Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Ona Aužkalniene.

Tautodailininkė Rasa Družienė Panevėžio rajone kuria išskirtinius šiaudinius sodus - lengvus, smulkius, iš pirmo žvilgsnio net trapius. Vidurvasaris jai ir kitiems sodų rišėjams - darbymetis laukuose. Pokalbis apie šiaudus ir jų pritaikymą kūryboje.

Stojusi į akistatą su karantinu Regina Žemaitienė nusprendė Vilniaus rajone įsigyti sodybą, kurioje dabar veikia „Džiaugsmo dirbtuvės“. Čia moteris kepa meduolius – tokius, kokius kepdavo jos močiutė - savo žiniomis ir pavyzdžiu buria vietos bendruomenę.


Ved. Arneta Spaičė

Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.

Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Lietuvoje. „Galutinis šių metų gamtos stichijų poveikis derliui paaiškės tik jam patekus į aruodus“, - sako „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.

Kroatijoje bitininkai ūkininkams nuomoja ne bičių šeimas, bet pavienius vabzdžius. Pasakojimas, apie populiarėjantį vienišų bičių auginimą.

Ved. Arneta Spaičė

Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.

Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys atviros ir kiekvienam pro šalį keliaujantiems – organizuojamos edukacijos, degustacijos, ekskursijos. Pokalbis su 4 bendruomenės nariais.

Šeimos, gyvenančios Panevėžio rajone, pomėgis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: Mindaugas ir Asta Špokauskai rankomis kuria būgnus bei kviečia pažinti ne tik jų gaminimo subtilybes, bet ir teikiamas naudas.

Ved. Arneta Spaičė

Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.

Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone visos šeimos svajonių išsipildymu. Visus metus čia laukia edukacijos, senovinių daiktų ekspozicijos, o rugpjūtį viskas paskęs saulėgrąžų žieduose. Sodybos savininkė Elžbieta Karaliūtė sako, kad šiemet turėtų sužydėti daugiau nei 100 veislių.

Sosnovskio barščiai ir jų plitimas:„Apleidus - suvaldyti beveik neįmanoma“, – sako Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas dr. Ričardas Skorupskas.

Ved. Arneta Spaičė

Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.

Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė, prisidedanti ir prie vietos identiteto kūrimo. Pokalbis su ūkininku Rolandu Andruliu ir pagardų kūrėja Justina Kočetova.

Ved. Arneta Spaičė

Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.
Vilkaviškio rajone Kiršų kaime iš molio ir šiaudų namą pasistatęs Andrius Milinkevičius kūrėsi iš senelių paveldėtoje žemėje. Etninės kultūros specialistas, 15 ha ūkininkas, dalį žemės skyrė pelkei atkurti. Pustrečio hektaro plote tyvuliuoja švendrais apaugęs prūdas, kuriame gausu žuvų, sugrįžę bebrai, ūdros, daug vandens paukščių, gausu vandens lelijų. Kaip pelkėje per pastarąjį dešimtmetį keičiasi bioįvairovė?
Ignalinos rajono Mielagėnų Špitolėje kartais renkasi, repetuoja ir koncertuoja „Dainoriai“. Tai - vietos senjorų dainų ir muzikos mėgėjų kolektyvas. Su seniūnu Adu Trakymu aplankyta „Dainorių“ repeticija parodė kokia svarbi vietos gyventojams saviveikla, ką reiškia buvimas kartu. Kalbėję, groję ir dainave Ona, Stasė, Aldona, Alvydas, Mindaugas ir Romutis įsitikinę, kad tai padeda gyventi.

