Vilniečiai verslininkai Mantė ir Marius Januškevičiai tapo Bikuškio dvaro prie Alaušo ežero savininkais. Dvarininkų kelią rinkosi sąmoningai, mat jiems dvaro priežiūra – atsakomybė ir įsipareigojimas visai Lietuvos visuomenei. Būtina ne tik saugoti dvarą kaip statinį, bet ir su juo susijusį tapybos paveldą, sukurtą šiame dvare, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Tad tenka dar daugiau dirbti ir savo sukurtame versle, nes dvaro turėjimas – ir didelis finansinis įsipareigojimas.
Lietuvoje didelių problemų dėl pesticidų naudojimo nėra, – teigia Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Sergejus Fedotovas. Bėda ta, kad dar pasitaiko nelegalių ir toksiškų pesticidų naudojimo bei prekybos atvejų, nesustabdo net didelės piniginės baudos.
Dusetų miestelį (Zarasų r.) labai puošia privataus amatų centro pastatas. Jame tautodailininkas Erikas Čypas, įkūręs savo dirbtuves, drožybos moko tiek suaugusiuosius, tiek vaikus.Tautodailininkas šiais metais ėmėsi naujo projekto – gavo finansinę paramą iš Kultūros ministerijos, kad atkurtų Aukštaitijos regionui būdinga ornamentika puoštų prieverpsčių kolekciją.
Ved. Kristina Toleikienė

Danutė ir Aurelijus Mačiulaičiai, prieš ketverius metus pakvietę žmones pasidžiaugti laisvai besiganančių gyvūnų draugija, nesitikėjo tokio rūpesčio - agresyvaus elgesio su jų augintiniais. Gyvūnai nukenčia nuo smūgių, mažesnieji net mėtomi, gniaužomi, vaišinami jiems kenksmingu maistu. Taip elgiasi ir vaikai, ir suaugusieji. Tad dabar didžiausias rūpestis apsaugoti gyvūnus ir užtikrinti jų gerovę.
Duburių kaime ant kalvos stovi tvarkinga Onos Vidrickienės sodyba. Apačioje tyvuliuoja 100 ha ploto vaizdingas Dūburio ežeras, kurio viduryje didžiulė 45 ha medžiais apaugusi sala. Seniau joje ganėsi kolūkio, vėliau – ūkininkų gyvuliai. Pastaraisiais metais salą atradę joje stovyklauja skautai, rengiamas festivalis „Mėnuo juodaragis“. Stovyklautojais besidžiaugianti šeimininkė dabar 30 galvijų bandą gano kitose pievose, o visas 160 ha ūkis – ekologinis. Garbaus amžiaus moteriai sunkesnius darbus nudirba vos už kelių kilometrų gyvenantys trys suaugę sūnūs, taip pat turintys savo ūkius. Anot gyvenimu nesiskundžiančios moters, jos sodybą supanti nuostabi gamta, ošiantys šimtamečiai ąžuolai suteikia sveikatos ir noro darbuotis ūkyje.
Obuolius skinantys dronai ir prietaisai, apdulkinantys vaismedžių žiedus, - naujausi technologiniai pasiekimai, kurie jau naudojami užsienio valstybėse. Izraelyje stingant darbo jėgos, skinti sunokusius vaisius patikėta robotui.
Ved. Kristina Toleikienė

Skuodo rajone, Ivoniškės kaime, jau antri metai veikia moderni melžiamų karvių ferma. Joje – du melžimo robotai, automatinis mėšlo šalinimas su robotu valytuvu, o trečias robotas pristumdo pašarus karvėms. Raimundas Kaniava su sūnumis Remigijumi ir Rindaugu investavo 1,4 mln. eurų. Iš esmės pasikeitė darbo sąlygos, pagerėjo gyvulių sveikatingumas. Šeima rizikuotų dar kartą, bet negirdi iš politikų aiškaus pasakymo, ar reikės pieno.
Tautvydas Gurskus ne tik augina uogas ir vadovauja Lietuvos uogų augintojų asociacijai. Prieš keletą metų ėmėsi ir kito iššūkio. Nemuno pakrantėje, ant buvusios vandens kėlimo stoties pastato liekanų, pastatė namą, o aplink statinį esančioje unikalioje gamtinėje teritorijoje ėmė kurti parką.
Marijai Kuzmaitei – vos per dvidešimt metų, o ji jau ėmėsi verslo savo gimtajame Dusetų miestelyje (Zarasų r.) ir atidarė restoraną „Serpent“. Marijai patinka eksperimentuoti su patiekalais, virtuvė įrengta itin moderniai, bet restorano sėkmės sąlyga provincijoje – mokėti išvirti labai gerus cepelinus.
Ved. Kristina Toleikienė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovų elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pranešimą komisijai apie savo socialinio partnerio galimai padarytus pažeidimus įteikė Žemės ūkio ministerija. Asociacijos tarybos pirmininkas Algirdas Šiukščius sako, kad asociacija tokį ministerijos žingsnį vertina kaip spaudimą, nes nepritaria Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programoje planuojamam paramos dydžiui už gamtotvarkos darbus. ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovė Ieva Žundienė sako, kad ministerija į VTEK kreipėsi, nes ministerijos antikorupcijos skyrius atkreipė dėmesį į asociacijos teikiamų pasiūlymų intensyvumą ir jų rizikas. VTEK narė ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė sako, kad jei komisija pradėjo tyrimą, tai dar nereiškia, kad asociacija pažeidė įstatymo nuostatas.
Nerijus Lukošiūnas (Zarasų r.) sausmedžio uogas planavo skinti visą liepos mėnesį.Šie metai turėjo būti lengvesni – už paramos lėšas modernizavo ūkį ir įsigijo uogų skynimo kombainą, šaldytuvą. Tik viskas pasisuko kiek kitaip. Uogos šiemet ėmė sirpti kur kas anksčiau, o didžiąją jų dalį sulesė paukščiai, tad derlius baigėsi vos tik liepos mėnesiui prasidėjus. Ūkininkas tikisi, kad situaciją šiemet išgelbės jau nokstantis pirmasis užaugintų juodųjų gervuogių derlius.
Gamtinių edukacijų svarba ir apie tai, kad lankytojų laukia net 9 unikalios gamtos mokyklos gražiausiose Lietuvos vietose. Apie tai, ką jose galima pažinti, pasakoja Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro edukatorius Ignas Markevičius.
Ved. Kristina Toleikienė

Aurimo ir Sandros Kuzmų ūkiuose Dusetose (Zarasų r.) - auginama 300 galvijų. Ganyklose ir šienaujamose pievose - sausra. Gyvuliai nebeturi ko ėsti, pašarų suruošimui žiemai – žolės taip pat nėra. Nuo sausros žūsta ir javų derlius. Zarasų rajone ilgai vyravusi sausra pavojingos augalams stichinės sausros ribą peržengė dar liepos pradžioje, tačiau Zarasų savivaldybė tik liepos 14 dieną paskelbė ekstremalią situaciją, tad ūkininkai ilgai gyveno nerime, ar galės pasinaudoti nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygomis ir įrodyti NMA, kad vykdydami ūkio modernizavimo projektą negali pasiekti įsipareigotų rodiklių ne dėl savo kaltės.


Stichinės sausros apimtos teritorijos plečiasi. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, ūkininkaujantis Utenos rajone, taip pat jau pasiekusiame stichinės sausros rodiklius, pasigenda Žemės ūkio ministerijos pastangų koordinuoti situaciją. Jis sako, kad valdininkai neturėtų džiaugtis saulėtu oru Palangoje, o skubiai imtųsi rūpintis stichinės nelaimės padariniais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje darbymetis – pažymų apie ekstremalias gamtines sąlygas išdavimo metas. Daugiausia šiemet tenka pažymose nurodyti apie pavasarį augalus siaubusius ekstremalius šalčius, šalnas, stichinę sausrą ir žaibo išlydžius.
Ved. Kristina Toleikienė

Buvęs vestuvių muzikantas, šiandien braškių augintojas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono Bikūnų kaimo, savo ūkyje rengia ekskursijas ir braškių degustacijas. Tai ūkininkas daro tam, kad kuo daugiau žmonių pažintų tikrą braškių skonį ir pirkdami braškes mieste nebūtų apgaudinėjami nesąžiningų prekeivių.

Kaimuose užsidarant mokykloms, mažėja ir bibiotekų. Graži išimtis – Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Daugėlų filialas. Jaukiose, šviesiose, erdviose patalpose kiekvieną lankytoją maloniai sutinka bibliotekininkė Audronė Siautilienė. Kaimo žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų ar laikraščių, bet ir apžiūrėti rengiamas parodas, pasinaudoti kompiuteriais.

Pasvalio rajono Girsūdų bendruomenės pirmininkui – 22-eji. Ir nors Algirdas Strelčiūnas studijuoja Amerikoje, į gimtą kaimą grįžta ne tik pas tėvus, bet ir vietos gerove, renginiais, naujais projektais rūpintis. Pokalbis apie pokyčius vietos bendruomenėje ir išsikeltus naujus veiklos tikslus.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ekologiniai ūkiai šiemet deklaravo beveik 14 proc. mažiau ploto nei anksčiau. Lietuva išsikėlusi tikslą, kad iki 2027 metų 13 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus. Tačiau šiemet šis skaičius tesiekia 8 proc. Kodėl ekologinių ūkių skaičius mažėja? Pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.

