Praėjusią savaitę startavo kvietimas teikti paraiškas norintiems įsirengti saulės elektrines. Vos per keliasdešimt minučių buvo pateikta beveik dešimt tūkstančių paraiškų. Anot Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Vrubliausko, tai rodo didelį susidomėjimą, poreikį ir gyventojų įsitraukimą į strateginius visos valstybės tikslus.

Adomynės dvaras – tai tarsi vartai į turistinius maršrutus Kupiškio krašte. Čia istorija persipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, bendruomenės renginiais ir žmonių gyvenimu. Apie patį dvarą, Adomynės kaimą Kupiškio rajone ir kasdienius rūpesčius pasakoja Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė.

Jau kurį laiką įvairiose Lietuvos vietose, kurios įtrauktos į NATURA 2000 tinklą, vykdomi pelkių tvarkymo, kai kur - atkūrimo projektai. Apie jų reikšmę ir naudą gamtai - pokalbis su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos biologinės įvairovės skyriaus specialistu Sauliumi Skuja.

Akį traukiantys, laukuose mėlynuoujantys lubinai iš tiesų daro didžiulę žalą vietinėms rūšims, ilgainiui šalia jų teauga tik dilgėlės ir kiečiai, pastebi Vilniaus universiteto botanikos mokslų daktaras Mindaugas Rasimavičius. Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė sako, kad jie į Lietuvą buvo atvežti dėl dekoratyvumo, tačiau dabar už jų sėjimą, sodinimą ir kitokį platinimą - gali grėsti baudos.

Lietuvoje, kaip ir kasmet, penkios gyvenvietės tapo Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis. Viena jų - Rokiškio rajone esantis Kamajų miestelis. Jolanta Vygėlienė - ne tik vietos bendruomenės pirmininkė, mažosios sostinės veiklų koordinatorė, bet ir gidė, kuri supažindina su vietos istorija, žymiais žmonėmis. Rokiškio rajono Panemunėlio universalaus daugiafunkcio centro kultūrinės veiklos vadybininkė Sigita Gasiūnienė-Bracienė pristato Kamajų, vienos iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių, renginių programą.


Vilkaviškio rajone esantis, Paežerių dvaras garsėja įspūdinga savo istorija, o dabar stebins ir naujomis iniciatyvomis. Čia pernai rudenį buvo pasodinta daugiau nei pusė tūkstančių rožių. Jos jau sužydo, mirga įvairiomis spalvomis, o liepą taps ir naujos iniciatyvos - Rožių festivalio - atspirties tašku. Apie tai pasakoja Sudūvos kultūros centro-muziejaus direktorė Odeta Riklienė.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Zigmantas Gudžinskas apie liepų žydėjimą, pievų šienavimo laiką ir vasaros prognozes.

Entomologė Eglė Vičiuvienė, viena knygos apie Lietuvos drugius rengėjų sako, kad mokslininkai laukia visuomenės įsitraukimo į drugių stebėjimus ir tyrimus.

Dūminė raudonuodegė - paukštis, kuris iš visų mūsų sparnuočių čiulba ilgiausiai: nuo kovo iki lapkričio, t.y. teritorijos reiškimo ženklas, nes pasirinkusi tinkamą vietą, pavyzdžiui - aukštą anteną, joje suokia kasdien.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Seimo Ekonomikos komitetas pristatė patobulintą pieno įstatymo projektą. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė sako, kad pirmą kartą pateiktas pieno įstatymo projektas deramai gina pieno gamintojus, tačiau ar šis projektas bus patvirtintas, dar laiko klausimas. Naujausioje redakcijoje numatoma, kad kaina bus mokama pagal pieno pristatymo būdą, taip pat bus nauji apribojimai priedų mokėjimo.

Kone dešimtmetį ūkininkaujantis Alvydas Paliukėnas iš Alytaus rajono gamina brandintus ožkų ir karvės pieno sūrius. Dabar jo asortimente net 70 skirtingų rūšių sūrių. Kaip tikina ūkininkas, populiariausias sūris yra pavadinimu ,,Faraonas“.

Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su Renata Fediakiniene, kuri su šeima iš gamtoje surinktų gėrybių gamina actus, įvairius sirupus, žolelių arbatas. Renata sako, kad fermentavimas yra sudėtingas procesas, bet gautas rezultatas pateisina įdėtas pastangas.

Ved. Rūta Simanavičienė

Birželio 13-osios laidoje kviesime jus klausytis diskusijos apie tai, kas lemia, kad ūkininkai tampa pažeidėjais ir vėliau turi dalyvauti teisminiuose procesuose. Kaip išskiria Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, rizikingiausia priemonė, kur yra fiksuojama daugiausia pažeidėjų yra jaunųjų ūkininkų paramos priemonė. NMA duomenimis, visoje Europoje fiktyvių ūkininkų daugėjimas yra didžiulė problema, o tai turi neigiamos įtakos ir sąžiningai ūkininkaujantiems, nes griežtėja patikros ir reikalavimai. Plačiau apie tai, kokį poveikį suaktyvėjusios patikros turi jauniesiems ūkininkams, komentuos Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai. Taip pat savo situacija pasidalins ir riešutmedžių augintojas Ignas Saldys, kurio ūkininkavimo atvejui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Europos prokuratūroje.

Ved. Rūta Simanavičienė

Ilgametes paukščių auginimo tradicijas Vidas Baliukonis perėmė iš savo šeimos. Iš pradžių auginęs balandžius, dabar jau ilgiau nei 10-metį Vidas specializuojasi retų veislių paukščių auginime, tokių kaip vištos, kalakutai, povai. Už retos veislės paukštį galima sumokėti ir šimtus eurų. Augintojas sako, kad Lietuvos rinka dar nesubrendusi pirkti retus paukčius, žmonės vertingų paukščių nori pigiai.

Nuo birželio 17 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos skirtos pelkių atkūrimui. Ši priemonė ir taip kaip ji veiks vis dar kelia daug klausimų ūkininkams ir mokslininkams. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, kalbės ir Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.

Rubrikoje „Versklas kaime“ Evaldas Varnauskas papasakos, kaip grįžus iš užsienio kilo mintis kurti verslą prie Kupiškio marių. Sodybos „Kupiškėnų Starkėnas“ šeimininkas sako, kad veiklos sodyboje randa tiek profesionalūs žvejai, poilsiautojai ir vandens pramogų mylėtojai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Aldona ir Algimantas Širveliai išmėgino daugybę ūkio šakų, kol visgi nusprendė likti ties viena sritimi – augalininkyste. Didžiulis pastiprinimas – sūnaus Augustino pastangos ir indėlis į ūkį. Kaip sako Algimantas, vien dėl sūnaus norisi modernizuoti ūkį, kad jam netektų sunkiai darbuotis. Jau 5 metus Širveliai nearia žemės ir siekia ūkininkauti tausojančiai.
Stakėnų šeimoje gajus skirtingų amatų puoselėjimas. Nijolė riša verbas, o Vidmantas sodus. Alytaus rajone 8 hektarų sodybą puoselėjantys Stakėnai ne tik užsiima amatais, bet ir augina gėles. Kaip sako Nijolė, nereikia verkti, kad pensija maža, geriau ko nors imtis.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kaip laukiniai arkliai galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Ir nors šiandien arkliai vis dar laikomi pramogai, o kai kuriose šalyse arkliena valgoma, galime pastebėti, kad iš mūsų kraštovaizdžio jie beveik išnyko ir tik nedaugelyje Europos vietų galime sutikti laukinius arklius. Plačiau apie tai kalbės Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.
Ved. Rūta Simanavičienė

Dėl pavasarinių šalnų, krušos nemaža dalis uogų augintojų ir sodų šeimininkų neteko planuoto derliaus. Ūkininkai baiminasi, kad neturėdami derliaus negalės įgyvendinti investicinės paramos reikalavimų. Kalbės ūkininkai: Audrius Janulaitis, Egidijus Maršalka, Paulius Preibys. Kokios galimos pagalbos priemonės, komentuos ŽŪM viceministras Egidijus Giedraities, o kodėl dar negalima apsidrausti nuo šalnų, kalbės savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Dar visai naujai susibūrusi Kupiškio rajono Laičių kaimo bendruomenė džiaugiasi, kad gretos auga. Vienas didesnių bendruomenės tikslų yra turėti vietą, kur susirinkti. Kaip sako bendruomenės pirmininkas Laimis Puciata, dabar kartais tenka rinktis net garaže.

Rubrikoje „Verta žinoti“ su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais Aiste Balčiūnaitiene ir Jonu Viškeliu kalbėsimės apie tai, kuo žmogaus sveikatai yra naudingas arbatos grybas kombučia ir kaip jį auginti namuose.

Ved. Rūta Simanavičienė

Prieš 10 metų Zarasų rajono ūkininkai Vaida ir Donatas Krumcholcai pradėjo auginti angusų veislės mėsinius galvijus. Dabar jų ūkyje 115. Per tuos metus pamatė, kad neapsimoka perdirbėjams parduoti galvijus. Tad ėmėsi projekto – įkurti ūkininkų parduotuvę, kurioje parduotų ne tik savo ūkio, bet ir kitų užaugintą produkciją. O šiomis dienomis jau atidarė iš savo gyvulių mėsos ir kitų vietinių produktų gaminamų mėsainių užkandinę.

Molėtų rajone, Alantoje, jaunasis ūkininkas Edvinas Kavaliauskas įveisė sodą, kuriame vien kaulavaisių medeliai: vyšnios, persikai, trešnės, slyvos. Tik su nektarinais nepasisekė. Sodui dar tik antri metai, bet jau tikisi šiemet raškyti vaisius. Ateityje turi minčių įveisti medelyną ir pardavinėti kokybiškus medelius. O kol kas džiugina pajamos iš braškyno, ateityje pelno tikisi ir iš šiemet pasodintų aviečių.

Vietos gyventojų pradžioje vadinti užeiviais, dabar Laisvė ir Vytaras Radzevičiai jaučiasi tikrais šio nuostabaus miestelio – Merkinės gyventojais. Ir tuo neapsiriboja. Jie linkę puošti, gražinti, tvarkyti šią vietovę, jos pastatus, atgaivinti ir priminti kitiems turtingą šios vietovės istorinę praeitį.

Ved. Regina Montvilienė

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.

Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.

Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.

Ved. Regina Montvilienė