Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių stambėjimą, nes plotas išlieka panašus – apie 2,9 milijono hektarų, o pareiškėjų skaičius mažėja.

Prienų rajone, Skriaudžiuose, esančiame žirgyne „Jojimo versija“ išskirtinis požiūris į santykį su žirgais. Didžiausias pasiekimas – pasitikėjimas, o tai lemia, kad ūkyje nėra jokios skubos, tik įsiklausymas į žirgus. Žirgyno savininkė Rima Plepienė – lyg ramybės šaltinis.

Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Gamta jums padėkos, jeigu lubinai žydės vazose, o ne pievose. Kuo lubinai kenkia vietinei augalijai, vabzdžiams – papasakos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Dagmara Žebrauskienė.

Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.

Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.

Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.

Ved. R. Simanavičienė

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.

Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

Ved. Arneta Spaičė

Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.

Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV Kongresas planuoja nutraukti. Reportažas apie JAV ūkininkų baimes ir laukiančius pokyčius.

Kelmės rajone, Kurtuvėnų regioninio parko širdyje, miškų apsuptyje įsikūrusi Jautmalkės gamtos mokykla. Apie čia laukiančias veiklas, gamtos pažinimo galimybes ir čia gyvenančias vištas pasakoja mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.

Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.

Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.

Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.

Ved. Arneta Spaičė

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.

Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.

Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.

Ved. Arneta Spaičė

Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.
Ved. Kristina Toleikienė

Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.
Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.
Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.
Ved. Kristina Toleikienė

„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.
Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.
Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.

Vedėja – Kristina Toleikienė