Siekiant apsaugoti ūkius nuo klimato kaitos ir rinkos svyravimų padarinių, yra siūloma kurti žemės ūkio rizikos valdymo fondus pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiai priemonei numatyta pusantro milijono eurų. Kol kas nuo paraiškų teikimo pradžios negauta nei viena paraiška. Kodėl paramos priemonė nepopuliari?

„Sofos ūkininkai“ – toks yra ūkininkės, ekonomistės Eglės Mikolaitytės šeimos ūkio pavadinimas. Nuo sofos pakilusi šeima nusprendė ūkininkauti. Veikla išsiskiria produkcijos įvairove – nuo cukinijų žiedų iki rožinių pupelių ar spalvotų morkų.

Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ sužinosite, kaip žvarbią žiemą pasirūpinti paklydusiais augintiniais.

Ved. Rūta Simanavičienė

2026- uosius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Tarptautiniais ūkininkių metais. Kone 9 dešimtmečius moterys ūkininkės vienijasi ir Lietuvoje. Algimanta Pabedinskienė, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė, sako, kad didžiausias iššūkis prikviesti jaunosios kartos ūkininkes. Apie pasaulines tendencijas ir moterų svarbą žemės ūkio sektoriuje kalba ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto mokslo darbuotoja Vida Mieliauskaitė- Dabkienė.

Drąsus moters ūkininkės pavyzdys yra Roberta Ruffino. Gyvenusi įvairiose pasaulio šalyse moteris visgi nusprendė grįžti į Lietuvą ir kurti čia šeimos ūkį. Elektrėnų savivaldybėje įkurtame „Strėvos ūkyje“ moteris su šeima augina bulves, uogas ir naminius paukščius.
Rubrikoje „Verta žinoti“ aktuali informacija apie tai, kaip galima gauti paramą, norint sumažinti invazinių rūšių populiaciją savo gyvenamoje vietovėje.
Ved. Rūta Simanavičienė

Pievagrybių, kreivabūdžių ir šitakių grybų auginimas Lietuvoje yra skatinamas įvairiomis paramos priemonėmis. Šią veiklos sritį neretai pasirenka ir jaunieji ūkininkai, siekiantys gauti įsikūrimo paramą. Vis dėlto dalis jų vėliau grybų auginimo atsisako - ši ūkio šaka pasirodo kur kas sudėtingesnė, nei atrodo pradžioje.
Kavarskas (Anykščių r.) turi miesto statusą ir bendruomenė deda pastangas išlaikyti kuo daugiau viešųjų paslaugų. Vis dar veikia pašto skyrius, kuris itin svarbus vyresnio amžiaus gyventojams. Veikia ir vaikų darželis, tačiau kasmet registruojami tik keli naujagimiai. Tokia situacija - ryškus demografinės krizės Lietuvoje atspindys.
Ligita Eitkevičienė niekada neplanavo emigracijos. Tačiau viename savo ankstesnių eilėraščių apie emigrantą Romoje, nerandantį rūgštynių, ji tarsi išpranašavo savo pačios likimą.
Ved. Kristina Toleikienė

Įvairias ūkininkavimo kryptis išbandęs ūkininkas Vidas Ditkevičius iš Kaišiadorių rajono teigia, kad angusų veislės galvijų auginimas yra išsipildžiusi jo, kaip ūkininko, svajonė ir mato tokio ūkininkavimo perspektyvą.
Bloga melioruotos žemės būklė – mažesnis derlius, didesni nuostoliai. Žemės ūkio duomenų centras išbandė naujausią metodą melioruotos žemės būklei vertinti. Bandomajam projektui pasirinktas Raseinių rajonas, kuriame dirbamos žemės našumo balai vieni aukščiausių Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad šiame rajone blogos būklės plotai didesni, nei buvo nustačiusi pati savivaldybė.
Berlyne vykstanti „Žalioji savaitė“ šiemet – 100-oji. Parodoje apsilankę ūkininkai iš Kupiškio rajono džiaugiasi galėję susitikti su žemės ūkio ministru ir aptarti aktualius klausimus, pasivaišinti didžiausiu išvirtu cepelinu. Susitikimuose su kitų šalių ūkininkais, kaip sako ūkininkas Z. Aleksandravičius, tvyrojo didelis susirūpinimas, kad jų interesai bus paaukoti dėl MERCOSUR susitarimų ir ūkininkai praras savo ūkius.
Ved. Kristina Toleikienė

Sliepišiškio kaime, Anykščių rajone, ūkininkaujanti Senvaičių šeima valdo du skirtingus ūkius. Pieno sektoriaus krizė privertė Vytautą ieškoti alternatyvų ir imtis mėsinių galvijų auginimo, o Jurgita tęsia kovą dėl pieno ūkio išlikimo.
Kiekviena susikūrusi kaimo bendruomenė savo planus ir ateities viziją orientuoja į daugelio kaimo žmonių norus ir galimybes. Ne išimtis ir Kauno rajono Margininkų bendruomenė. Jos nariai prie įvairių projektų įgyvendinimo prisideda kas kuo gali: darbu, lėšomis, racionaliais pasiūlymais. Aktyvus bendruomenės narys ūkininkas Audrius Banionis ne tik siūlo, bet ir savo lėšomis padeda įgyvendinti sumanymus. Čia gyvenantiems žmonėms ypač rūpi jų teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų išsaugojimas.
COVID-19 pandemijos metu sparčiai augusi internetinė prekyba paliko ryškų pėdsaką ir Lietuvos žemės ūkyje. Šiandien sėklinių bulvių rinkos lyderis P. Vasiliausko šeimos ūkis prekybą vykdo internetinėje parduotuvėje. Užsakymus pirkėjai suformuoja patys, bulvių atrinkimą bei pakavimą atlieka robotai. Modernios technologijos leido ūkiui visiškai suvaldyti sertifikavimo, prekių apskaitos, pristatymo organizavimo procesus. Apie tai pasakoja R. Gikarė, ūkio internetinės platformos sumanytoja.
Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio kooperatyvas „Joniškio aruodas“ per 17 gyvavimo metų subūrė keturių rajonų augalininkystės ūkių šeimininkus. 117 ūkininkų suvienijęs kooperatyvas skatina juos pelningai ir tvariai ūkininkauti. Pasak kooperatyvo generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, tariantis, diskutuojant, įsiklausant į daugelio narių nuomonę randami geriausi sprendimai. Jai pritaria kooperatyvo veikloje nuo pirmųjų jo susikūrimo dienų dalyvaujanti ūkininkė Dangira Jakubkienė. O darbų ir rūpesčių kooperatyve nestinga ištisus metus.
Advokatas Mindaugas Civilka, vertindamas „siaubo fermos“ istoriją, sako, kad negalima peržengti ribos ir savo iniciatyva daryti pažeidimo ar nusikaltimo tyrimo ir juo labiau paskelbti, kad asmuo yra kaltas ar ne. Tai jau linčo teismas.
Sniegu apkloti sodai atrodo panirę į ramų žiemos poilsį, tačiau manyti, kad šiuo metu jiems nereikia jokio dėmesio – klaidinga. Metas pasitikrinti, ar sodui nekenkia graužikai – ragina Kauno kolegijos sodininkystės dėstytojas Donatas Klimavičius.
Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkė Alvyra Žilienė ių Aulelių kaimo, Anykščių rajone, sako, kad jos ūkis iš „Metų ūkio“ laureatų buvo nepagrįstai paverstas „siaubo ferma“, kai internete pasklido anonimiškai filmuoti vaizdai ir teiginiai apie kankinamus gyvulius bei pieną su mėšlu.
Pasak organizacijos „Tušti narvai“ vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, tai nėra istorija apie vieną „užsipultą“ ūkį – tai platesnės sistemos problema. Viešinti vaizdai, anot jos, ūkininkų nešokiravo, nes prirakinti, judėti negalintys ir mėšle gulintys gyvuliai laikomi įprasta praktika. Ji mano, kad būtina tobulinti įstatymus, kad gyvūnai fermose nepatirtų kančių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis patvirtina, kad ūkyje, nustatyta gyvulių priežiūros pažeidimų, tačiau svarbiausia – tiek VMVT, tiek policija nenustatė žiauraus elgesio su gyvuliais. G. Gvazdaitis neigia bet kokią galimybę, kad pienas su mėšlu galėtų patekti vartotojams – nesvarbu, iš kokio ūkio jis būtų.
Ved. Kristina Toleikienė

Apie lūšių populiaciją Lietuvoje, jos stebėseną Lenkijoje ir nuostolių kompensacijas ūkininkams pokalbis su gamtininku Petru Adeikiu.

„Golden Parazyth“ grupės lyderis Giedrius Širka miestą išmainė į vienkiemį Utenos rajone ir šio sprendimo dar nė karto nepasigailėjo. Pokalbis apie kaimo darbus ir kaip jie suderinami su atsakomybėmis mieste.

Karpinių meistrė Joana Imbrasienė - apie savus vienumos atradimus, karpinius ir antram gyenimui keliamą Giedraičių dvaro, molėtų rajone, pastatą.

Ved. Arneta Spaičė

Radviliškio rajone šiomis dienomis Žydrūno Lauručio laukuose darbuojasi kombainai - kuliamas rudenį nenuimtas kukurūzų derlius: „Tikriausiai esame pirmi šiais metais pradėję imti derlių“.

Ūkininkai Prancūzijoje nepaliauja protestuoti. Naujienos iš šios šalies ir Dainiaus Arlausko, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos nario, dalyvavusio proteste gruodžio viduryje įžvalgos: “Iš prancūzų galime pasimokyti, kaip protestuoti ir protestus organizuoti”.

Šokolado kainos – mažiausios per pastaruosius trejus metus. Tai lėmė gausus kakavos pupelių derlius Afrikos žemyne. Tačiau kakavmedžių plantacijos mažėja, senesnius medžius pasiglemžia ligos. Spėjama, kad ilgainiui šokoladas taps prabangos preke.

Ved. Arneta Spaičė

Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.

Taujėnų dvare - karaliauja povai. Net ir šaltuoju sezonu, jei tik patys nori, yra išleidžiami pasivaikščioti po erdvų kiemą. Apie šiuos paukščius, jų plunksnų panaudojimą pasakoja Monika Stackevičienė.

Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė prieš trejus metus Diliauskų kaime įkūrė skalbyklą. Greta bendruomenės namų, moduliniame namelyje nepaliaujamai sukasi skalbyklių būgnai, o klientai - ne tik pavieniai kaimo gyvenotjai, bet ir miesto įmonės. Pasakoja Atžalyno bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.

Ved. Arneta Spaičė