Keturiolikos žmonių komanda šią savaitę baidarėmis mėgina įveikti Šventosios upės atkarpą Anykščių rajone. Taip įgyvendinamas projektas „Oi tu“, suvienijęs Belgijos, Prancūzijos, Lietuvos ir Ukrainos menininkus bei džiuginantis Anykščių rajono gyventojus. Projekto kuratoriai Neringa Greičiutė ir Benoit Briand sako, kad jų į Andrioniškį ir Kavarską atgabenama idėja – šventė – kuriama kiekvieno renginyje dalyvaujančio: ir menininkų, ir žiūrovų.

Guillaumeas Godardas savo veisykloje taiko naujausias technologijas, kad čia gyvenantys triušiai jaustųsi geriau, būtų paisoma jų gerovės. Pasakojimas iš Luros miesto Prancūzijoje.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Prieš 12 metų Kristina ir Viktoras Kavaliauskai kėlėsi iš Klaipėdos į Šukės kaimą Kretingos rajone ir šalia savo įprastos veiklos nusprendė užsiimti žemės ūkio verslu. Iš pradžių pasirinko sraiges, bet jų auginimas nepasiteisino, nebuvo rinkos. Dabar ūkyje beveik 2 ha braškių, jų paklausa didesnė - parduoda tiesiog iš ūkio.

Net išėjusi į pensiją Pasvalio rajono, Pušaloto gyventoja Virginija Trybienė neturi laiko atsipūsti. Po to, kai pasirūpina auginamomis vištomis bei karvėmis, ji sėda austi aukštaitiškų juostų bei juostelių. Pati jų nepardavinėja, tačiau vos spėja suktis, nes prašančių jų suvenyrams – itin gausu.

Biržų rajono, Pačeriaukštės bendruomenė ėmėsi verslo – teikia mobilaus SPA paslaugas. Įgyvendinta idėja tokia sėkminga, kad jau svarstoma apie naujas verslo perspektyvas. Mažiau nei 300 gyventojų turintis kaimas šiemet ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Apie bendruomeninį verslą ir mažosios kultūros sostinės renginius Pačeriaukštėje pasakoja bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė, kuri pries aštuonis metus su vyru į Latvijos pasienį persikėlė gyventi iš Kauno.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Biržų rajone išbandytas ir į laukus išriedėjo traktorius, kuris varomas jau ir Lietuvoje gaminamu biometanu. Jis išgaunamas iš žemės ūkio įmonės atliekų: mėšlo bei skerdienos. Tikimasi, kad neilgai trukus šią technologija ims naudoti daugiau ūkių, o tai prisidės prie žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimo, mažins šiltnamio dujų išmetimą.

„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ atvyksta į mažų miestelių bendruomenes, kuriose bendram darbui ir kūrybai buriami vietos jaunuoliai bei vaikai. Projektas vykdomas jau 10-us metus, o šiemet bus aplankytos 7 skirtingos bendruomenės. Pokalbis apie vaikų idėjas, mažosios architektūros statinius ir naudą bendruomenėms.

Prieskonių maistui galima aptikti ir Lietuvos laukuose. Reikia tik šiek tiek kantrybės bei žinių, kuriomis dalijasi žolininkė Vilija Kišonienė-Šaparnienė iš Panevėžio rajono.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kupiškio rajone ūkininkaujantys tėvas ir sūnus, Vygantas ir Linas Giedriai, yra vieni inovatyviausių rajono ūkininkų. Jų laukuose darbuojasi ne tik stambioji žemės ūkio technika, bet ir telefonu valdomi dronai. Vygantas tikina 60 ha rapsų pasėjęs būtent su dronu ir džiaugiasi rezultatais. Sėjant dronais pavyksta ne tik sumažinti išlaidas, neminama žemė, bet ir taupomas ūkininko laikas. Įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis džiaugiasi ūkininkų inovatyvumu ir sako, kad jų idėjos leidžia tobulinti technologiją.

Pasvalio rajono bendruomenės minėdamos veiklos 20-metį ryžosi prasmingai iniciatyvai - molinei Pasvalio krašto žemėlapio dėlionei. Pokalbis apie idėją ir jos prasmę su Pasvalio bendruomenių sąjungos pirmininke Helena Naglaziene ir idėjos autore Gintare Gikiene.

Lotyniškai žodis caudex reiškia medžio kamieną. Kaudeksiniais vadinami augalai, kurie kaupia maisto ir vandens atsargas sustorėjusiuose medėjančiuose stiebuose ar šakniagumbiuose. Vladimiras Eicher Lorka pasakoja apie Afrikai būdingas, bet ir lietuviškuose balkonuose augančias gėles, kurių šaknys atrodo kaip akmuo, dalijasi patarimais, kaip tokias gėles prižiūrėti.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė