Pieno perdirbėjams mažųjų pieno ūkių nebereikia. Jie atsisako pirkti smulkiųjų ūkių pieną, o iš tų, kurių dar perka, moka itin mažą kainą. Dėl to smulkieji ūkiai nepajėgia atlaikyti konkurencijos ir yra išstumiami iš rinkos. Per pastaruosius penkerius metus pieno ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik perpus – nuo 16 tūkstančių 2021 metais iki 9,5 tūkstančio šiemet. Vien per šiuos metus iš pienininkystės pasitraukė apie 2 tūkstančius ūkių. Tuo pat metu karvių skaičius sumažėjo gerokai lėčiau – nuo 205 tūkstančių iki 188 tūkstančių. Tai rodo, kad pieno gamyba koncentruojasi stambesniuose ūkiuose – jie plečiasi ir perima rinką.
Kaip batsiuvys be batų - dažnai palydime posakiu, kai žmogui nelieka pačiam laiko pasirūpinti savimi. Elektrėnų savivaldybėje šeimos įkurtame Obenių medelyne rožėmis besirūpinanti Jūratė Kriaučiūnienė yra išimtis. Ji puoselėja ir puikų rožyną savo sodyboje.
Lietuvos etnografijos muziejaus paveldo specialistė, architektė dr. Rasa Bertašiūtė sako, kad šiuolaikinėje kaimo ir miestelio architektūroje įsivyravo egoizmas.
Ved. Kristina Toleikienė

Rima Siniauskienė iš Antalkių kaimo, Kauno rajone, tebelaiko tris karves. Taip ji gyvena nuo vaikystės – kaip gyveno tėvai ir seneliai. Gyvulių priežiūra, rytiniai ir vakariniai melžimai, pieno produktai šeimai – tai jos kasdieniai darbai. Dar neseniai toks gyvenimo būdas kaime buvo savaime suprantamas. Šiandien situacija pasikeitė – karvė maitintoja pamažu virsta egzotika Lietuvos kaime.
Daktarė Jurgita Autukaitė, dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, yra vienintelė veterinarijos gydytoja, kuri Lietuvoje specializavosi gydyti alpakas. Jų augintojų daugėja, bet retas kuris supranta, kaip teks rūpintis šiais mielais gyvūnais.
Europiečių atostogų poreikiai sparčiai keičiasi. Perkaitę ir pervargę žmonės ieško atgaivos gamtoje ir svajoja apie atostogas kaime pas močiutę - su knyga rankose, natūralų maistą ir ramybę, pasivaikščiojimus po miškus. Europos kaimo turizmo federacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, kad Lietuvos kaimo turizmas puikiai gali atliepti perkaitusio ir pervargusio europiečio poreikius.
Ved. Kristina Toleikienė

Gediminas ir Rasa Vitkauskai Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės esančiuose Naružlionyse įkūrė ūkį, pavadintą „Naru ožkytės“. Ūkyje per 60 avių ir jau 200 ožkų. Ūkininkai sako pasiekę ribą, kai pajėgia patys dirbti ūkyje, gaminti pieno produktus ir dar jais prekiauti turgavietėse. Miegoti tenka vos po keturias valandas, bet nuovargį išblaško avių ir ožkų jaunikliai. Tad rytais jie atranda jėgų ūkio darbams.
Vakar Lietuvos kaimo turizmo asociacija oficialiai atidarė naują kaimo turizmo sezoną. Asociacijos vadovė Monika Sadauskaitė Pocė palinkėjo, kad kaimo turizmo sezonas niekada nesibaigtų, mat kaimo turizmas renkasi naują kryptį – Gamtos terapiją. Ji žmonėms reikalinga visų metų laikais.
Kybartuose, Vikaviškio rajone, jei 25 metus veikiantis mėsos gaminių cechas savo gaminius ženklina pavadinimu “Gardulis”. Verslo įkūrėja ir vadovė Auksė Vaičaitienė sako, kad pavadinimas kaip pažadas pirkėjui, kad jis galės skanauti tradicinių suvalkietiškų mėsos gaminių, kurie sertifikuoti ir tautinio paveldo ženklu.

Ved. Kristina Toleikienė

Pavasaris – sėjos metas. Sėjai naudojami beicuoti grūdai, kurie jokiu būdu negali patekti tarp maistui ar pašarams skirtų grūdų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teigia sulaukianti pranešimų apie įtarimus apie supirkėjams pristatomus užterštus grūdus. Ar pasitvirtino tokie faktai, atsakys šios tarnybos Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
Šiemet vėliau pavasario sezonas prasideda ir medelynuose. Po šios žiemos tenka skaičiuoti ir nuostolius. Labai nukentėjo spygliuočiai, o kodėl taip nutiko, pasakoja dešimt metų Elektrėnų savivaldybėje veikiančio „Obenių medelyno“ vadovė Ieva Kriaučiūnaitė.
„Prilėtink. Kelyje varlės“. Šį ženklą Kaišiadorių rajono Guronių kaime pastatė Vaiva Naruševičienė, jau aštuonerius metus išdrįsusi gelbėti varliagyvius nuo žūties ant kelio. Orams šylant netrukus prasidės varliagyvių migracija ir reikės savanorių, pasiryžusių rupūžes perkelti iš vienos kelio pusės į kitą, pagalbos. Tikimasi vėl išgelbėti kelis tūkstančius rupūžių.
Ved. Kristina Toleikienė

Pavasario šalnos – dažniausia derliaus praradimo priežastis, tad ūkininkai pirmąsias uogas ir daržoves renkasi auginti šiltnamiuose. Taip ne tik saugiau, bet ir galimybė dar anksčiau užauginti pirmąjį derlių. Molėtų rajone dengtose dirvose jau skinantis užaugintus šparagus Simonas Klimavičius ketina imtis eksperimentuoti ir juos auginti šiltnamyje, o pirmuosius rinkti dar mėnesiu anksčiau.
Balandžio 13-ąją prasidėjęs žemės ūkio naudmenų deklaravimas turėtų vykti skandžiai, įsitikinusi Žemės ūkio ministerijos atstovė Jolanta Ašmonienė. Finansinis laikotarpis persiritęs į antra pusę, programos ūkininkams žinomos, naujovių nėra daug, o ir jos susijusios su palengvinimais. Kiekvieną ketvirtadienį ūkininkams rengiamos ir nuotolinės konsultacijos.
Žaliuojantis ir uogas nokinantis stogas, kuris vasarą veikia kaip natūralus kondicionierius, o žiemą kaip patalai, vis dar apipintas nepagrįstomis baimėmis dėl drėgmės. Kokia tokių stogų nauda, pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doc. dr. Ričardas Skorupskas.
Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos pieno gamintojus vienijanti asociacija ketvirtadienį prie Vyriausybės surengė protesto akciją, kurioje pieną dalino nemokamai – taip buvo siekiama parodyti, kokią mažą dalį galutinės jo kainos gauna pieno gamintojai. Ūkininkai sako atsidūrę ties išlikimo riba, nes supirkimo kaina du ar tris kartus mažesnė nei savikaina. Politikai protestuojančius ramino greitų sprendimų pažadais.

Feta - sūris, naudojamas salotose, kepiniuose ir net desertiniuose užkandžiuose. Plačiai naudojamas tradicinėje graikų virtuvėje, jau spėjo išplisti ir kitos valstybėse. Deja, dėl nemalonumų žemės ūkyje šiemet graikijos sūrininkai, manoma, pagains gerokai mažiau šio produkto.

Praėjusią savaitę Panevėžyje buvo minimas publicistės, rašytojos, visuomenės bei politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimimo jubiliejus. Puziniškio dvaras - vieta, kurioje ji praleido didžiąją gyvenimo dalį. Dabar čia veikia muziejus, kuriame susipina istorija ir edukacinė veikla.

Ved. Arneta Spaičė

Lietuvoje tikimasi pradėti auginti naują grūdų rūšį – kernzą. Skirtingai nuo paprastų kviečių, Kernza nereikalauja kasmetinio atsodinimo, mažina dirvožemio eroziją dėl gilių šaknų ir gerina dirvožemio sveikatą. Idėja per Skandinaviją iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavo į Lietuvos bandymų laukus. Ši vasara bus ketvirta, kai stebimas šio daugiamečio augalo augimas. Apie tai pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos mokslo darbuotojos Z. Kriaučiūnienė, R. Čepulienė, N. Vaitkevičienė.

Ketvirtadienio dieną ūkininkai planuoja praeiviams išdalinti 50 tūkst. litrų pieno. Taip siekiama parodyti, kad, nukritus pieno supirkimo kainoms, jį geriau išdalinti praeiviams, o ne parduoti perdirbėjams. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo kainos tapo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Anot kooperatyvo „Pieno puta“ direktorės Jūratės Dovydėnienės, taip norima paspartinti sprendimų priėmimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į kilusias problemas. Ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Aurimas Gelbūda sako, kad labiausiai gąsdina nežinomybė.

Ved. Arneta Spaičė

Nauji sprendimai ūkiams, siekiantiems produkciją tiekti iš gamybos vietos tiesiai ant klientų stalo. Kai kurie maisto produktai itin jautrūs temperatūrų skirtumams, juos gabenti reikia atitinkamame transporte. Šią paslaugą ėmė teikti DPD Fresh, o neseniai susikūręs internetinis turgelis „ŪkisGO“ smulkiems ūkininkams padeda rasti savą pirkėją interneto platybėse.

Jurio ir Kristinos Milišiūnų ūkis kurtis ėmė kartu laisva Lietuva. Per daugiau nei tris dešimtmečius jų avių banda išsiplėtė nuo keturių iki kelių šimtų. Iš mažai kur dabar naudojamos vilnos pora ėmė statyti jurtas, kurių dabar sodybos kieme – šešios.

Panevėžio rajone, Ramygaloje Laima Kiškienė greta keramikos studijos „Savos erdvės“ įkūrė ir desertinę. Pokalbis apie naują veiklos kryptį, įkvėpimus ir bandymus įtikti vietos pirkėjams.

Ved. Arneta Spaičė

Pristatytas naujas ūkininkų klubas „AgroRegen“, vienijantis regeneracinės žemdirbystes praktikus ir mokslininkus. Apie šio klubo ištakas bei užmojus – pokalbis su trimis klubo steigėjais.

Raugintų produktų sezonas eina į pabaigą ir prasidedantį šviežių daržovių metas. Apie raugiamas egzotines ir įprastas daržoves pasakoja ūkio „Raugiam viską“ kūrėja Dalia Abukauskienė. Ji atskleidžia ir kokias daržoves šiais metais planuoja auginti.

Įsibėgėja sodo darbai. Nuo ko pradėti ir kaip neužbėgti darbams už akių pasakoja medelyno „MamaFlora“ apželdinimo specialistė Alina Rokienė.

Ved. Arneta Spaičė

Pasiruošimas Velykoms. Ką ruošdami šventinį stalą iš ūkininkų perka žmonės? Reportažas iš Panevėžio ūkininkų turgaus.

Edita Prikockienė augo Radviliškio rajone, kaime, kur iš mamos, močiutės stengėsi perimti kuo daugiau žinių apie amatus. Ypač – apie margučių marginimą vašku. Ko nespėjo sužinoti, vėliau mokėsi pati ir dabar jau du dešimtmečius kuria spalvingus, gamtos ir baltiškais raštais puoštus margučius. Savas žinias jau spėjo perduoti ir dviem sūnums.

Nykštukiniai triušiai – kuo jie skiriasi nuo įprastų triušių pasakoja Greta Avižinaitė-Lubienė. Jos Vilniaus rajone auginami triušiai yra atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Vokietijos, Latvijos ir kitų Lietuvos veisėjų.

Ved. Arneta Spaičė