Ved. Arvydas Urba

Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali labai sumažinti, ar visą palikti laukuose.
Vilkaviškio rajono Gudkaimio bendruomenė būrėsi kaip ir daugelis prieš du dešimtmečius, bet pirmoji šalyje, 2019 metais ėmėsi socialinio verslo ir įkūrė savarankiško gyvenimo namus. Kaip jie veikia dabar, kuo dar ypatinga Gudkaimio bendruomenė? Pokalbis su bendruomenės nariais, specialių namų gyventojais ir bendruomenės pirmininku Ramūnu Žemaičiu.
Dvi savaites Ispanijoje tvyro 40 laipsnių karščiai. Net ir naktimis karščiai neatslūgsta, o tai labai vargina visus augalus, gyvulius, patiriančius temperatūrinį stresą. Apie rekordinių karščių pasekmes Ispanijos žemės ūkiui iš Barselonos apylinkių pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.

Ved. Arvydas Urba

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės rajonų ir Kazlų – Rūdos savivaldybės.
Europos Komisija parengė projektą, kuriuo numatoma skirti 540 mln. eurų skubios finansinės paramos Europos Sąjungos ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti beveik 10 mln eurų. Kada bus parama? Komentuoja Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė su šeima prieš 10 metų iš ūkyje laikomų karvių pieno ėmėsi gaminti varškės sūrius. Dabar savo pieno neužtenka, perkama iš kitų ūkininkų, naujai pastatytose patalpose kasdien pagaminama beveik tūkstantis 20 pavadinimų sūrių, kurie tiekiami į 100 parduotuvių Lietuvoje, vežami ir į Daniją, Angliją, Vokietiją. Kokia sėkmingo verslo priežastis?

Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai reikėtų, kad valstybė prisidėtų prie ekoproduktų populiarinimo, taip užtikrinant tvarią ūkių plėtrą. Žemės ūkio ministerija nuo komentarų atsisakė, nes specialistai labai užimti ir vyksta ministro komandos kaita.
Alpakos Lietuvoje dažniausia laikomos dėl grožio, egzotikos, vilnos, o žinomas šalyje veislinių avių specialistas, veterinarijos gydytojas Rimantas Kairys alpakas laiko sodybos žolei prižiūrėti. Jis džiaugiasi tvarkingu ir netriukšmingu alpakų gyvenimo būdu, nereiklumu ir kruopščiai „nušienaujama“ žole. Veterinarijos gydytojas juokauja, kad dabar Lietuvoje tinkamos sąlygos ir kupranugariams laikyti, tik reikia žinoti kaip juos prižiūrėti.
Gamtos pažinimas plečia vaikų akiratį ir auklėja. Tuo įsitikinusi Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro neformaliojo švietimo mokytoja metodininkė, gamtos tyrinėtojų būrelio vadovė Aira Lažauninkiene. Jos sumanymu vaikai naudoja nemokamai pasiekiamą išmaniąją programėlę iNaturalist, kuri bene labiausia padeda vaikus sudominti gamtos pažinimu. Kaip vyksta pažinimas, kuo ypatinga būrelio vaikų prižiūrima afrikinė sraigė?

Ved. Arvydas Urba

Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsakomybės jausmas, neleidžiantis griauti tai, ką kūrė seneliai ir tėvai.
Žemės ūkio duomenų centras informuoja, kad cukraus kilogramas vartotojams per trejus metus atpigo beveik perpus. Tai – gera žinia pirkėjams, tačiau ūkininkams, auginantiems cukrinius runkelius, žinia bloga. Fabrikas numato mažinti cukraus gamybą 50 %, ūkininkai mažina pasėlių plotus, bet tikisi išsaugoti sektorių. Derybose tariamasi dėl strateginių sprendimų. Ar susitarta kas nors? Komentuoja ŽŪK "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" vadovas Mindaugas Garuckas ir „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris.
Kelias dešimtis medinių kaladžių, sutvirtintų moliu ir šiaudais į pusantro metro aukščio ir tiek pat pločio sieną, Andrius Milinkevičius vadina vabzdžių viešbučiu. Tokį statitinį surentęs Vilkaviškio rajone Kiršų kaime gyvenantis nedidelio ūkio šeimininkas, etnokukltūros specialistas džiaugiasi atkurta bioįvairove. Kuo dar ypatinga vabzdžių ir roplių buveinė, kaip ją galima pasistatyti savo sodyboje?

Ved. Arvydas Urba