Jei gali būti lėtas turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtas verslas? Vietos autentiškumą formuoja ne tik gamta ar kultūros paveldas, bet ir išskirtiniai skoniai, galintys tapti svarbia kelionės tikslo dalimi. Tuo įsitikinusi Zarasų rajono, Salako seniūnijos gyventoja Loreta Abramavičienė, šeimos ledų manufaktūros „Skonūs“ įkūrėja. Nors „Skonūs“ yra žemaitiškas žodis, jo reikšmę nesunku suprasti ir kitų Lietuvos regionų gyventojams – tai tiesiog skanūs.
Loreta sako, kad jos tikslas paprastas, tačiau ambicingas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių žmonės norėtų atvykti būtent į Zarasus. Pasirinkusi verslą auginti savu tempu, ji kuria ne tik produktą, bet ir patirtį, atspindinčią krašto savitumą, šeimos vertybes bei lėto gyvenimo filosofiją.
Ved.Kristina Toleikienė.

„Nėra duomenų – nėra problemos“, – taip situaciją apibūdina mokslininkai, kalbėdami apie laukų ir pievų gyvūnų žūtį per šienapjūtę bei javapjūtę. Kol kitose Europos šalyse ieškoma būdų, kaip išgelbėti stirniukus, kiškius ir kitus laukinius gyvūnus nuo žemės ūkio technikos, Lietuvoje jų žūtis oficialiai beveik nefiksuojama. Todėl nežinoma nei problemos apimtis, nei galimi sprendimai. Kalba gamtosaugininkas ir tyrėjas Petras Adeikis, ornitologas Liutauras Raudonikis ir Žemės ūkio ministerijos atstovas Arūnas Šileika. Aplinkos ministerija šią situaciją komentuoti atsisakė, nors ji atsakinga už laukinių gyvūnų apsaugą.
Sonatos Budrikienės kuriama „Sava sodyba – meilės alėja“ Zapyškio seniūnijoje (Kauno r.) kviečia patirti autentišką Lietuvos kaimą – tokį, kokį daugelis dar prisimena iš vaikystės vasarų pas močiutę. Čia nėra dirbtinių atrakcionų – svečius pasitinka senas vienkiemis, miško apsuptis, laukų tyla, basų kojų takai, o vakarais galima pasimėgauti nuostabiais saulėlydžiais, kai saulę išlydi pieva ir miškas.
Karščio banga, užliejusi Europą, keičia ūkių kasdienybę. Lietuvoje dauguma jau darbuojasi laukuose, kombainai kulia javus, o štai Pietų Europoje tenka kovoti ir su kitais išbandymais: Italijoje vynuogių derlius – ankstesnis, Prancūziją niokoja gaisrai, Ispanijoje gyvuliams gresia karščio stresas.
Ved. Kristina Toleikienė

Mindaugas ir Lina Balčiauskiai iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos augina limuzinų veislės galvijus ir džiaugiasi veislininkystės rezultatais. Žvelgdami į ūkyje augančius veršelius, ūkininkai jau mato perspektyvius būsimus veislinius bulius ir telyčaites. Reproduktoriai buliai sulaukia gerų įvertinimų ir greitai randa pirkėjus. Ūkininkai nevengia ir eksperimentų. Jie buvo išbandę pasaulyje itin vertinamą japonišką „Wagyu“ veislę, tačiau ši patirtis parodė Lietuvos rinkos ribas.
Turistus į Dubingius (Molėtų r.) traukia Radvilų troškinys. Istorinio patiekalo receptą atkūrusi Laura Leškevičiūtė lankytojams siūlo paragauti didikų virtuvės skonio. Norinčiųjų tokios patirties netrūksta.
VERSLAS. Jei gali būti lėtasis turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtasis verslas. Ledų manufaktūros „Skonus“ įkūrėjos Loretos Abramavičienės iš Zarasų rajono tikslas – sukurti tokius ledų skonius, dėl kurių būtų verta atvažiuoti į Zarasus. Pasak L. Abramavičienės, vietos autentiškumą kuria ne tik gamta ar paveldas, bet ir unikalūs skoniai, tampantys kelionės tikslo dalimi.
Ved. Kristina Toleikienė

UAB „Šamų ūkis“ (Molėtų r.) vadovas Darius Stankevičius teigia, kad žuvų auginimas Lietuvoje yra itin sudėtinga žemės ūkio ir verslo sritis. Viena pagrindinių kliūčių išlieka visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog ūkiuose užauginta žuvis yra menkesnės maistinės vertės. Kitas svarbus iššūkis – pasiūlyti tokius žuvies gaminius, kurie būtų patogūs vartoti, skanūs, aukštos kokybės ir kartu įperkami vartotojams. Tačiau pirkėjai ne visada yra pasirengę mokėti tikrąją kokybiškos produkcijos kainą, todėl gamintojams tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti aukštą kokybę, patrauklią kainą ir rinkos lūkesčius.
Prienų rajone gyvenanti agronomė, pomidorų kolekcininkė Vilija Juškevičienė kasmet išbando apie 300 naujų, anksčiau neaugintų veislių, kruopščiai jas aprašo, o labiausiai patikusias pasižymi, kad verta auginti dar kartą. Patars, į ką ji atkreipia dėmesį veislės aprašyme, norint užauginti skanius pomidorus.
GAMTA. Kai pievas keičia galinga technika, dalgis daugeliui atrodo tik muziejaus eksponatas. Tačiau gamtininkai ir ūkininkai primena, kad rankinis šienavimas padeda išsaugoti pievų augalus, vabzdžius ir paukščius. Apie šienavimo dalgiu tradicijas, jų naudą gamtai bei šienpjovių čempionato reikšmę pasakos Baltijos aplinkos forumo įkūrėjas Žymantas Morkvėnas ir čempiono titulą ginsiantis ūkininkas Arūnas Kakta iš Šilutės rajono.
Ved. Kristina Toleikienė

„Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad mažėjančių pieno supirkimo kainų sąlygomis plėtra tampa nebe pasirinkimu, o išlikimo klausimu.
Žemės ūkio duomenų centro specialistė Irena Tiškevičienė patvirtina, kad šių metų birželį žalio pieno supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo metu pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tokio kritimo nepatyrė, o ūkininkams tenkanti galutinės produkto kainos dalis išlieka mažiausia visoje tiekimo grandinėje.
Ingrida ir Marijus Žukauskai gyvena ir dirba Norvegijoje, tačiau Lietuvoje, Molėtų rajone, yra įkūrę gyvūnų globos centrą. Kasmet čia prieglobstį, rūpestį ir galimybę pradėti naują gyvenimą gauna apie 500 kačių. Vasaros atostogų metu grįžę į Lietuvą jie imasi vieno svarbiausių darbų – ieško naujų namų priglobtiems kačiukams. Pasak jų, dauguma žmonių nori ryžų arba į veislinius panašių katinukų, o globos centre dažniausiai būna juodai baltų kačiukų. Deja, norinčių juos auginti atsiranda gerokai rečiau.
Ved. Kristina Toleikienė

Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkurencijos tarybai. ŽŪM viceministras Kęstas Spūdys tikisi greitos Konkurencijos tarybos reakcijos. ŽŪK „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila tikina, kad grūdų džiovinimo įkainiai visgi skiriasi.

Pastebėjęs problemą, kad pirkėjams sudėtinga įsigyti lietuviškos produkcijos iš ūkininkų vienoje vietoje, Žilvinas Gibėža nutarė įkurti platformą „ŪkisGo“. Dabar ši platforma vienija daugiau nei 80 šalies ūkininkų, gamintojų.

Prienų rajono ūkininkas Valdas Bisikirskas turi savitą gyvenimo ir ūkininkavimo filosofiją. Net ir turėdamas didelę šeimą, penkis vaikus, augalininkystės ūkio šeimininkas nesiskundžia ir sako, kad visko užtenka, jeigu nesi godus. Neariminę technologiją taikantis ūkininkas ako, kad veikloje svarbiausia tinkama sėjomaina.

Ved. Rūta Simanavičienė

Prienų rajono ūkininkas Ričardas Milišauskas, užsiimantis ir technikos remontu, pasidalijo jį ir kelis kitus rajono ūkininkus ištikusia problema. Birželį jis sužinojo, kad jo savadarbė priekaba – išregistruota. Prieš akis darbymetis, o derliaus vežti nebus su kuo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako, kad apie tokias rizikas Žemės ūkio skyrius ūkininkus informavo per vėlai. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė tikina, kad ūkininkai buvo informuoti ir ieškota išeičių. Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad įstatymo pakeitimai dėl savadarbių transporto priemonių įsigaliojo dar 2021 metais, tad visiems buvo laiko susipažinti su nauja tvarka.

5 ha uogyną Alytaus rajone puoselėja Daiva ir Jonas Sakalauskai, auginantys braškes, šilauoges, medlievas, gervuoges ir kita. Ūkininkė Daiva sako, kad rizikų valdymas yra svarbi sąlyga, todėl renkamasi auginti kuo daugiau įvairių uogų.

Rubrika „Užsienio naujienos“. Apie Ispanijoje gaisrų niokojamus ūkius mums papasakos Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, kaip jaunasis ūkininkas bendradarbiaujantis ir su kitų Europos šalių ūkininkais. Anot jo, gaisrų gesinimo efektyvumui trukdo per didelis biurokratizmas.

Ved. Rūta Simanavičienė

Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad žalias pienas gali būti erkinio encefalito viruso šaltinis. Kaip išvengti galimų rizikų, kalbės Gyvūninių produktų skyriaus patarėjas Gintautas Čereška.


„Verslas kaime“. Važiuodami pro Migonių kaimą Kupiškio rajone nesunkiai pastebėsite medaus krautuvėlę. Joje – medus ir kiti bičių produktai. Kaip sako bitininkė Renata Vilimienė, šį sezoną medaus kiekiai labai maži. Tačiau moteris pirkėjams siūlo šviežutėlį grikių medų.

Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.
Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik puoselėjo gėlininkystės ūkį, bet ir atvėrė Goštautų šeimos istorinę skrynią. Moteris namuose įkūrė Goštautų šeimos muziejų. Nepaprastai įdomios skirtingų laikmečių istorijos.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite apie šiuo metu garsiausias Lietuvos antis. Tai ūkininkės, sodininkės Audronės Žeimantaitės-Kedienės sodyboje gyvenančios bėgikės. Jos tvarką sodyboje daro iš esmės – šliužų ir sraigių nė kvapo. Audronė antis nuomoja – užtenka ne visiems.

Visi prisimename dar 2023 metais vykusią ūkininkų protesto akciją, kuomet dėl itin mažų pieno supirkimo kainų pieno gamintojai buvo nusprendę nebeparduoti pieno supirkėjams. Buvo du keliai, pilti pieną veltui arba atiduoti jį nemokamai žmonėms. Būtent pastarąjį kelią pasirinko jaunasis Prienų rajono ūkininkas Aivaras Jonutis. Užmezgęs ryšį su vartotojais ir įvertinęs natūralių pieno produktų poreikį, vyras su šeima nutarė leistis į perdirbimo kelionę. Viskas prasidėjo mažoje sūrinėje, kur jau prieš kelis metus buvo gausu įvairios produkcijos. Šiemet Paulinos ir Aivaro Jonučių ūkis vienai dienai virto tikru traukos centru. Į naujos sūrinės atidarymą rinkosi tiek žemės ūkio ekspertai, vietos valdžios žmonės, politikai. Ko galima pasimokyti iš jaunos šeimos ryžto?
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite naudingos informacijos apie tai, kaip auginti alyvmedžius. Neretai šis augalas primena atostogas ir šiltuosiuose kraštuose. Kaip pasirūpinti augalu, kad jis džiugintų ilgai, patars želdynų dizainerė Renata Stasiūnienė. Pirma taisyklė – neperlaistyti.