Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo, pasiektas susitarimas reikalavimą metams atidėti. Išsamiau apie posėdį interviu su kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
Diplomuotas agronomas Liubomiras Vošteris žinomas ir kaip sveikos mitybos šalininkas, savo ūkyje auginantis linus sėmenims, speltą, belukštes avižas, grikius, judras, kmynus. Kartu su žmona Janina sveikatingą produkciją ruošia relizacijai, spaudžia linų sėmenų aliejų, mala miltus. Abu daug žino apie sveiką mitybą ir prisipažįsta, kad labiausia patinka linai, kuriems jiedu skyrė visa gyvenimą.
Retai dabar mažuose miesteliuose rasi veikiančią biblioteką. Ukmergės rajone Šešuoliuose – graži išimtis. Po metų pertraukos biblioteka atsidarė, kai atsirado darbuotoja. Jūratė Salickienė dar yra ir seniūnaitė, ir bendruomenės pirmininkė, todėl žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų.

Ved. Arvydas Urba

Dominykas Kisielius baigė agronomijos studijas ŽŪA, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, turi 130 ha ūkį ir jam tik 26 m. Vaikinas ne tik pats ruošėsi savarankiškai ūkininkauti, bet turi ir tvirtą emocinį pamatą – tėvų ir senelių tradicijas. Neatsitiktinai veiklą pradėjo Širvintų raj. Limonių km., šalia močiutės sodybos, kur dabar laiko traktorius, įsirengė grūdų saugyklą. Pirmą kartą istorijoje Seimo kaimo reikalų komitetas posėdį rengia Briuselyje. Šeši iš septynių komiteto narių aptars svarbiausius Lietuvos žemės ūkiui klausimus, susijusius su BŽŪP, susitiks su EK nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušu Wojciechowskiu, kitais komisijos pareigūnais. Ko parlamentarai tikisi?
Vokietijos ūkininkų protestai labai pakeitė miesto gyventojų požiūrį į ūkininkus ir jų veiklą. Kaip ir kodėl? Interviu su LŪS vicepirmininku Zigmu Aleksandravičiumi, kuris Berlyne buvo susitikęs su Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovais.

Ved. Arvydas Urba

Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.
Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.

Ved. Arvydas Urba

Ekologinių ūkių šeimininkai pasigenda didesnio dėmesio. Šiemet, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, mažiems ūkininkams pasidarė papraščiau parduoti įvairius produktus tiesiai iš ūkių. Tačiau ekologinių ūkių atstovai teigia, kad jie priversti konkuruoti su mažiau chemizuotais produktais, o politikai nenori skirti prioritetą ekoproduktams, sakydami, kad jų nėra pakankamai. Žemdirbių ir politikų argumentai.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas tęsia profesinio orientavimo programą, kuri leido jau 10 rajonų įkurti sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet fakultete jau lankėsi moksleiviai iš Skuodo rajono, o dėstytojai buvo nuvažiavę į Plungę. Apie rezultatus ir šių metų planus pasakoja fakulteto dekanas Rolandas Domeika.
Gamtą saugoti gali padėti mėsiniai galvijai. Širvintų rajono Martinėlių šeimos ūkyje 300 galvijų ir 700 ha žemės. Hailandai ir aubrakai- ekologai ir dirvožemio puosėletojai, svarbi biodinaminio ūkio dalis. Kaip galvijai prisideda kuriant tvarų ūkį? Patirtimi dalinasi ūkio sumanytojas ir kūrėjas Arūnas Martinėlis.

Ved. Arvydas Urba

Dar būdamas studentas ukmergiškis Povilas Dilys iš senelio gavo dovaną- 7 ha žemės Mišniūnų kaime. Tapęs jaunuoju ūkininku, per 12 metų šalia senelių sodybos jis sukūrė 400 ha modernų augalininkystės ūkį. Daug dirbo pats, technikai pirkti nesinaudojo ES parama ir nepasitiki šalies politikais, kurie nesupranta gyvenimo kaime realijų.
Vasario 3d. Dusetose vyko žirgų lenktynės „Sartai 2024“. Šimtmečio tradicijas turinti ristūnų žirgų sporto šventė apipinta tautodailės muge, aukštaitišką kultūrą puoselėjančiais pasirodymais, kultūrinio paveldo skanėstais. Kuo išskirtinė šiemet buvo šventė?
Tailandietiška citrinžolė vis labiau populiarėja Lietuvoje, nes labai tinka arbatoms ir prieskoniams gaminti. Egzotinį augalą galima užsiauginti ir patiems. Jau vasario pradžioje reikia sėti ant palangių laikomuose indeliuose. O kaip prižiūrėti patars daržininkė, Panevėžio rajono ūkininkė Salvinija Kievinienė.

Ved. Arvydas Urba

Močiutės dovanota žemė jaunai šeimai tapo paskata grįžti iš užsienio ir įkurti ūkį. Zarasų rajone Roberta ir Egidijus Kardonai augina įvairiausias daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas. Toks produktas dar daug kam kelia nuostabą, tačiau Roberta sako, kad jis visiškai natūralus, o verdant jau pagamintą džiovintą sriubą sutaupoma laiko. Šeima norėtų plėsti ūkį, įsigyti daugiau žemės, bet reikalavimas atkurti daugiametes pievas stabdo šiuos planus.

Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Daugiau nei 700 vištų laikantys Mazūrai sako, kad išsaugoti vištas padeda ne tik tvora, bet ir specialus šuo, atsivežtas iš Italijos. Didžiulį dėmesį šeima ūkyje skiria, kad vištos ganytųsi laisvai, ir taip sukuria didesnę mitybos raciono įvairovę.

Ved. Rūta Simanavičienė

Žiemą kaimo kelių valymas gula ant ūkininkų pečių. Vieni ryžtasi teikti sniego valymo paslaugas sudarydami sutartis su seniūnijomis, kiti paskaičiuoja, jog dėl labai mažų įkainių verčiau tai daryti nemokamai. Abiem atvejais ūkininkai rizikuoja, jei sniegą valo traktoriais, įsigytais už paramos lėšas, nes sniego valymas nėra žemės ūkio veikla. Rokiškio rajone užsnigtus kaimynų kiemus 15 metų valantis Petras Šiaučiūnas sako, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip ūkininkams keliami reikalavimai prasilenkia su kaimo gyvenimo realybe.

Iš paskutiniųjų pieno ūkį laikyti bando Stasys Broga ūkininkaujantis Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje. Kaip sako 40 melžiamų karvių laikantis Stasys, vienintelė išlikimo sąlyga dabar yra darbuotojai.

Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ išgirsite, kodėl protestuojantys Prancūzijos ūkininkai apsupo Paryžių.

Ved. Rūta Simanavičienė

Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų išsakymas, mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja. Ar pavyko ūkininkams atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti esamas problemas, išgirsite iš gatvėje kalbintų žmonių pasakojimų.

Kaune rajone įkurtas ir sausio mėnesį atidarytas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Jame bus suteikta visa reikiama pagalba sužeistiems ar netinkamose sąlygose laikomiems laukiniams gyvūnams. Kaip sako veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, dažnai gyvūnai į centrą patenka po susidūrimo su automobiliais.

Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip iš miesto į kaimą persikėlusi šeima įkūrė ir savo verslą. Urtė Jakubonienė dabar yra šunų ir kačių kirpyklos Vasaknų kaime įkūrėja. Jau kelerius metus veikia kirpykla ,,Pas Pūkį“. Kaip sako Urtė, šiame darbe romantikos nėra, prarastas budrumas dirbant gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Po statybos inžinerijos studijų Vilniuje Povilas Petruškevičius grįžo ūkininkauti į kaimą. Kartu su tėčiu Česlovu dirba apie 400 ha žemės, didelį dėmesį skiria dirvožemio būklės gerinimui. Kaip sako Povilas, pasirinkti ūkininkavimą paskatino ir galimybė dirbti su modernia technika. Tiesa, Petruškevičiai pripažįsta, kad dabar ūkio modernizavimas įstrigęs nepalankių politinių sprendimų gniaužtuose.
Gyvulininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja jauna šeima, Rūta ir Gvidas Kanapeckai. Gyvenimu kaime džiaugiasi ir tuo dalijasi su savo veiklos sekėjais socialiniuose tinkluose. Tiesa, šalia to yra ir nelengva ūkininkų realybė, produkcijos realizavimo klausimai. Kaip sako Rūta, jauniems žmonėms kaime kurtis nėra lengva.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite visa ko įdomaus apie orchidėjas. Kaip jas prižiūrėti auginant namuose ir kaip šiukštu nesielgti pamačius orchidėją laukinėje gamtoje. Plačiau apie papasakos VU Botanikos sodo kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė, kviečianti orchidėjomis grožėtis botanikos sode.
Ved. Rūta Simanavičienė

Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų ieškota, dalis jų rasta. Plačiau apie juos komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kokių sprendimų tikėjosi, dalijosi Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovas Edikas Drupas. Komentarus pateikė premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidento patarėjas Jarek Niewierowicz. Rūtos Simanavičienės repotažas.
Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - Dariaus Lapkos sugrįžimo į gimtinę, o vilnietės Jolantos Čekauskaitės kaimo gyvenimo pažinimo istorija. Šią porą įkurti edukacinį ūkį “Žinutės pievų ūkis” Ukmergės rajone įkvėpė noras išsaugoti senelių žemę kaip palikimą savo vaikams.
Ved. Kristina Toleikienė