Iš ministerijos valdytų penkių veislininkystės įmonių dvi jau bankrutavo, o dvi numatyta privatizuoti. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius ramina, kad jokio pavojaus veislininkystės sričiai ši situacija nekelia. Šios įmonės esą nevykdė veislininkystės veiklos. Žodis veislininkystė buvo tik jų pavadinime, o įmonės vykdė komercinę veiklą. Privatizuojama ir įmonė „Šilutės polderiai“. Polderių įrenginiai lieka valstybės nuosavybė, privatizuojama tik komercines paslaugas teikianti įmonė.

Kretingos rajone, Darbėnuose, esančios kavinės „Spilgutė“ šeimininkai Daiva ir Arūnas Dudėnai kviečia aplankyti pirmame aukšte įkurtą senovinių daiktų, susijusių su tekstile, muziejų. Jame galima pamatyti 500 avinukų skulptūrėlių kolekciją, apie 100 siuvimo mašinų, daugiau kaip 1 000 antpirščių, taip pat lygintuvų, muilų ir kitokių daiktų kolekciją.

Atidaryti kepyklą gimtojoje Dzūkijoje – ši svajonė lydėjo virtuvės šefą Vilniuje per visus kulinarinės karjeros metus. Pagaliau prieš 12 m. Valius ir Jūratė Čepanoniai Lazdijų r., Laibagalių kaime, įkūrė kepyklą, pavadintą „Dzūkų Magyru“. Joje kepa įvairiausius skanėstus ir tautinio paveldo sertifikatą pelniusius duoną bei šakočius. Įtemptas darbas prie karščiu alsuojančios krosnies ir kokybiški kepiniai pelnė vartotojų pripažinimą.

Ved. Regina Montvilienė

Lazdijų r. Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastramsko ūkis unikalus tuo, kad vienas pirmųjų pradėjęs ekologiškai ūkininkauti ir toliau ekologijos neišsižada. O svarbiausia – šalia padėjo įsikurti keturiems giminės ekologiniams ūkiams. Jų produkcija ne tik užauginama, bet ir vietoje perdirbama, o pagaminti produktai parduodami visoje Lietuvoje.

Dvidešimtmetį šiemet švenčianti Biržų rajono Kratiškių kaimo bendruomenė turi kuo pasidžiaugti. Aktyvūs jauni ir vyresni kaimo žmonės ne tik šventėms susiburia, bet ir bendrų darbų nevengia. O sąlygos čia yra ir jaunoms šeimoms kurtis, ir vaikus auginti, ir vyresni gali turiningai gyventi. Kaime yra darželis, mokykla, sporto aikštynas, kultūros namai, biblioteka, net nemokamas prekių mainų turgelis.

Šveicarijoje įkurta savanoriška organizacija, kurios tikslas apsaugoti ne tik Alpių kalnuose besiganančias avis, bet ir į jas besikėsinančius vilkus. Prieš du dešimtmečius šie plėšrūnai Šveicarijoje buvo beveik išnykę. Siekiant, kad istorija nepasikartotų, naktimis budi ne tik piemenys, bet ir savanoriaujantys žmonės.

Ved. Regina Montvilienė

Ūkininkai tvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu įvežami ukrainietiški grūdai gali iškreipti rinką, žlugdyti šalies javų augintojus. Baiminamasi, kad ateityje, ukrainietiškus grūdus gabenant į Klaipėdos uostą, dar daugiau jų „nusės“ Lietuvoje. Valdžios atstovai tai neigia. Nuomonėmis dalijasi Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, ŽŪB asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.

Ekologiškai ūkininkaujantys A. ir A. Juknevičiai įgyvendino idėją „nuo lauko iki stalo“. Lazdijų r., Šventežerio kaime, jie ne tik augina javus, bet ir sumala grūdus bei pateikia įvairių rūšių miltų, sėlenų, dribsnių. Ateityje žada pradėti kepti picas.

Prieš 15 m. Jurbarko r. danų įkurtoje bendrovėje „Eglėšakis“ gaminami dekoratyviniai karklo medeliai, adventinės, kalėdinės dekoracijos, paveikslai, skulptūrėlės. Viskas ruošiama tik iš natūralių medžiagų: medžio, vytelių, samanų, džiovintų gėlių ir kitų. Gaminius pamėgusiems užsieniečiams (japonams, prancūzams, vokiečiams, anglams bei kitiems) vos spėja gaminti 75 nuolatiniai darbuotojai.

Ved. Regina Montvilienė

Beveik pusšimtį metų karves auginusi Kupiškio r. ūkininkė G. Žilinskienė buvo priversta apie 80 karvių išvežti į mėsos kombinatą. Ji vardija priežastis: sausra, nuo pavasario mažėjančios pieno supirkimo kainos, valdžios nenoras ar nesugebėjimas spręsti pribrendusių problemų. Pasak Pieno gamintojų asociacijos prezidento J. Vilionio, to rezultatas – nuo metų pradžios veiklą nutraukė 70 pieno ūkių.

Šiemet Biržuose atidarytas parkas „Šiaurinė ranča“. Tai čia gimusio ir augusio parko šeimininko D. Semėno dovana savo krašto žmonėms, pirmiausia, vaikams. Jis įsitikinęs, kad čia sukaupta paukščių ir gyvulių kolekcija, įtaigiai pristatoma vaikams, ugdys jų supratimą apie gyvūnus, juos mokys pažinti ir pamilti. Didžiulė teritorija skirta lankytis ir bendrauti šeimoms. Čia ir vaikai, ir suaugusieji randa kuo užsiimti.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais – pats paukščių migracijos į šiltuosius kraštus pikas. Šiais mėnesiais danguje galima pamatyti įvairius mūsų krašto ir praskrendančius paukščius. Ypač įdomi ir daugeliui nežinoma plėšriųjų paukščių migracija. Išsamiau – ornitologas M. Karlonas.

Ved. Regina Montvilienė

Lietuvoje siautusi stichija šalies žemdirbiams pridarė per 10 mln. eurų nuostolių. Tokius galutinius rezultatus pateikė 2,5 tūkst. žemdirbių vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“. Anot jo vadovo Martyno Rusteikos, dalis žemdirbių dėl krušos neteko visų metų darbo rezultato. Labiausiai nukentėjo javų ir rapsų laukai – per 28 tūkst. ha.

Jauni žmonės Justina ir Vygantas Januševičiai savo ūkį pavadinę „Liofilizuotais česnakais“. Nors tai pagrindinė jų ūkyje, Biržų r., Gilučių kaime, užauginta ir perdirbta produkcija, liofilizuoja ir pačių užaugintas braškes, sodo vaisius ir uogas, paruošia jų mišinius. Tik šiemet dėl sausros 40 proc. derlius mažesnis ir patys česnakai smulkesni.

Įdomu žinoti. Lazdijų r., Viliūtės Garbenčienės ūkyje, auginama daug vaistinių, aromatinių ir prieskoninių augalų. Pagrindinis ir populiariausias ūkio augalas – žiomenė. Ji mėgstama ne tik dėl gydomųjų savybių, bet ir aromato kvapnioms arbatoms ruošti. Išsamiau – Viliūtė Garbenčienė.

Ved. Regina Montvilienė

Sausra vasaros pradžioje, vėliau užklupę lietūs apsunkino galimybę avių augintojams sukaupti pakankamai šieno žiemos pašarams. Dauguma mūsų šalyje užauginamų avių eksportuojama, tačiau pastiruoju metu krito pardavimų kainos, pasakoja Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Rimantas Kairys. Šį savaitgalį Radviliškio rajone, Pavaryčių kaime vyks specializuota avininkystės paroda „Avis aprengs ir pamaitins 2023“, kur avių augintojai turės galimybę aptarti šias ir kitas kylančias problemas.

Molėtų krašto muziejaus muziejininkė Tereza Šakienė pasakoja, kad Cesarkos vandens malūnas Molėtų rajone pastatytas prieš daugiau kaip 100 metų. Deja, dabar jis apleistas, o jo likimas - neaiškus.

„Pavasario žiedas“ – pavadinimas, po kuriuo slypi iš kartos į kartą prduota tulpių ir kitų svogūninių gėlių auginimo patirtis. Vasara Radviliškio rajone, Sidabrave beveik tiesiai iš gėlių lauko prekiaujama narcizų ir tulpių žiedais, rudenį – gėlių svogūnėliais. Šią veiklą Aurelija Vaičaitienė derina su buhalterės darbu, o tulpėmis, narcizais, hiacintais, margutėmis, žydrėmis, krokais gausaus gėlyno prižiūrėti keliauja iš Kauno.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Tiesiant Rail Baltica geležinkelio vėžę Panevėžio rajone ir siekiant įkurti naują laisvąją ekonominę zoną dvi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – nutarė pasirašyti beprecedentę sutartį. Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių planuojamo drauge vykdyti projekto tikslas – palankesnėmis finansinėmis sąlygomis išvystyti naujoms investicijoms pritraukti skirtą teritoriją, kuriančią pridėtinę vertę Panevėžio regionui. Pokalbis su savivaldybių merais ir Panevėžio rajono gyventojais apie lūkesčius galimiems pokyčiams.

Širvintų rajone šiais metais pradėtas vykdyti mobilus darbas su jaunimu. Kiekvieną savaitę Širvintų atviro jaunimo centro darbuotojų ir savanorių komanda vyksta į Musninkų ir Gelvonų gyvenvietes, kur ne tik įprasminamas jaunuolių laisvalaikis bet ir sprendžiamos psichologinės problemos.

Venesuelos laboratorijose veisiama nauja, ekologiška bulvių rūšis. Tikimasi, kad jos sukūrimas prisidės ir prie šalies ekonomikos gaivinimo.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Rečiausias Europoje paukštis – nendrinė meldinukė – Lietuvoje išsaugota. Tam Nemuno deltoje esančiose Šyšos polderio pievose ūkininkai turėjo atsisakyti šienapjūtės įprastu metu. Jiems buvo pažadėta, kad iš vasaros pabaigoje nupjautos žolės galės gaminti šieno miltus, žolės granules. Ar pažadai buvo ištęsėti?

Netoli Ukmergės, Rečionyse, nuostabią gėlių ir meno oazę „Jurginkiemį“ puoselėja šachmatininkė, šachmatų mokytoja Virginija Savickienė. Jos prižiūrimoje sodyboje – daugiau nei 400 skirtingų jurginų veislių, o tarp jų pūpso ir įkomponuotos daržovės – kopūstai, burokai, linai. Moteris sako, kad gėlės – jos hobis, padedantis atsipalaiduoti nuo rugsėjį intensivėjančių darbų, šachmatų treniruočių.

Vienintelė tokia Lietuvoje, Panevėžio rajone, Stanionių kaime įsikūrusi „Porceliano galerija“ senose patalpose neįsiteko. Dėl lankytojų ir eksponatų gausos teko praplėsti galerijos erdves. Apie muziejaus veiklą, jo plėtrą ir dirbamų laukų apsuptyje įgyvendintą svajonę pasakoja „Porceliano galerijos“ įkūrėja Irena Puidokienė.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.
Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.
Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.
Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.
Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse,
po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko
grupės patarėja Irutė Eidukienė.
Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkai Rasa ir Andrius Prūsakovai rinkosi ekologinį ūkininkavimą, mat tikėjo, jog tokie ūkiai reikalingi Lietuvai. Dabar susiduria su realybe: tiesioginės išmokos ekologiniams ūkiams sumažintos. Dar labiau juos stebina tai, kaip sunku gauti vietą ūkininkų ekologiškų produktų prekyvietėse, kur nauji ūkiai - nepageidaujami.
Vilniečių pora Elena ir Andrius Virzinkevičiai tėvukų sodyboje vis priglausdavo kokį nors kaimo buities rakandą, o dabar šimto trisdešimties metų rastinėje autentiškoje pirkioje jiedu įkūrė ir muziejų. Norintiems ne tik pažinti, bet ir pajausti senolių buitį siūlo apsistoti naujoje tokio pat dydžio ir suplanavimo pirkioje Poros sodyba pripažinta ne tik Dieveniškių istorinio regioninio parko produktu, bet ir Kaimo turizmo etnokultūros sodybos konkurse praėjusiais metais laimėjo 1-ąją vietą.
„Verta žinoti“ rubrikoje pasitikrinkite, ar žinote apie Lietuvoje ir Europoje vykstantį medžių konkursą. Spalio 20 dieną - Medžio teisės dieną - bus paskelbtas medis, išrinktas Lietuvos medžiu. Apie konkursą ir savo išskirtinėmis gamtinėmis bei kultūrinėmis savybėmis įdomius medžius pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Andrius Davenis. Lietuvos medį išrenka publika, balsuodama www.arboristai.lt svetainėje.
Ved. Kristina Toleikienė