Žemės ūkio ministerija atnaujino Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus, jais numatoma nauja tvarka dėl tręšimo planų rengimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tikina, kad atnaujinant reikalavimus buvo atsižvelgta į socialinių partnerių pastabas. Tręšimo planas nuo šiol bus būtinas tręšiant kompleksiškai, kuomet šalia mėšlo ar srutų atsiras ir azoto turinčios trąšos. Tokius valdymo reikalavimų pakeitimus kritiškai vertina Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.
Lazdijų rajono ūkininkas Raimundas Svipas prieš kiek daugiau nei 3 metus priėmė drąsų sprendimą – investuoti į fermos robotizavimą. Dabar fermoje šimtas melžiamų karvių, o visi darbai tenka šeimai ir keliems samdomiems darbuotojams. Vyras pripažįsta, kad darbus gerokai palengvina technologijos.
Kipro alyvmedžių ūkiuose - eksperimentai su vištomis. Čia auginamos net ir kiaušinių dėti jau negalinčios vištos, kurios padeda gerinti derlių bei dirvožemį. Jų dėka ūkiuose nebereikia naudoti pesticidų.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas. Siekiant pagerbti A. Stulginskio indėlį į valstybės kūrimą, šalies žemės ūkio politiką ir mūsų organizacijos raidą, Lietuvos ūkininkų sąjunga šiemet iškilmingai mini 140-ąsias jo gimimo metines. LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad pirmininkaujant A. Stulginskiui Ūkininkų sąjunga buvo stipri politinė jėga, o štai prezidento asmenybe plačiau domisi jaunas ūkininkas, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Ūkininkė Vaida Tulabaitė, kitaip dar gerai atpažįstama kaip „Vilkės ūkio“ įkūrėja, tikina, kad žmonės vis dažniau domisi, kaip patiems užsiauginti maisto. Vaida su komanda puoselėja gamtinės žemdirbystės 10 hektarų ūkį ir pristato produktų krepšelius miestų gyventojams, be to, veda mokymus, kaip užsiauginti sveiko maisto.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite Rasos ir Tomo Urbonų kelionę atkuriant sodybą, kurioje patys yra penkta karta. Žmonėms, norintiems pailsėti nuo miesto, Urbonai Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje pastatė modernią klėtį ir savo veiklą pavadino „Alnus kiemas“.

Ved. Rūta Simanavičienė

Paulina ir Aivaras Jonučiai, jauna šeima, verslo perspektyvas pamačiusi būtent pieno ūkyje. Dabar Jonučiai turi 45 melžiamas karves ir patys parduoda žaliavinį pieną ir iš jo gaminamus produktus: varškę, grietinę, grietinėlę, jogurtus, sūrius. Perdirbti pieną paskatino buvusi pieno krizė, bet štai dabar Jonučių ūkio produkcijos didžiuosiuose miestuose laukia eilės žmonių.
Siekis mažinti biurokratinę naštą ūkininkams tapo populiariu pasakymu – ar veikia realybėje? Ūkininkai išskiria konkrečias situacijas, kur biurokratija vis dar dominuoja, pavyzdžiui, siekiant gauti lengvatines paskolas. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sako, kad lengvatinė paskola – reikalinga, tačiau norint ją gauti, reikalavimai yra pertekliniai, o ir atsakymo laukti tektų ilgai, todėl ūkininkas ketina paskolos verčiau kreiptis į kredito uniją. Situaciją komentuos ir Žemės ūkio ministerijos atstovė.
,,Gamtininko komentare“ jūsų lauks pasakojimas iš Lazdijų rajono, Metelių regioninio parko. Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys papasakos, kodėl Dusios ežeras vadinamas dzūkų jūra ir kokie paukščiai parko apylinkėse žiemoja.
Ved. Rūta Simanavičienė

Į pasaulinę sėklų saugyklą Svalbardo salyne išsiųsta antroji Lietuvos augalų sėklų siunta. Šįkart joje – ir žolinių bei pašarinių žolių sėklos. Apie į Norvegiją iškeliavusias sėklas, jų rūšis ir svarbą pasakoja Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Laima Šveistytė.

Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, šalia Baltarusijos sienos, ūkininkų laukus ir miškus niokoja sulaukėjusių galvijų banda, su jais kartu klajoja ir maždaug 50 sulaukėjusių avių. Šalčininkų rajono viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Stanislav Voicechovskij sako, kad problemos atsirado, kai gyventojai pradėjo skųstis, jog gyvūnai ateina į kaimą, trypia sodus.

Audronė Naruševičė ūkininkauja jau 12 metų. Visai neseniai atsisakė sūrių gaminimo verslo ir susitelkė į kitą, širdžiai artimą veiklą – Birštono apylinkėse veda avių ganymo su borderkoliais edukacijas. Jos veisiami borderkoliai klusniai vykdo duodamas komandas, o geriausias atpildas už darbą šiems šunims – pats ganymas.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.

Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.

Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.

Ved. Regina Montvilienė

Į susitikimą su Aplinkos ministerijos vadovais žemdirbių savivaldos atstovai ėjo kupini vilčių, kad juos išgirs, supras ir ateityje drauge mėgins spręsti skaudžias įsisenėjusias problemas. Kiekvienas iš aštuonių susitikime dalyvavusių asociacijų vadovų norėjo išsakyti savo narių norus ir siūlyti sprendimus. Tad kokios nuotaikos susitikimui pasibaigus?

300 ha augalininkystės ūkį Šiaulių rajone, Džiaukščių kaime, valdo ūkininkai Audronė ir Mindaugas Kerai. Abu sugeba vairuoti įvairią techniką, paaugliai sūnūs taip pat rimti tėvų pagalbininkai ne tik per darbymetį. Tad ūkyje tereikia vieno darbininko, padedančio įvairiuose darbuose. Ūkininkai stengiasi pasitelkti modernias technologijas, kad lengvėtų ir būtų malonesni ūkio darbai.

Vis daugiau Indijos ūkių kasdienėje veikloje ima naudoti dirbtinio intelekto įrankius: matuojama dirvos drėgmė, vykdoma ligų prevencija, aviliuose stebimas bičių elgesys. Tikimasi, kad nauji technologiniai sprendimai suteiks paspirtį vienam didžiausių Indijos ekonomikos sektorių – žemės ūkiui.

Ved. Regina Montvilienė

Smulkų daržininkystės ūkį Klaipėdos rajone Baukštininkų kaime turi Asta ir Kęstutis Paulauskai. Augina bulves ir įvairias daržoves. Jas prižiūrint dar yra daug rankų darbo. Todėl nedidelio ūkio šeimininkai darbams mechanizuoti tikisi ES paramos. Ar galės ja pasinaudoti? Atsako ŽŪM Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė.

Jau tapo įprasta, kad į žemės ūkio kooperatyvus buriasi pieno gamintojai ar grūdų augintojai. O Radviliškio rajone susikūręs kooperatyvas „Mundus seminum“ vienija sėklinių daugiamečių žolių augintojus. Dabar jame yra 5 nariai, sutelkę augintojus iš įvairių Vidurio Lietuvos rajonų. Išdžiovintos ir išvalytos sėklos parduodamos Europos Sąjungos šalyse ir Azijoje. Kooperatyvo direktorius Mindaugas Biliūnas pastebi, kad Lietuvoje parduodama daugiau kokybiškų sėklų, nes vis daugiau gyvulių augintojų imasi atnaujinti pievas ir ganyklas.

„Verslas kaime“. Sostinėje tarp didelių prekybos centrų vietą randa ir nedidelės, išskirtinai tik Lietuvos ūkininkų užaugintais ar pagamintais produktais prekiaujančios krautuvėlės. Krautuvė „Savam kieme“ siekia kurti bendruomeninį ryšį tarp ūkininko, pardavėjo ir pirkėjo. Ūkininkas žino, kas valgys jo užaugintus produktus, o pirkėjas – kas ir kaip juos užaugino. Pirkėjai irgi vieni kitus pažįsta, nes į kaimynystėje veikiančią krautuvę šviežių produktų užsuka kasdien.

Ved. Regina Montvilienė

Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.

Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis įžvalgomis dalijasi „Arklių taksi“ vadeliotojai Robertas iš Prienų rajono ir Ramūnas iš Alytaus rajono.

Lietuvoje dar nematytos gyvulių ligos grėsmė – vis didesnė. Lenkijoje užfiksuoti pirmieji Mėlynojo liežuvio bei Snukio ir nagų ligos atvejai. Apie reikalavimus avių, ožkų ir galvijų priežiūrai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.

Meškų Lietuvoje pastebima vis dažniau. Apie jų gyvenimo ypatumus, žiemos iššūkius gyvūnams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.
Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?
Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.

Ved. Arvydas Urba