Zarasų rajone Antazavės kaime, kur aplinkui nėra chemizuotų ūkių, tikrą rojų bitėms sukūrė Laimonas Galvonas. 200 bičių šeimų, įkurdintos šiame ir aplinkiniuose kaimuose švarioje gamtoje, laukuose ir miškuose, renka tik ekologišką medų. Paklausus ne tik Lietuvoje, juo mėgaujasi vokiečiai ir net japonai. Trečios kartos bitininkas Laimonas Galvonas prisipažįsta, kad bitėmis susidomėjo ir paslapčių sužinojo dar vaikystėje iš senelio.

Agronomijos mokslus baigęs, o praktikos mokęsis iš tėčio, Panevėžio rajono Maženių kaimo jaunasis ūkininkas Karolis Klikūnas įgytas žinias dabar pritaiko savame ūkyje. O jis nemažas – 600 ha augalininkystės ūkis. Jame augina labai įvairias kultūras, kurias renkasi pagal dirvožemio derlingumą.

Rokiškietės Jūratė Deksienė ir Miglanda Aleksejienė poilsį nuo pedagoginio darbo randa rankdarbiuose: velia vilną, dažo šilką. O vasarą tautodailininkės leidžia sodyboje Utenos r. ir gamina hidrolatus, domisi liaudies medicina.

Ved. Regina Montvilienė

Bus stiprinama ūkinių gyvūnų apsauga nuo plėšrūnų. Nacionalinė mokėjimo agentūra iki rugsėjo 22 d. priima paraiškas paramai elektriniams aptvarams įsirengti ir aviganiams pirkti. Tam numatyta beveik 640 tūkst. eurų. Pirmiausia paramos gali tikėtis pareiškėjai iš tų savivaldybių, kur žalos atvejų fiksuota daugiausia per pastaruosius 5 metus. Kaip šią paramą vertina ūkininkai ir vilkų gynėjai?

Kupiškio rajone, Jasiškio kaime, ūkininkas Dalius Jankauskas turi augalininkystės ūkį. Tačiau dar gegužę čia augino ir karves. Dabar karvių jau nebeliko. Kodėl nusprendė jų atsisakyti?

Prancūzijos aukcionuose, vertinant bulius, paprastai išvengiama apmaudžių klaidų. Lietuvoje to nepavyksta padaryti. Kodėl? Prancūzų ir lietuvių patirtį aptaria gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius iš Skuodo rajono.

Ved. Regina Montvilienė

Šalyje yra per 30 stambesnių paukštynų ir paukščių augintojų. Jie į rinką tiekia mėsą ir kiaušinius. Pusė jų pagamintos produkcijos suvartojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, o likusi eksportuojama į daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Pastaraisiais metais beveik pusė mūsų šalyje suvartojamos paukštienos ir kiaušinių įvežama iš Lenkijos. Ar ši produkcija konkuruoja su lietuviška tik kaina?

Jauna mergina Asta Kavaliauskaitė, gyvenanti kaime šalia Birštono, žirgais jodinėja nuo 6 m. Užaugusi nusprendė ir kitiems padėti susidraugauti su žirgais. Taip atsirado karieta tiems, kurie nori važinėti ir pamėgusiems arklių jojimą. Mergina pripažįsta: kai kuriomis dienomis, organizuodama turus po Birštono apylinkes, pati žirgu įveikia iki 60 km.

Iš Norvegijos į Lietuvą grįžęs jaunas žmogus Gintas Žiemelis su šeima sukūrė savo verslą gimtajame Kratiškių kaime Biržų rajone. Jo autoservisas dabar populiarus ne tik tarp vietinių – ir iš kitų rajonų automobilių savininkai atvažiuoja, net eilėse tenka palaukti.

Ved. Regina Montvilienė

Žolinių šventės papročiai Aukštaitijoje

Rugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.

Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.

Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.

Ved. Regina Montvilienė

Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.

Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.

Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.

Ved. Regina Montvilienė

Ūkininkai Lina ir Mindaugas Balčiauskai iš Šilutės r. Juškaičių kaimo dabar džiaugiasi laiku priėmę gerus sprendimus. Atsisakė pienininkystės ir ėmėsi auginti mėsinius galvijus. Jų bandoje ir Angus bei Limuzinų veislės galvijai, kuriuos sėkmingai pavyksta parduoti kaip veislinius, o ne kaip mėsinius. Tai gelbėja nuo nuostolių, nes šiemet supirkėjai naudojasi sausros sukelta situacija ir smarkiai sumažino galvijų supirkimo kainas. Pasiekimai auginant veislinius gyvulius porą įkvėpė auginti ir „Wagyu“ veislės galvijus, kurių mėsa – brangiausia pasaulyje. Augintojai tikisi aukcione sėkmingai parduoti pirmąjį šios veislės bulių reproduktorių, telyčaitę ir veršelius.

Rugpjūtis – Lietuvoje levandų žydėjimo metas. Senelių, tėvelių ir savo tėviškėje Živilė Dyglienė jau antrus metus sodina levandas ir kitus augalus, tokius kaip katžolės, levandinai, veronikos, jų žiedai nusispalvina šia nuostabia spalva. Patirti šios spalvos, kvapo ir išpuoselėtos aplinkos teikiamo idilės jausmo į ūkį Šilalės r. atvyksta vis daugiau svečių.


„Iš Miesto į kaimą“. Inga Skrudupienė iš panevėžio į Zarasų r. Stelmužės kaimą atsikraustė ne iš karto. Iš pradžių tik vasarodavo, ramybe mėgaudavosi laisvadieniais. Jau tuomet ją stebino kaimo žmonių bendrystė. Atvažiuoji, o tavo sodyboje jau krosnis iškūrenta, pyragas ant stalo padėtas. Netrukus Inga atrado ir veiklą, kuri paskatino atsisakyti darbo mieste. Ji verda gilių kavą, iš gilių miltų kepa įvairius kepinius, renka arbatžoles. Vasaros savaitgaliais ji įrengia nedidelę gilių kavos kavinukę prie Stelmužės ąžuolo. Ir dabar jau nežinia, ar ąžuolas populiaresnis, ar Ingos verdama ypač gardi gilių kava.
Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio atašė Japonijoje Kristina Mineikienė, surengusi „Higashiman International Corporations“ verslo vizitą Lietuvoje, pasakoja, kad japonai mažina eksportą iš Kinijos ir ieško naujų tiekėjų. Lietuva turi puikią galimybę didinti eksporto apimtis į šią šalį. Juos domina grikiai, uogos, kiaušinių produktai, ieškojo ir rado išskirtinį produktą farmacijai - nėges.
5 metus kiaušinių produktus į Japoniją eksportuojanti „Groward group“ praėjusį mėnesį sulaukė net 3 naujų potencialių klientų. Jų gaminami kiaušinių miltai puikiai reprezentuoja lietuviškų produktų kokybę šioje šalyje ir skatina japonus atverti savo rinką ir kitiems Lietuvoje gaminamiems produktams.
Farmacijos kompanija atkreipė dėmesį į Lietuvoje sugaunamas žuvis - nėges. Žvejai verslininkai noriai imtųsi šio eksporto projekto su japonais, bet patiria biurokratines kliūtis. Kvotas žvejoti nėges turi, bet laukia nesulaukia žvejybos limito patvirtinimo.
Na, o kokybiškais produktais japonus stebinančioje Lietuvoje, kaime gyvenantys žmonės kartais nesulaukia net paprasto kokybiško geriamo vandens. Vasaknų kaimo (Zarasų r.) gyventojai susibūrė į bendruomenę ir ketina nenuolaidžiauti vietos valdžiai - pareikalauti ne pažadų, o realių darbų.
Ved. Kristina Toleikienė

Henrikas Cyrulis, auginantis mėsinių galvijų bandą Minijos pievose, Šilutės rajone, nusprendė bandos nedidinti, bet gerinti jos kokybę. Patikėjo, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos rengiamame aukcione bus galima įsigyti bulius reproduktorius, kurių augimą stebėjo ir vertino Šilutės veislininkystės ūkio specialistai. Ūkininkas už bulių, įvertintą aukščiausiais balais, pasiryžo sumokėti beveik 5 tūkst. eurų. Tai buvo brangiausiai parduotas bulius reproduktorius augintas Lietuvoje. Naujasis asociacijos, rengusios aukcioną, vadovas sako, kad ūkininkas turėjo pats labiau įsigilinti į gyvulio kilmės dokumentus, o ne tikėti aukciono metu
pasakojamomis pasakomis.
Dėl šienpjovių čempionų vardų vyrai ir moterys varžėsi Nemuno deltos pievose.Dalyviai varžėsi pradedančiųjų varžybose „Dalgio debiutas“, dailioji šienavimo varžybose, komandinėse varžybose dėl nominacijų: greičiausia šienapjūtė „Skriejantys dalgiai“ ir „Kokybė garantuota“. Labiausiai laukiamos buvo individualios sparčiausių šienpjovių varžybos „Metų šienpjovio“ (-ės) čempionų
titulams laimėti. Ir išsiaiškinta, kas greitesnis - dalgis ar trimeris. Prieš trimerį stojo šių metų greičiausias šienpjovys Sigitas Kakta iš Grabupių seniūnijos Šilutės rajone, tačiau nutiko nenumatytas dalykas. Ir čempioną, ir trimerį aplenkė palaikymo komandos dalyvis, 70-metis Vilius Dapkus. Greičiausia šienpjove tapo jauna dviejų berniukų mama Dovilė Staponkienė.
„Verslas kaime“ - vilniečių Petro ir Gražinos Bakėjų istorija. Įsigijusi sodybą prie ežero Utenos rajone, pora netrukus ėmė joje ne tik ilsėtis, bet ten užgimė ir puiki verslo idėja.
Ved. Kristina Toleikienė

Nors ir lokaliai, bet praūžusi kruša jau padarė didelės žalos tiek uogų, daržovių, javų augintojams bei sodams. Anot VH draudimo brokerės Aukštaitijos regione Oksanos Gelčienės, keista, jeigu ūkininkai vis dar nesidraudžia nuo krušos.
Ilona Čepononienė, nors pati ir neūkininkauja, bet prideda prie to, kad Marijampolės savivaldybės ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti mažoje krautuvėlėje.
Gamtininko komentaras. Paprastasis pušinis pjūklelis – kenkėjas mintantis pušų spygliais ir pridarantis pušims didelės žalos. Vienas iš paplitimo židinių dabar yra Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje. Kaip sako Valstybinės miškų urėdijos , Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas, norint suvaldyti židinį tenka pasitelkti net aviaciją.

Priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ sulaukė išskirtinai didelio žemdirbių susidomėjimo. Per pirmąją paraiškų teikimo dieną viršyta 10 mln. eurų suma, todėl paraiškų teikimas sustabdytas. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad tai galėjo lemti palankios paramos sąlygos, o Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad, užkertant kelią toliau teikti paraiškas, tikėtina, kad paramą gaus ne tie, kam jos labiausiai reikia.

Mokytos ir miškininko profesiją turintys Inga ir Leonardas Kalinauskai nusprendė išbandyti kitą veiklą. Dabar šeima spaudžia naminį įvairių sėklų aliejų ir didžiulį dėmesį skiria kokybei, skatina domėtis plačiomis aliejaus panaudojimo galimybėmis. Naujausias gaminys – aguonų sėklų aliejus.

„Verta žinoti“. VDU Botanikos sodo organizuotame tradiciniame renginyje „Kvapų naktis“ išrinktas kvapniausias augalas. Juo tapo vokiečių veislės rožė – „La villa Cotta“. Kuo ši rožė užbūrė lankytojus?

Ved. Rūta Simanavičienė