Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.

Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.

Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.

Ved. Rūta Simanavičienė

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.
Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.
Ved. Rūta Simanavičienė

Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.
Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.
Ved. Rūta Simanavičienė

UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.

Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.

Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.

Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso ekspozicijomis, kuriose kvapai ir subtilūs meistrų darbai žavi. Stebina ir šiauriečiai norvegai, tautiniais rūbais pasipuošę ir net originalų būstą pasistatę. Šįkart laidoje – pažintis su keletu dalyvių.
Be duonos neapsieina nė vienos šeimos kasdienis ir šventinis stalas. Dažnas ypač vertina namuose keptą kvietinę ar ruginę duoną. Tad dabar ne tik kaime, bet ir mieste moterys mėgina kepti ir mėgaujasi pačių iškepta duona. Tuo metu Kretingos r. Darbėnuose gyvenanti Vida Viskontienė ne tik kepa duoną, bet turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Mat jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną, viena kitai perduodančios savo patirtį.
Ne vienas pavydėtų Šilalės r. Požerės kaimo ūkininko Stasio Eitučio gyvenimo įvairovės. Čia mišriame ūkyje 100 hektarų auginami javai, lubinai, dar turi 200 avių, 150 elnių. Uždarose patalpose vandenyje šokinėja šamai, karpiai, kitos žuvys – tvenkiniuose. Pasak Eitučio, pats gamtininkas, daugiau linkęs savo gyvenimą sieti su aplinka, gamta, ir taip su malonumu darbuojantis viskas eina į priekį.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ nariai yra vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Dabar jų yra apie 500. Įprasta manyti, kad susikooperavę žemdirbiai daug geriau gyvena: gauna didesnes pajamas, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Ar iš tiesų kooperatyvo nariai geriau gyvena? Paaiškina Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė ir kooperatyvo narė, ūkininkė Jūratė Anikevičė.
Ūkiuose darbuotojai vis dar patiria išnaudojimą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės dirba už maistą ir galimybę gyventi tvarte kartu su gyvuliais. Iš tokių vergovės sąlygų praėjusiais metais teko vaduoti žmogų, į Europos Sąjungą atvykusį iš Afrikos. Išsamiau – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius ir Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Čiučkienė.
Prancūzijoje, mokslininkų padedami, ūkininkai ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės, paukštininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.
Ved. Regina Montvilienė

Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?

Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.

Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.

Ved. Regina Montvilienė

Nykstantys pieno ūkiai, nestabilios pieno supirkimo kainos, nepakankama parama smulkiems pieno ūkiams ir jauniems ūkininkams, ketinantiems užsiimti pienininkyste, veislininkystės bėdos, verčia ieškoti kelių šioms problemoms spręsti. Kaip situaciją vertina, kokias išeitis siūlo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika?

Ūkininkai – labai užimti žmonės. Ypač auginantys gyvulius mažai turi laisvo laiko. Dažnas sako, kad visuomenine veikla jie negali užsiimti. Tačiau yra entuziastų, kurie visur suspėja. Vienas jų yra Plungės rajono Lygiųjų kaimo ūkininkas Marijus Kaktys. Jis yra ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir jau antrą dešimtmetį vadovauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriui. Pasak jo, problemų nestinga, tad patys ūkininkai pirmiausia turi būti suinteresuoti jas spręsti.

Gamtininkas. Permainingi šios žiemos orai keičia augalų ir gyvūnų gyvenimą. Šaltis sukaustė netikėtai pražydusius miško ir pievų augalus, net išdygusius grybus. Keičia ir gyvūnų gyvenimą. Permainas augalijos ir gyvūnijos būtyje stebėjo gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.

Ved. Regina Montvilienė

Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?

Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.

Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.
Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.
Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.
Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.

Ved. Arvydas Urba