Ūkininkas Donatas Vaičikauskas Kelmės rajone valdo kelis šimtus hektarų. Iš mišraus ūkio pereina į augalininkystę, o prieš pat Kalėdas sužinojo, kad dalyje dirbamų žemių teks atkurti daugiametes pievas. Lietuvos ūkininkų sąjunga dėl daugiamečių pievų konsultacijos kreipėsi į advokatą dr. Algimantą Šindeikį, kuris pakomentavo susidariusią situaciją bei pasidalijo patarimais ūkininkams.
Plungės rajone, Alsėdžiuose, kartu su vietos veiklos grupe ir savivaldybe įgyvendintas projektas – atidaryta nauja valgykla, skirta ne tik mokiniams, bet ir bendruomenės poreikiams. Kaip sako mokyklos direktorius Regimantas Kavaliauskas, siekiama ne uždirbti kažkokį tai pelną, bet išlaikyti 2 darbo vietas ir maitinti žmones nebrangiu maistu. Be to, maitinant žmones, didelis dėmesys skiriamas ir ekologiškiems produktams.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“ išgirsite pokalbį su Serbijos ūkininke, kaimo turizmo sodybos šeimininke Ivana Miškovič, kuri tikina, kad pagrindinis veiklos principas – tvarumas. Siekiama perdirbti viską, ką įmanoma, paliekant kuo mažiau nereikalingų atliekų.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 4 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Proprosenelių žemėje, Telšių rajone, gyvulininkystės ūkį puoselėja jaunas žmogus Dovidas Barauskas. Nemažai dalykų Dovido gyvenime susiję su meile žemei, jis siekia ne tik auginti maistą, bet ir ginti šalį, kadangi dar yra ir profesionalus karys. Dabar ūkininkavimą Dovidas vadina hobiu, tačiau tikisi, kad ateityje tai taps verslu.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip ne vieną dešimtmetį mokytojavę, ūkininkavę Vilma ir Gintaras Baškiai visgi savo pašaukimą rado maitinimo paslaugų versle. Kelmės rajone gyvenantys Baškiai sako, būtų žinoję, jog taip gerai seksis verslauti, kitur nebūtų eikvoję savo laiko. Dabar šeima gamina maistą įvairiausioms šventėms, minėjimams ar tiesiog jaukiems šeimos pietums. Užsakymų sulaukia ir iš kaimyninių rajonų, mat Užvenčio apylinkėse tai vienintelė maitinimo paslaugas teikianti įmonė.
Ved. Rūta Simanavičienė

Tulčių šeimos ūkyje Telšių rajone laikoma apie 500 galvijų, daugiau nei pusantro šimto jų yra melžiamos karvės. Kardinaliai kritus pieno supirkimo kainoms šeima nepasidavė ir ieškojo būdų kaip išlikti. Dabar dalį pieno šeima perdirba ir ateityje neketina to atsisakyti, nes prie namų įsirengė ir produkcijos perdirbimo patalpą.

Nuo sausio 2 dienos šalies bitininkai galės teikti paraiškas dėl paramos gavimo. Tam numatyta skirti daugiau nei 1 milijoną eurų. Kaip tikina ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vyr. specialistas Marius Tendzegolskis, šiemet paankstintas paraiškų rinkimo terminas. Paraiškas bus galima teikti iki sausio 31 dienos.

Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras‘‘ Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vyr. specialistė pakomentuos, kaip elgtis, jeigu šaltą žiemą į sodybą atklysta laukiniai gyvūnai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Sausio 1-osios laidoje jūsų laukia radijo pasakojimas apie Utenos rajone, Paberžinės kaime, gyvenantį Alvydą Malinauską, kuris turi sukaupęs ne tik ilgametę ūkininkavimo patirtį, bet ir yra sudaręs visų Vyžuonų parapijos gyventojų genealoginius medžius. Kartu su Alvydu gyvena pagalbininkas Vygintas, kuris judėjimo negalią turinčiam Alvydui padeda kasdieniuose darbuose. Apie siekį paskatinti vyžuoniškius domėtis genealogija, papasakos Alvydas Malinauskas. Savo patirtimis dalinsis ir žmonės, kuriems Alvydo tyrinėjimai leido plačiau pažinti savo giminę.

Ved. Rūta Simanavičienė

Pavydas, išgyventas vaikystėje klasės draugams, kad šie turi senelius kaime, vilnietę Danutą Aleksiejūnę įkvėpė įkurti ūkį atvirą šeimoms. Vaikai ir suaugusieji gali leisti laiką: su ūkyje priglaustais gyvūnais, juos maitinti, glostyti, kalbinti. „Myliu kaime“ gyvūnų apsuptyje dabar ilsisi ir Kalėdų senelis. Jis sako, kad su kiekvienomis Kalėdomis Lietuva vis gražesnė ir gražesnė.
Gražiame Lietuvos kaime ne tik gražus gyvenimas. Ūkininkų organizacijų vadovai stebisi, kad žmonėms dar užtenka kantrybės ūkininkauti.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad šie metai buvo ekstremalūs, lyg kelionė amerikietiškais kalneliais, tik važiuoti žemyn teko dažniau, nei kilti į viršų.
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė taip pat kalba apie labai sunkius metus. Ūkininkai susidūrė ir su gamtos iššūkiais, bet dar didesnė problema – valdžios požiūris į ūkininkus.
Gero derliaus nepavyko užauginti ir daržovių augintojams. Apie didėjančius klimato kaitos iššūkius pasakoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis.
„Vis dar sapnuojasi platūs kolūkių laukai“, – sako Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ir ragina valdžią skubiai atsigręžti į šeimos ūkius.
Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas linki gero pavasario, tuomet bus ir geras derlius.
Ved. Kristina Toleikienė

Kelmės rajono ūkininkas Laimonas Šiušė šeimininkauja augalininkystės ūkyje. Didelį dėmesį skiria naujausių technologijų taikymui ir sako, kad tai leidžia sutaupyti tiek laiko, tiek išlaidų sąnaudas, taip pat – tausoti dirvožemį. Nepaisant į ūkį sudėtų investicijų, grąža šiais metais nedžiugina, nes trąšos pirktos labai brangiai, o grūdų supirkimo kainos žemos.

Panevėžio rajone užauginti keturi nepaprstai dideli sodai. Kūrybinei interpretacijai visą bendruomenę subūrė Ėriškių kultūros centras, taip tikėdamasis puoselėti tradicijas, naujais būdais jas perduoti iš kartos į kartą. Apie tai pokalbis su Ėriškių kultūros centro direktore Juste Gusevaite-Griže ir kultūrinės veiklos koordinatoriumi Valdemaru Liudvinavičiumi.

Karo pašonėje – derliaus nuėmimo metas. Izraelio ūkiuose nuimant daržovių derlių gelbsti savanoriai, tačiau darbo rankų vis tiek trūksta.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

STEAM – giliojo mokymosi programa vaikams. Ji suteikia galimybę pasaulį pažinti ne tik teoriškai, bet ir fiziškai – išbandant. Šį mokymo metodą imta taikyti ir perduodant žinias apie ūkininkavimą, augalų, daržovių auginimą, jų tyrimą. Apie tai pasakoja Lina Jaunušauskienė, Panevėžio STEAM centro chemijos biologijos laboratorijos vedėja.

Orai žemdirbiams – neatsiejamas darbo elementas. Baigiantis metams, galima apibendrinti, ar orai ūkininkus lepino, o gal kaip tik kišo koją. Stebint šiuos rodiklius, palyginti su praėjusių metų duomenimis, galima prognozuoti ir ateities klimato tendencijas. Apie tai pokalbis su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėju dr. Donatu Valiuku.

Tautodailininkė Birutė Arbušauskienė iš Šiaulėnų (Radviliškio rajono) pina ne tik juostas, karpo karpinius, bet ir iš medžių lapų gamina išskirtinius kūrinius. Jie trapūs, gležni, nėra ilgaamžiai, bet keri detalumu ir skirtingų spalvų gausa. „Nepaliaujanti stebinti kūrėja – gamta“, – sako moteris.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Rokiškio rajone šešių metrų eglutę savo rankomis iš nėrinių sukūrė būrelis moterų ir vienas vyras. Tam prireikė beveik metų. Eglė Bajorų kaimą puošia ne tik didžiųjų metų švenčių proga, bet ir minint klubo „Vidudienio damos” 20 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pasakoja klubo narė, režisierė, iniciatyvi moteris Nijolė Čirūnienė bei „Lėlių namų“ įkūrėja Dalia Ziemelienė.

Šiaudiniai žaisliukai Lietuvoje – vieni seniausių eglutės papuošimų, kurie šiuo metu išgyvena Renesansą. Tautodailininkė Jorė Jurgita Treinytė iš Kaišiadorių rajono ne tik veda šių žaisliukų gaminimo edukacijas, bet ir pristato jų atsiradimo bei raidos istoriją. Taip pat Kaišiadorių kraštas ruošiasi iš Tauragės perimti Lietuvos kultūros sostinės titulą, tad aptarti ir pasiruošimo iššūkių kupiniems metams procesai.

Panevėžio rajone, Miežiškių miestelyje, jau dešimtmetį veikia kalėdinių žaisliukų muziejus. Ekspozicijoje – ne tik įvairius laikmečius atspindintys žaisliukai, bet dar jau ir atvirukai. Ar per pastarąjį šimtmetį keitėsi sveikinimai ir palinkėjimai, pasakoja muziejininkė Violeta Karklytė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Riebi silkė – žandus vilgė“ – jei tokią pavyko nusipirkti ir skanauti per Kūčias, vadinasi, jūsų šventės dar labai ir labai tradicinės. Prieš Kalėdas visi pėsčiomis, vežimais ar rogėmis Kalėdų gardumynų vykdavo į Saldaturgį. Toks tradicinis, siekiantis šimtametes tradicijas, turgus veikė Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškių miestelyje. Čia buvo galima įsigyti gardumynų Kalėdų stalui: cukrinių avinėlių, spanguolių, džiovintų obuolių, silkės, riešutų, grybų,aguonų žvakių, prieksonių, ir, žinoma, meduolių. Jei jų nėra ant jūsų stalo – klaida. Kalėdiniiai meduoliai - vienas tradiciškiauisų Kalėdinių saldumynų.
Jei Kalėdų naktį nebūrėte, tai Kalėdų rytą pabandykite spėti, kokie orai bus ateinančiais metais ir kokio derliaus laukti.
Ved.Kristina Toleikienė

Ketvirtadienį LŽŪT, vienijanti didžiausias šalies žemdirbių visuomenines organizacijas, paskelbė apie planuojamus protestus sausio pradžioje. Anot tarybos pranešimo, pieno krizė, reikalavimai atkurti daugiametes pievas, aplinkosaugos priemonių našta aukštesnių nei numatyta ES teisėje lygiu grasina ūkių išlikimui. Problemos nesprendžiamos ir įsisenėjo. Kodėl prieš Kalėdas skelbiama apie protestus? Aiškina tarybos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas.
LAMMC mokslininkai, agronomai Dalia ir Virginijus Feizai pelnė Lietuvos mokslo premiją. Mokslininkai pagerbti už darbų ciklą, skirtą žemės ūkio paskirties dirvožemiui tvariai valdyti. Pokalbis apie jų bendrą 40 metų trunkančią mokslinę veiklą, jos naudą žemdirbiams, panašų profesijos pasirinkimą,vienodus pomėgius ir apie politikų požiūrį į mokslą, parengtas Žemdirbystės institute, kur 1924 m įkurta Žemės ūkio akademija, pradėti sistemingi moksliniai tyrimai.
Pakruojo raj. Dvariškių kaime orginalioje sodyboje gyvena ir savo dirbtuves turi tautodailininkas Pranciškus Miežis. Drožiniais papuoštas senovinis gyvenamasis namas, medinė pavėsinė apgyventinta senovės Baltų dievais, yra speciali patalpa mistiniams gamtos ir drožėjo rankų sukurtoms būtybėms. Pokalbis ir apie šiemet sukurtą orginalią prakartėlę.

Ved. Arvydas Urba