus. Dabar mažieji ūkiai už parduodamą galviją gauna tą pačią kainą, kaip ir stambieji.
Laukuose ne tik derliaus nuėmimas, bet ir naujo derliaus sėja. Atlikti bandymai patvirtino, kad pasirinkus sertifikuotą sėklą, derlius didėja taip, kad investicijos atsiperka, bet ūkininkai sėjai naudoja nemažai ir ūkinės sėklos.
Nuo nelegalaus žuvų turgaus istorijos iki modernios akvakultūros. Tokią verslo koncepciją pasirinko dvejus metus Drevernoje (Klaipėdos r.) veikianti žuvų auginimo įmonė „Strykis“. Ji Lietuvoje vienintelė, auginanti žuvį Alpinį šalvį. Svarbiausia ūkio, kaip verslo, koncepcija - užauginti tik tiek žuvies, kiek pavyksta parduoti. Ūkyje žuvis ir perdirbama, gaminami produktai, teikiamos maitinimo, poilsio organizavimo paslaugos. Iš čia ir smagios pamario gyvenimą lydėjusios istorijos - apie nelegalų žuvų turgų.

Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ (Pagėgių sav.) vyksta baigiamieji naujų tvartų statybos darbai. Ūkyje jau veikia moderniausia melžimo karuselė, pajėgi aptarnauti 1 000 melžiamų karvių bandą. Pokyčius lėmė ir nelaimė. Prieš kelerius metus užsidegė daržinė, prikrauta paruoštų pašarų, tad nuspręsta jau naują daržinę statyti kuo toliau nuo tvartų, o atsilaisvinusioje daržinės vietoje statyti naują tvartą. „Lumpėnų Rambynas“ yra kooperatyvo „Pienas LT“ narys. Įmonė iki šių metų pabaigos padvigubins perdirbamo pieno kiekius. Kooperatyvo pieno perdirbimo įmonės plėtrai užtikrinti reikia, kad ir kooperatyvo nariai tiektų daugiau žaliavinio pieno. Projektui įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos parama.

Jau antrus metus Antakalnio daržininkų (Vilniaus miestas) bendruomenė atvėrė savo gėlyną aplink gyvenantiems žmonėms bei pakvietė nusiskinti gėlių ir patiems sukurti mokytojai puokštę ar vasarinėmis gėlėmis papuošti savo namus, susipažinti su daržininkyste, augalais.

Ventės rago ornitologijos stotyje laukiama svarbaus įvykio. Šiomis dienomis stoties vedėjas Vytautas Jusys uždės ant paukštelio kojos milijoninį žiedelį. Prie įspūdingo skaičiaus buvo priartėta greičiau nei tikėtasi. Į gaudyklių tinklus rudenį emigruoti turintys paukščiai ėmė įkliūti dar liepos pabaigoje, stebino ir jų gausa.

Ved. Kristina Toleikienė

Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.

Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.

Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.

Ved. Arneta Spaičė