Šilutės H. Šojaus muziejus išleido faksimilinį leidimą „Pasakos apie paukščius“ — 1912 m. pirmą kartą išleistą rinkinį, kurį surinko, užrašė ir pirmą kartą išleido pats dvarininkas H. Šojus. Tekstai užrašyti senojoje lietuvininkų kalboje. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė įspėja, kad pasakos skirtos ne vaikams, bet suaugusiesiems — kai kurie siužetai ir pamokymai gali būti jiems per žiaurūs.

Ved. Kristina Toleikienė

Rusnėje, Šilutės rajone, žirgyną „Rusnės žirgai“ įkūrusi Laima Ciparienė pasakoja, kad pirmasis jos išgelbėtas žirgas tapo jos pačios gelbėtoju. Tad noras padėti arkliams ir pastūmėjo gyvenimą susieti su žirgininkyste, o gausėjant išgelbėtų žirgų – ir ryžtis steigti žirgyną. Laimos žirgyne jodinėti mokosi ne tik vaikai, bet savo svajonę išmokti jodinėti įgyvendina ir suaugę žmonės. Svarbiausias jos tikslas, kad kiekviename žirgyne galėtų dirbti hipoterapeutai ir terapinės paslaugos būtų kuo lengviau prieinamos žmonėms.
Šilutės Hugo Šojaus muziejus pristato naujausią savo leidinį „Pasakos apie paukščius“. Jame pateikiamos H. Šojaus surinktos pasakos, užrašytos iš įvairių žemaičių pasakotojų – Prūsijos lietuvių kalba ir iš dalies vokiškai – taip išsaugant regiono kultūrinį paveldą.
Vykstantieji į Bitėnus pasigrožėti nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį atsiveriančiais vaizdais aplinkinių kaimelių net nepastebi. Pagėgių savivaldybėje esančiuose Bardėnuose tiesiog prie kelio duris atvėrė jauki kavinukė „Gamtos slėnis“, kviečianti ne pravažiuoti, o likti pasisvečiuoti. Poilsio paslaugų verslo Dainius ir Snieguolė Stakvilioniai nusprendė imtis, mat jau dešimtmetį augina braškes ir jas parduoda savitarnos kioskelyje.
Ved. Kristina Toleikienė.

Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte, dar užtenka jėgų imtis ir kito verslo – pramoginės laivybos. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, šiemet jų vėl nebus.

Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvoje tęsiasi nepalankus pieno supirkimo kainų laikotarpis. Pieno supirkimo kooperatyvai sako, kad būtent jie patiria didžiausią spaudimą iš pieno perdirbėjų. Pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Juratės Dovydėnienės, jiems tiesiog pranešama, kad pieno nebereikia ir nutraukiamos sutartys. Tiesa, kol kas dar neteko išpilti nė vieno pienovežio, nes už sumažintą kainą pienas - perkamas.
Rusnės saloje liko tik viena versline žvejyba užsiimanti įmonė. Dalius Kuzma sako, kad jis verslą tęsia, nes savęs neįsivaizduoja gyvenančio kitame krašte. Svarbiausia jo žinia klausiantiems apie stintas – pamirškite jas, jų šiemet vėl nebus.
Šilutės rajono savivaldybė sako, kad potvyniai įprastas reiškinys pamaryje, bet šiemet tikrai buvo ruoštasi labiau, mat baimintasi katastrofinio potvynio.
Ved. Kristina Toleikienė

„Kartą jau plaukiojau po namus lyg karosas“, – prisimena 2002 metais pamarį užliejusį potvynį. Buvo baiminamasi, jog Nemuno deltoje šį pavasarį vėl teks patirti vandens stichijos griaunamąja galią. Minijos kaime, Šilutės rajone, gyvenantis ir turizmu užsiimantis Viktoras Jokumaitis savo sodybą aptvėrė įtvirtinimais, įsigijo įrangos vandeniui išpumpuoti, buvo pasirengęs neleisti potvyniui paskandinti prie pylimo prisišliejusios sodybos. Prasidėjęs ledonešis ramiai išplukdė ledą, vandens lygis Minijos upėje nepakilo. Neįvyko tai, ko buvo tikėtasi.

Po kovo 13 d. Vyriausybėje vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų susitikimo su premjere Inga Ruginiene žemdirbiai jaučiasi išgirsti. Prioritetas trims temoms: ES pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (CBAM), krentančioms pieno supirkimo kainoms bei iššūkiams, kurie kyla ūkininkams kreipiantis į Nacionalinės plėtros banką ILTE. Dėl CBAM mokesčio – Vyriausybė laikosi pozicijos jį atidėti.

Pavasario sulaukė ir bitės. Kaip joms sekėsi žiemoti, papasakojo jau avilius patikrinęs Jonas Mockus, turintis bityną Smalininkuose, Jurbarko rajone.

Ved. Kristina Toliekienė.

Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.

Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“

Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.

Ūkininkas Kazimieras Venckus Vilkaviškio rajone ūkininkauja su dviem savo sūnumis. Pusantro tūkstančio hektarų ūkį jie valdo visi trys, Kazimieras – dažnas patarėjas, kurį užgrūdino 34 metai patirties. Siekiant užtikrinti spartesnę kartų kaitą, Žemės ūkio ministerija parengė siūlymą leisti ūkininkams, ketinantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės nuomos teises šeimos nariams.

Pakruojo rajone įsikūręs žirgynas „Margas ponis“ – užuovėja ir žirgams, ir juos prižiūrintiems. Ir nors žirgynas vadinasi „Margas ponis“ - atvykstančius pasitiks ir žąsys, ir ožkos, ir vištos, ir katinai. Apie spalvingą „Margo ponio“ gyvenimą pasakoja žirgyno įkūrėja Apolonija Vaitkevičienė.

Sraigės – ir delikatesas, ir pašarai gyvuliams, ir grožio paslaptis. Dramblio Kaulo Krante sraigių auginimo paslapčių vieni ūkininkai moko kitus ir tai populiarėjanti ūkininkavimo atšaka.

Ved. Arneta Spaičė

Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.

Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.

Ved. Arneta Spaičė

Šakių rajone ūkininkaujantys Mockaičiai jau nepamena metų, kad jų pieno ūkis veiktų pelningai. Išlaidų skirtumą dažniausiai padengia uždarbis iš augalininkystės. Tikimasi, kad jau už dviejų savaičių pavasarinę sesiją pradedantį Seimą pasieks ilgai rengtas Pieno įstatymas, kuris padėtų spręsti įsisenėjusias problemas.

Dažnas kaimo bibliotekininkas knygas žmonėms pristato į namus. O štai Kražių seniūnijoje Kelmės rajone Renata Norvaišienė, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro bibliotekos vedėja, dar prižiūri ir atokesnėse gyvenvietėse veikiančias knygų skryneles.

Šiaulių mieste antrą pavasarį iš eilės išsirito trys didieji apuokai. Mažylius ir jų tėvus stebi Ekosistemų apsaugos centras.

Ved. Arneta Spaičė

Reportažas iš savaitgalį sostinėje vykusios Kaziuko mugės, kurioje domėtasi lankytojų nuomone apie šiųmetes kainas ir prekiaujančiųjų įžvalgomis.

Olandijoje perkami tulpių svogūnėliai – rezervuojami dar pavasarį. Kodėl per pastaruosius metus gerokai šoktelėjo tulpių svogūnėlių kainos – pasakoja ūkininkė Aurelija Vaičaitienė, Radviliškio raj.

Ved. Arneta Spaičė