Ūkininkams, auginantiems daržoves žieminiuose šiltnamiuose, vėl bus išmokėtos kelis kartus mažesnės susietosios išmokos. Iki 2023 metų. už 1 kv. metrą ūkininkai gaudavo daugiau nei 2 eurus, o dabar numatyta mokėti mažiau nei 90 centų. Lietuvos šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas sako, jog sektorius jau kuris laikas susiduria su iššūkiais, kurių nebuvo galima numatyti, pvz., pandemija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, energetikos kainų krizė, tad mažesnės išmokos dar blogins ūkių situaciją.
Gintaras Steponėnas iš Švenčionių rajono derina ūkininkavimą ir verslą. Sariuose turi karčiamą, o Bajorų kaime - ekologinį ūkį, kuriame auginamos ir bulvės karčiamoje kepamiems bulviniams blynams. Pasiilgę tradicinių lietuviškos virtuvės patiekalų savaitgaliais pietauti į Sarių karčiamą atvyksta ir didmiesčio gyventojai.
Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą neramina vietos ūkininkus, mat vienas pagrindinių jo tikslų - iš šalies deportuoti imigrantus. Žemdirbiai nesutaria: vieni sako, kad nebus kam dirbti laukų, todėl gerokai pakils maisto produktų kainos, kiti pabrėžia - laikas ūkius modernizuoti ir pereiti prie naujosios technologijos sprendimų.
Ved. Kristina Toleikienė

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praėjusiais metais du kartus atnaujino saugomų natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Pirmame pakeitimų pakete buvo įtrauktos tik kelios naujai nustatomos teritorijos, o antrame, atsižvelgiant į ekspertų pranešimus ir planuojant didinti bendrijos Saugomų teritorijų
tinklo plėtrą, išskirtos didesnės teritorijos. Jose bus taikomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos. Tarnybos atstovas Raimondas Čiuplys sako, kad palyginus 2023 ir 2024 metų gruodžio mėnesio žemėlapius, saugomų teritorijų plotai nedidėjo, mat daliai žemės sklypų buvo panaikinti apribojimai. Tarnyba tenkino pusę žemės sklypų savininkų prašymų, kurie pagrįstai įrodė, kad, pavyzdžiui, ganykla jau seniai nenaudojama ir ji apaugusi mišku arba sklype pieva ar ganykla jau seniai yra virtusi dirbama žeme.
Įvairias daržoves auginantys Plungės rajono Vieštovėnų kaimo ūkininkai Valentina ir Liudas Domarkai įsirengė daržovių apdorojimo cechą. Dabar jame raugia kopūstus, burokėlius, agurkus. Ypač populiarūs pagal ypatingą Liudo Domarko receptą raugiami kopūstai. Šią ir kitą produkciją turguje parduoda tiesiogiai vartotojams. Ateityje ketina ir marinuoti daržoves.
„Verslas kaime“. Verda tokią sriubą, kad išvalgyti vos vieną lėkštę tampa iššūkiu ir vyrams. Žagarės miestelio centre, Joniškio rajone, įkurtas restoranas „Švedlaukis“ gyvuoja jau kelis dešimtmečius, o čia darbuojasi jau antra karta. Vaida Eitavičienė sako nenorėjusi perimti tėvų sukurto verslo, bet dabar jaučiasi atradusi save maitinimo paslaugų versle.
Ved. Kristina Toleikienė

Arklininkystė Lietuvoje pelno neneša, tad Vytautas Ališkevičius iš Stoniškių seniūnijos (Pagėgių sav.) mėsinius galvijus laiko tam, kad galėtų auginti veislinius Lietuvos sunkiuosius arklius. Jau surinkęs ir visą ekspoziciją įvairiausių padargų, kuriais su arkliais žmonės įdirbdavo žemę, kad primintų jog buvo laikas, kai arklys buvo nepamainomas ūkio darbininkas. Dabar ūkininkams arklių nebereikia, tad net ir veislinius arklius tenka parduoti skerdykloms.
Mekių kaimo bendruomenė (Joniškio r.) - vienintelė bendruomenė rajone, įsteigusi Vaiko dienos centrą. Jame mokymosi, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos teikiamos Mekių bei aplinkinių kaimų moksleiviams. Bendruomenės vadovas Gediminas Jankauskas sako, kad Vaiko dienos centro veiklos dėka pavyko išsaugoti buvusį darželio pastatą, jį suremontuoti, įrengti erdves ir bendruomenės susitikimams.
Kauno marių regioninio parko teritorijoje esančiuose fortuose žiemoja šikšnosparniai, kurie nuo sklandaus ekosistemos veikimo – neatsiejami. Jei saugosime šikšnosparnių žiemojimo vietas, saugosime ir save, - sako Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.
Ved.Kristina Toleikienė

Vakarų Lietuva po pirmomis metų dienomis iškritusio gausaus lietaus - skęsta. Nors vandens lygis pamažu krinta, Kretingos rajono ūkininkai sako, kad tikruosius padarinius įvertinti bus galima tik pavasarį.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos rajono skyriaus vadovas Rimantas Paulikas pastebi, kad pagalba teikiama tik netoli išsiliejusių upių įsikūrusiems gyventojams, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Anot jo, planuojant ir tariantis - potvynių būtų galima išvengti.

2024-ieji tapo šilčiausiais metais per orų stebėjimų istoriją, aplenkę 2023-iuosius. Viesulai, liūtys, rudenį užsitęsusi vasara ir tik dabar pasirodžiusi žiema. Klimato pokyčius ir jų daromą įtaką gamtai komentuoja VU klimatologas prof. Egidijus Rimkus, Hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika ir etnologas dr. Libertas Klimka.

Kauno rajone biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas nuo 2011 metų puoselėja savą medelyną, nors patirties sodininkystėje turi jau daugiau nei 25-erius metus. Nors šiemet žiema gyvūnų negąsdina, kai kuriuos sodinukus tenka gelbėti nuo maisto ieškančių pelių, stirnų ir kiškių. Eksperto patarimai sodo priežiūrai žiemą.

Mišrų ekologinį ūkį Švenčionių rajone puoselėja Živilė ir Antanas Trapikai kartu su sūnumi Mantu. Nors plėtojant ekologinį ūkį reikalavimų nestinga, tačiau šeima susiduria ir su kitais iššūkiais. Siekis gauti paramą ūkį padėjo lyg po didinamuoju stiklu, tikrintojai prašė įvairių dokumentų, dvejojo, ar moteris gali vairuoti traktorių ar sunkvežimį, siūlė netgi imti paskolą vietoj paramos. Nepaisant to, šeima nepasiduoda ir toliau planuoja ūkio darbus.

Tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ kūrybingus žmones buria jau beveik 30 metų. Kaip sako centro pirmininkė, keramikė Lina Dieninė, kiekvienas žmogus čia atranda sau mylimą veiklą. O štai Linos aistra yra keramika.

Rubrika „Miestietis kaime“. Iš Kauno į gimtąjį Rokiškio kraštą su šeima grįžusi Irma Rutkauskienė įkūrė socialinių paslaugų įstaigą „Jautri širdis“. Moteris sako, kad žmonės vis dar gėdijasi kreiptis pagalbos, dėl to vėliau pagalbos reikia jau ne vienam šeimos nariui, o keliems.

Ved. Rūta Simanavičienė

Šventinis laikotarpis neapsiėjo be staigmenų ūkininkams. Metų gale ūkininkai gavo pranešimus iš „Sodros“, kad jeigu nepasiekė 12 minimalių atlyginimų, reikia tikslinti deklaracijas. Ūkininkams nesutikus tikslinti duomenų, „Sodra“ pati ėmėsi priemonių ir tas deklaracijas anuliavo. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo ,,Joniškio aruodas“ vyr. buhalterė Audronė Šimkuvienė, problema aktuali ir dideliems ūkiams.
Ekologinio pieno ūkio plėtra – nuo robotų diegimo turimame ūkyje iki naujo komplekso įsigijimo. Ambicingi jauno žmogaus, ūkininko Aivaro Valainio tikslai. Dabar ūkyje Rokiškio rajone virš 100 galvijų, su nauju ūkiu bus dirbama 450 hektarų žemės.
Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Brangiausias pasaulyje sūris gaminamas iš asilių pieno. Gerosios savybės pastebėtos dar senovės Egipto laikais, tačiau jo populiarumas šoktelėjo tik po COVID-19 pandemijos. Albanijoje vis daugiau ūkių pradeda auginti asilus.
Ved. Rūta Simanavičienė

Pluoštinių kanapių perdirbimo galimybės labai plačios – nuo pluošto namų statybai, supermaisto kūrimo iki panaudojimo kuriant vaistus. Kaip sako įmonės ,,Biosyd“ direktorė Vida Audra Budrienė, daugybė žmonių nežino, kokia pluoštinių kanapių nauda, tad visuomenę vis dar reikia šviesti. Iš pluoštinių kanapių ir moliūgų sėklų produktus kuriančios įmonės „Jorus“ bendrakūrėjė Ieva Balevičienė sako, kad siekiama panaudoti visą augalą. Regiono mokykla – traukos centras, suburiantis bendruomenę. Kaip sako Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė Virginija Tumėnienė, kaimo mokykla skirta vertinantiems bendruomeniškumą.

Rubrikoje „Verslas kaime“ – įkvepiantis Ritos Kulešovaitės pavyzdys, kaip išmaišius kone visą pasaulį suprantama, kad geriausia vieta kurti šeimos verslą – gimtasis kraštas. „Forestic Lietuva“ verslą su vyru Mantu puoselėjanti Rita sako, kad nameliai miško glūdumoje leidžia pailsėti nuo technologijų.

Ved. Rūta Simanavičienė

Paskutinėje 2024-ųjų metų ,,Gimtosios žemės” laidoje jūsų lauks pasakojimai parengti iš Gero ūkininko čempionato apdovanojimų, vykusių Vilniuje, o taip keliausime į Lietuvos pasienyje esantį Ilzenbergo dvarą. Gero ūkininko čempionato tikslais pasidalins organizatorius, ūkininkas Žymantas Morkvėnas, kodėl verta rinktis šalies ūkininkų užaugintą produkciją, kalbės TV laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, ką reiškia būti geru ūkininku, atskleis ekologinio Edmundo Henriko Jastramsko ūkio atstovai, anūkai: Justina Kreizaitė, Agnė Juknevičienė ir Linas Kreiza.

O laidos pabaigoje domėsimės, kokios ūkio šakos dominuoja Ilzenbergo dvare ir kaip pavyksta suvaldyti gamybos ir realizacijos procesus. Plačiau apie visa tai kalbės Ilzenbergo Dvaro ir ūkio direktorė Diana Jokimčienė ir dvaro žemės ūkio šakų kuratorius Martynas Laukevičius.

Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – antradienį, gruodžio 31 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Petras Bieliauskas Jonavos rajone, kaip pats sako, yra Žemaitijos ambasadorius Aukštaitijoje. Jo dienos ritmą diktuoja ne tik susitikimai su į edukacijas atvykusiais žmonėmis, bet ir paties prižiūrimos, melžiamos penkios karvės. Jų pieno pakanka Petro kastiniui sukti, sūrius gaminti. Pokalbis - apie visatai ir kiek daugiau.

Šventinę savaitę, beruošdami vaišių stalą, dauguma lietuvių apsipirkinėjo ūkininkų turguose. Kaune kalbinti pirkėjai sako, kad norisi lietuviškų maisto produktų ir vaišių stalui stengėsi netaupyti. Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pastebi - žmonės perka viską, o šventiniam laikui ūkininkai pradeda ruoštis anksti.

Verta žinoti. Po švenčių tenka atsisveikinti su gyvomis Kalėdinėmis eglutėmis. Kada jų šakos dar tinka sode panaudoti, kada jomis dar galima maitinti žirgus, o kada dera tik kompostuoti? Agronomo Tautvydo Gursko komentaras.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Vilmantas Navickas Vilkaviškio rajone, Mažųjų Šelvių kaime ūkininkauti pradėjo prieš daugiau nei 12 metų. Tąkart parduoti karvių nesiryžo, tad ėmė pats gaminti fermentinius sūrius. Eksperimentuodamas receptus kuria pats, vesti edukacijas padeda šeima, o prekyba mugėse – jau praeitas etapas. Pokalbis apie dabartinius iššūkius ir Norvegijoje įgytą patirtį.

Joniškio rajone, Žagarėje tautodailininkė Aušra Petrauskienė užeiti kviečia ne tik į jaukius Lėlių namus, bet ir prieš 3 metus įkurtą Angelų kambarį. Moteris pasakoja, kad jį įrengti įkvėpė prieššventinis laikotarpis, vietos istorija ir nenumaldomas noras lėlėininkystės amato mokyti kitus.

Žvilgsnis į netolimą ateitį - 2027-us metus. Savo įžvalgomis apie artėjantį naują etapą žemės ūkio sektoriuje pasidalijo buvęs Europos sąjungos komisaras žemės ūkio klausimais Janusz Wojciechowskis.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė