Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.

Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.

Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.

Ved. Rūta Simanavičienė

Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus
Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą stabdo, o kiti, laikydamiesi griežčiausių reikalavimų, veiklą tęsia. Patirtimi dalinsis ūkininkai: Eglė Jurkšienė ir Linas Indriliūnas. Valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas atkreips dėmesį, ką svarbu žinoti vedantiems edukacijas.
Ūkininkei Aušrai Ratkevičienei pieno ūkį Biržų rajone plėtoti padeda visa šeima. Ir nors dukra Deimantė Jasevičienė pasirinko savo profesinį kelią, niekuomet neatsisako padėti tėvams ūkyje realizuoti pagamintus pieno produktus. Pieno produktais Deimantė prekiavo ir Kaziuko mugėje.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ dėmesys gandrams, nes šiandien, kovo 25 dieną, minima Gandrų diena. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrai nesilaiko kalendoriaus grafiko, parskrenda tada, kai tam būna tinkamos oro sąlygos.
Ved. Rūta Simanavičienė

Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.

Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.

Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.


Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.

Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.

Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.

Ved. Regina Montvilienė

Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.

Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.

Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.

Ved. Regina Montvilienė

Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams

Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.

Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.

Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.

Ved. Regina Montvilienė

Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.

Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.

Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.

Ved. Regina Montvilienė

Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.

Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.

Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė.

Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.
Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.

Ved. Arvydas Urba

Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.
Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.
Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.

Ved. Arvydas Urba