Paulius Rimeikis – jaunas, veržlus žmogus pasiryžęs Šiaulių rajone auginti limuzinų veislės galvijus. