Saulėgrįžos proga prisiminsime seniausius lietuvių ir lietuvininkų Joninių papročius. Trumpiausią naktį reikia saugotis laumių ir velnių, nuo jų lietuviai gindavosi dilgėlėmis, saugodavo gyvulius ir save. Joninių šventės ir burtų laikas. Lietuvininkės, kad gautų jaunikį, kurio trokšdavo, turėjo pavogti jo kelnes ir užsiimti burtais. O dzūkės susirinkdavo visus audinius iš lauko, mat jei ryte bus sutepti - esi griešna.


Skuodo rajone pagaliau galima įkopti į Paparčio kalno viršūnę ir išvysti ypatingus akmenis. Barstyčių kaimo bendruomenė atvėrė kalną ne tik sau, bet ir visai Lietuvai.


Penktadienio rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - apie porą iš Kauno, Aistę ir Edmundą Leonaičius, persikėlusius gyventi į sodybą Kaišiadorių r. ir sumaniusius auginti daržoves iš senovinių augalų sėklų, skaičiuojančių net tūkstančius metų, bei pažinusius senosios sodybos dvasias.


Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė teigia, kad sodininkai jau ne vienerius metus išgyvena šią problemą, tad versliniams uogynams ir sodams jau pasitelkia specialiai tam augintas bites ir kitus vabzdžius. Galimas masinio vabzdžių nykimo priežastis aptarė doc. dr. Eduardas Budrys ir aplinkosaugos ekspertas Gražvydas Jegelevičius. Viena priežasčių - Lietuvoje iki šių metų buvo naudojami agresyvus ir ypač vabzdžiams apdulkintojams kenkiantys pesticidai.
Liepos 2-ąją pirmą kartą švęsime Nacionalinę uogos dieną. Nepraleiskite progos vykti į ūkius ir tiesiog uogynuose sočiai prisivalgyti įvairiausių lietuviškų uogų. Sužinosite, kuo juos vertingesnės už pietų šalyse užaugintas uogas.
Duonos kepėjas Janis Kriekis tikriausiai jau geriau žinomas Lietuvoje, nei gimtojoje Latvijoje. Jo prekystalis mugėse visuomet išsiskiria puošnumu, o parduodamos ne daugiau kaip keturios-penkios skirtingos kepinių rūšys. „Kad pirkėjui nekiltų sunkumų renkantis“, - sako jis. Pokalbis apie puoselėjamą duonos kepimo tradiciją ir Joninių šventės papročius Latvijoje.
Ved. Kristina Toleikienė

Pavėluotai deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus išmokų suma nebus mažinama. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į žemdirbių pageidavimus ir kilusią sumaištį. Nespėję deklaruoti pasėlių ūkininkai tai galės padaryti iki mėnesio pabaigos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, iki birželio 19 d. patvirtintos 107 317 paraiškos, tai yra maždaug 90 procentų pernai patvirtintų paraiškų.

Šilutės krašto ūkininkė Virginija Rudienė stebina savo žolelių arbata. Kiekvienas žiedelis surinktas ranka, pamiškėse, palei Kuršių marias. Darbo dienas ji leidžia laukuose rinkdama vaistažoles, o savaitgaliais keliauja po muges, pristato gausią – daugiau nei 160 pavadinimų turinčią augalų mišinių, arbatų kolekciją.

Verslas kaime rubrikoje – Vladimiro Eicher Lorkos istorija, kaip jis žinias perėmęs iš savo tėvų įkūrė kraštovaizdžio dizaino įmonę „Floralita dizainas“. Bene kiekvieną augalą, įrankį vyras išbando Vilniaus rajone esančioje, 6 hektarų teritoriją aprėpiančioje savo sodyboje, o verslo puoselėjimu jau dalijasi ir su savais vaikais. „Augalų verslas – šeimos verslas“, - sako V. Eicher Lorka.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Europos parlamente patvirtinta ilgalaikė Kaimo vizija. Šiuo dokumentu siekiama prisidėti prie gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo, subalansuoto teritorinio vystymosi ir ekonomikos augimo skatinimo. Pristatydamas jį, europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžia, kad tai būdas išsaugoti patrauklų kaimą, sudaryti salygas jauniems žmonėms pasilikti, atvykti, kurtis kaimiškose vietovėse ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Įspūdis po įspūdžio - tokia patirtis ištinka lankantis keramikės Renatos Jankauskienės dirbtuvėse. Pirmas įspūdis pačios dirbtuvės, antras pasieniuose lentynose surikiuoti juodosios keramikos dirbiniai. Čia pat ir molis, ir žiedimo staklės, ir didelis stalas prie lango kurti, gerti arbatą ar žvelgti pro langą į keramikos degimo duobę. Ne veltui Renatos dirbtuvėse patirties semiasi kiti keramikai, atvyksta būriai žmonių norinčių pažinti seniausią indų gamybos techniką – juodąją keramiką.

Lietuvoje kasmet supleška per 100 hektarų miškų. Dažniausia priežastis - žmonių aplaidumas ir net tyčiniai padegimai. Nuo žaibo ar stiklo šukės gaisrai kyla labai retai. Dažniausia priežastis - numesta neužgesinta nuorūka, deginama žolė, be priežiūros paliktos laužavietės ir net pakelėse uždegtos žvakutės žuvusiesiems. Šiemet Lietuvoje sudegė 39 hektarai miškų, daugiausiai gaisrų kilo birželio mėnesį.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė
„Gimtoji žemė“ – antradienį, birželio 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Didžiąją Lietuvos dalį savaitgalį nuplovė lietūs, tačiau ūkiuose situacija dėl vandens stokos – mažiai pasikeitė. Nacionalinis krizių valdymo centras šią savaitę planuoja vėl vertinti situaciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebi, kad ūkiams ir galimam derliui žala jau padaryta.

Samiros Virkutės sausmedžio uogų ūkyje iki pastarosios savaitės pradžios beveik neprireikė laistymo sistemos. Uogos mažai lepios, o derlius skinamas nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Apie Lietuvoje vėl populiarėjančias, itin maistingas uogas pokalbis su ūkio šeimininke.

Belaukiant trumpiausios metų nakties, ilgiausias dienas galima išnaudoti renkant, ar bent apžiūrint kokie žolynai laukuose šiuo metu sužydę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono Trakiškio žolininkių kolektyvo vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ekstremali situacija dėl sausros jau paskelbta 8 savivaldybėse. Ūkininkai baiminasi dėl derliaus praradimų, o savidraudos fondo VH Lietuva vadovas Martynas Rusteika sako, kad vis dar per mažai žemdirbių draudžia savo pasėlius. Iš daugiau nei 1 mln. pasėlių ploto apdrausta tik apie 9 tūkst. hektarų. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, nepaisant ateisiančio lietaus, padariniai derliui jau neišvengiami.

Gėlininkystės tradicijos Ritos ir Alfredo Juškėnų šeimoje tęsiamos iš kartos į kartą. Kaip juokauja vyras, gėlėmis susižavėjo būdamas penkerių. Moderniuose ūkio šiltnamiuose Kupiškio rajone auginama apie 100 skirtingų rūšių gėlių. Ūkyje darbo užtenka ne tik šeimai, darbuojasi dar ir 3 ukrainietės.

Rubrika „Miestietis kaime“. Vilnietis Martynas Breikštas dabar su savo šeima gyvena Prienų rajone. Kaip sako vyras, važinėjimas iš miesto į kaimą, galiausiai, įgrįso, todėl buvo apsispręsta gyventi kaime. Ten yra ir vyro kalvė, kurioje daromos tautinio paveldo sertifikatą turinčios saulutės, kryžiai.

Ved. Rūta Katkevičienė

Nauju Pieno įstatymo projektu siekiama sustiprinti pieno pardavėjų derybines galias bei nustatyti draudžiamuosius veiksmus perkant ar parduodant pieną. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, naujomis nuostatomis siekiama ginti smulkiuosius pieno gamintojus ir pripažintus pieno kooperatyvus. Anot šalies vidutinių pieno ūkių asociacijos ir „Pieno centras“ atstovų, įstatymo pataisos ne tai, kad gina, bet sudaro dar didesnes problemas pieno gamintojams.

Siekis išsaugoti šeimos žemę Prienų rajone ūkininką Ramūną Kapustinską skatina auginti veislines vištas ir žąsis. Kritikos politikams negailintis ūkininkas sako, kad jo zootechniko, genetiko žinios labiau vertinamos užsienyje nei Lietuvoje. Dėl tos priežasties ūkininkas vyksta padirbėti į Šveicariją.

Užsienio naujienos. Po pasikartojančių sausrų Kanados ūkininkai turi prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų. Jau taikomos lietaus vandens bei sniego kaupimo rezervuaruose technologijos, sėjami karščiui atsparūs javai.

Ved. Rūta Katkevičienė

Biotechnologijų įmonė „Nando“ ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai laboratorijoje įrengtame „vėjo tunelyje“ pradeda eksperimentus, ieškodami sprendimo, kuris ateityje būtų komercializuotas ir leistų sumažinti riziką purškiamiems chemikalams patekti į šalia apdorojamo lauko esančią aplinką. Ekologinio ūkio šeimininkas Valentinas Genys sako, kad vėjo pernešamos cheminės medžiagos yra didelė problema. Biotechnologijų įmonės vadovas Jonas Ignatavičus teigia, kad su technologijų pagalba ateityje tokią riziką pavyks sumažinti.
Mėgstantiems keliauti po Lietuvą – gera žinia. Iniciatyvūs žmonės sukūrė iniciatyvą antram gyvenimui prikelti prastos būklės medinius namelius, kuriuose laikinai galėtų apsistoti keliautojai. Kiek tokių namelių jau yra šalyje ir kaip būtų galima prisidėti prie iniciatyvos, pasakos VšĮ „Keliautojų nameliai“ vienas iš steigėjų Jonas Vyšniauskas.
Verslas kaime. Gėlių auginimą Jolanta Kazlauskienė iškeitė į šakočių kepimą ir ši veikla šeimai jau ilgiau nei dvidešimtmetį leidžia pragyventi. Kuo ypatingi Prienų rajone, Stakliškėse kepami šakočiai?
Ved. Rūta Katkevičienė

Pieno ūkių tendencijos mažėjančios ir tai lemia ne tik kritusios pieno supirkimo kainos, bet ir sausra, pasigaminti pašaro tampa vis sudėtingiau. Kupiškio rajone 27 melžiamas karves su šeima laikanti Violeta Pocienė tikina, kad dabar ūkis išlaikomas iš santaupų ir neaišku, kiek ilgai pavyks taip gyventi. Vienintelė šeimos viltis – vaikų pagalba. Tai jie žaliavinį pieną realizuoja didmiestyje.

Kineziterapiją baigusi ir karate trenere dirbanti Lijana Ežerskytė Prienų rajone puoselėja žirgyną „Mes kitaip“. Žmonės atvyksta ne tik pabūti su žirgais, mokytis joti, bet ir sprendžia sveikatos problemas. Kaip ūkyje vyksta hipoterijos užsiėmimai?

Rubrika „Gamtininko komentaras“. Metų paukščiu išrinktas Baltasis gandras šį sezoną nepuotauja. Gardaus kąsnelio tenka ilgai ieškoti, varlę surasti beveik prabanga. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrams sunkus metas, maisto rasti sunku, o reikia išmaitinti mažus gandriukus.

Ved. Rūta Katkevičienė

Ilgiau nei kelis dešimtmečius sodyboje, esančioje prie Kupiškio marių, Virbališkių kaime, yra puoselėjamas Linos ir Rolando Bubulių šeimos braškynas. Daugiau nei 1 hektaro braškyną puoselėję Bubuliai dabar dalį žemės perleido sūnui Deividui ir visa šeima kantriai darbuojasi. Ūkyje jau prasidėjęs braškių ir agurkų sezonas. Kaip sako ūkininkė, sausra gerokai sumažins braškių derlių.

Birželio 9-ąją Kaune vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Jo metu vyko diskusija „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Buvo
aptarti šiuo metu vykdomos politikos rezultatai, svarstomos narių keliamos problemos. Žemdirbių atstovai negailėjo ministerijai pastabų dėl deklaravimo proceso, ekologinių išmokų tvarkos ir jaunųjų ūkininkų rėmimo. Ministerija suvažiavimo metu gavo ne vieną dovaną iš žemdirbių, viena jų – gesintuvas.

Rubrika „Verta žinoti“. Nuo birželio 12 dienos smulkūs kiaulių laikytojai galės teikti paraiškas dėl biologinio saugumo priemonių išlaidų kompensavimo. Ką svarbu žinoti?

Ved. Rūta Katkevičienė