Privačių miškų savininkai žada jungtis į žemdirbių organizuojamą akciją – miško technika vykti į sostinę. Miškininkai siekia išsiaiškinti, kaip panaudojamos iš jų surinktos lėšos už parduotą žaliavinę medieną, kuri apmokestinama 5 proc. tarifu. Bus siekiama uždrausti biokuro tiekimą iš trečiųjų šalių, apeinant sankcijas, taip pat reikalaujama lengvatinio kuro, skirto naudoti miškų ūkio veikloje. Apie protesto tikslus ir ūkininkų palaikymą pasakoja Privačių miškų asociacijos direktorė Giedrė Šlevinskė.

Nugyventi ir apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla, duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos pasitelkiant sensorius. Socialinių paslaugų centras įkurtas priešais parką, kuriame stovi paminklas Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai.

Lietingas praėjusių metų ruduo ypač Žemaitijos ūkininkams sukliudė nustatytais terminais išvežti į laukus organines trąšas. O kaip tvarkosi fermų šeimininkai Nyderlanduose – domėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.

Ved. Regina Montvilienė

Jaunasis ūkininkas Gintas Gedaminskis iš Akmenės r. Dabikinės kaimo save vadina antros kartos ūkininku. Savo mokytoju, paskatinusiu likti kaime ir ūkininkauti, vadina tėtį Viktorą. Dabar, vienas kitam padėdami, tvarkosi skirtinguose ūkiuose. Viktoras Gedaminskis, didžiuodamasis sūnumi, sako, kad tokios modernios technikos, kuria dirba sūnus, valdyti nesugebėtų.

Ornitologai skambina pavojaus varpais dėl pastaraisiais metais mažėjančios kraštovaizdžio paukščių populiacijos. Paukščių nykimo problema aktuali visoms ES šalims. Per 40 metų Europoje išnyko apie 60 proc. atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologų duomenimis, nuo 2000 m. Lietuvoje išnyko maždaug pusė atviro kraštovaizdžio paukščių. Ornitologai kaltina žemdirbius, bet ar visi jie nesirūpina paukščių išsaugojimu?

Kai šalies mėsos produktų rinkoje tokia gausa, atrodo, kuo čia nustebinsi ir patrauksi valgytojus. Giedriaus Ralio teigimu, visgi galima. Prisiminęs verslo pradžią, sako, kad nedaug kas taip sunkiai pradėjo. O kūrėsi Šakių r., Baltrušių kaime, buvusiame vaikų darželyje. Savų lėšų trūko būtiniausioms gamybos išlaidoms, elektrai. Bet abu su žmona, iki tol dirbę mėsos perdirbimo įmonėse, kantriai darbavosi, įveikdami sunkumus. Dabar jau bendrovėje „Bomesa“ septyniese pluša, o vartotojus Lietuvoje ir užsienyje patraukia produktų kokybe.

Ved. Regina Montvilienė

Šiemet sukanka 20 metų iniciatyvai LEADER, kuria siekiama skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, plėtrą kaimo vietovėse. Ji privaloma visų ES šalių kaimo plėtros programų dalis. Taip padedama kaimo bendruomenių lyderiams – vietos veiklos grupėms – spręsti savo aplinkos socialines, ekonomines ir kultūrines problemas. Kalba Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, Bendrosios žemės ūkio politikos Europos vertinimo pagalbos tarnybos geografinė ekspertė Lietuvai Neringa Viršilienė, Širvintų vietos veiklos grupės narė Edita Gilė, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė.

Dažnas kaimo seniūnas pasakys, kad didžiausia problema yra kaimo keliai, jų priežiūra. Ir ne tik žiemą. Pavyzdžiui, Kretingos r. Darbėnų seniūnijoje yra 200 km vietinės reikšmės kelių, iš kurių 170 km yra žvyrkeliai. Anot Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, kelių priežiūra, jų tvarkymas yra seniūno galvos skausmas.

Šią permainingą žiemą vargsta ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo pastariesiems per didesnius šalčius galima padėti? Išsamiau – panevėžietis gamtos mylėtojas, veterinarijos specialistas, fotografas Algimantas Lūža.

Ved. Regina Montvilienė

Žemės ūkio tarybos suburti žemdirbiai sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo ir kitų atsakymų ieškojo Briuselyje, susitikdami su eurokomisarais, kitais valdininkais. Ar rado? Aptaria Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas ir Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

Žemės ūkio verslo vadybos mokslus baigęs Akmenės rajono Gaudžiočių kaimo jaunasis ūkininkas Jonas Balčiūnas dabar gautas žinias sumaniai pritaiko augalininkystės ūkyje.

Įdomu žinoti. Be įprastų, paplitusių vaistinių ir prieskoninių augalų, žinoma žolininkė Viliūtė Garbenčienė Lazdijų rajone savo ūkyje, pavadintame „Viliūtės žolynai“, augina retesnius, sudėtingiau prižiūrimus augalus. Kuo jie ypatingi?

Ved. Regina Montvilienė

Laurynas Krickas, netikėtai mirus tėčiui, perėmė šeimos augalininkystės ūkio vairą. Krickų šeima žinoma Švenčionių rajone Adutiškio apylinkėse, kaip darbštūs ir sumanūs ūkininkai. Jauniausias šeimos narys dirba dar prosenelio turėtose žemėse. Laurynui pataria mama Dariutė, padeda brolis Justinas, bet daugiausia rūpesčių krenta ant trisdešimtmečio pečių.
Vilkaviškio rajono ūkininkas Andrius Mickevičius pustrečių metų kankinosi su NMA, aiškindamasis kodėl jam neskirta parama. Vyriausiasis administracinis teismas prieš Kalėdas paskelbė galutinį sprendimą, palankų ūkininkui. Kokią žalą teismai padarė ūkininkui? Ką darys NMA- komentuoja Teisės departamento vyresn. patarėja Austėja Riškuvienė.
Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose garsėja savo kulinarinio paveldo edukacijomis, verdama žuviene ir po atviru dangumi organizuojamu kalvystės pažinimu. „Kiekviena diena čia vis kitokia, nes ją kuria vis kiti žmonės“, - atvirauja Molėtų krašto tradicinių amatų centro koordinatorė Virginija Žvarėlaitė.

Ved. Arvydas Urba

Vakar žemdirbiai nusprendė tęsti protestą ir dabar su traktoriais važiuoti į Vilnių ir kitus miestus. Anot organizatorių – ŽŪT pranešimo, politikai, po pirmadienio laužų deginimo akcijos ir pokalbio vyriausybėje, vėl apdalino pažadais, panašiais kaip po mitingo pavasarį prie LRS. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas akcentuoja, kad žemdirbiai neprašo nė cento, o tik nori ūkiškai nuoseklių, sektoriaus nežlugdančių sprendimų.
Jau dešimtmetį formuojasi keista nuostata: dalis politikų nemėgsta, o visuomenė nelabai supranta didelių ūkių, paprastai našiai ir moderniai dirbančių, šeimininkų. 1000 ha kooperatyvo ir 2000 ha žemės ūkio bendrovės vadovai Alfredas Bardauskas ir Petras Puskunigis kalba apie priežastis ir galimybę, kad požiūris pasikeistų, o visuomenė nebūtų klaidinama.
Vokietijos ūkininkai, surengę didelę protesto akciją su kelių blokadomis ir mėšlo vežimu į miestus, privertė vyriausybę atsitraukti. LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas pasakoja apie protesto priežastis, pasiekimus ir visuomenės reakciją.

Ved. Arvydas Urba

Ekspertai prognozuoja, kad Žemės ūkio ateitis tai – autonominės mašinos, bepiločiai orlaiviai su automatiniais valdymo centrais ir mokslu paremti sprendimai. Vieni pirmųjų šalyje ateities techniką testuoti gamyboje pradėjo Agrokoncerno tiksliųjų technologijų centro specialistai. Apie naujausių bandymų rezultatus, pasaulines žemės ūkio technikos- technologijų tendencijas pasakoja Arnas Radzevičius.
Kupiškio rajone Šimonyse gyvenantis Darius Vilnonis prieš 30 metų ėmėsi siūlų verslo. Pradžioje buvo tik prekyba, vėliau pradėtos teikti siūlų apdirbimo paslaugos, įsteigtos 4 parduotuvės miestuose. Šeimos verslas plėtėsi, įsigytos verpimo ir karšimo staklės, sukurta darbo vietų ir kitiems, prekiaujama ir užsienio partnerių siūlais iš viso 100 pavadinimų, o 40 iš jų savo bendrovės “Midara” pavadinimu. Dabar siūlų verslas turi 170 partnerių Lietuvoje ir 50 visame pasaulyje. Reportažas iš verpimo cecho apie kasdienius darbus ir sunkmetį.

Ved. Arvydas Urba

Pirmadienį Lietuvoje prie pagrindinių kelių liepsnojo ūkininkų užkurti laužai, siuntę žinią visuomenei ir politikams. Tuo pat metu vyriausybėje lankėsi žemdirbių atstovai, su premjere aptarti aštriausius klausimus žemės ūkio sektoriuje. Gavę pažadų žemdirbiai svarstys ar tęsti protesto akciją.
Laužų deginimo akcijos dalyviai, susirinkę Zarasų rajone prie Degučių, neišsigando šaltuko ir, pasirūpinę malkų atsargomis, svarstė apie būtinumą aktyviau ginti savo poziciją. Kalbinti ūkininkai teigia, kad politikai privalo labiau įsiklausyti į kaime gyvenančių nuomonę, o neradus bendros kalbos, žemdirbiai su traktoriais pasiryžę važiuoti į Vilnių.
Šimonių giria − miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, įdomi visais metų laikais savo unikalia gamta. Šimonių girininkijos specialistas Eugenijus Šukys daugiausia žino apie pažintinį taką, pelkę, patį reliktinį mišką ir kitus girios ypatumus. Kuo lankytojus giria traukia žiemą?

Ved. Arvydas Urba

Lietuvos žemdirbiai rengia protesto akciją, kurios tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į sudėtingą padėtį kaime ir paraginti politikus tartis su ūkininkais, o ne vienašališkai priiminėti kaimo žmonių likimą lemiančius sprendimus. Sausio 8d. 14 val. visuose rajonuose prie pagrindinių kelių bus uždegti laužai, tuo pat metu žemdirbių atstovai susitiks su premjere. Ko siekia ūkininkai, kaip organizuojamas laužų deginimas ir kas bus toliau?
Kėdainių raj. esantys Okainiai – išskirtiniai, nes kažkada turėjo karališkojo kaimo statusą. Gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių, nereikėjo eiti baudžiavos. Istoriją žino ir dabar gyvenantys jau devintą dešimtį įpusėję Stasė ir Antanas Šukevičiai, menantys kelias savo giminių kartas. Įsikūrę prosenelių sodyboje džiaugiasi prisiminimais, ramiu gyvenimu ir proanūkiais.
Pasibaigus švenčių laikotarpiui, daugelis žino kur dėti nupuoštas natūralias eglutes ar kenius, kirstus medelius ar vazonuose augintus. Tačiau, kas turėjo iš plastiko pagamintas žaliaskarių kopijas ir jau šiemet nutarė išmesti, susidurs su problema kur dėti. Jų negalima mesti į konteinerius skirtus plastikui, negalima deginti. Ką daryti patars AM Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė.

Ved. Arvydas Urba

Humoro nestokojantis jaunasis ūkininkas Tadas Petkevičius iš Kelmės rajono sako, kad grįžęs iš užsienio parsivežė daugybę idėjų, kurias norėjo įgyvendinti savo ūkyje. Tiesa, realybė yra kitokia, nes trūksta palaikančių valdžios sprendimų, teigiamo visuomenės požiūrio į ūkininką. Nors entuziazmas senka, tačiau Tadas rankų nenuleidžia. Dirba pats vienas, ieško taupių sprendimų ūkyje.

Nuo sausio 3 – osios ūkininkai, taikantys neariminę žemės dirbimo technologiją, yra kviečiami teikti paraiškas tiesioginės sėjos sėjamosios įsigyti. Gera žinia tai, kad sėjamosios įsigijimui kone perpus yra didinama paramos kompensacinė suma ir siekia 80 tūkstančių eurų. Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras sako, kad šie pokyčiai paskatins ūkininkus investuoti, o ŽŪM viceministras pakomentuos, ką svarbu žinoti, norint paramą gauti.

Ved. Rūta Simanavičienė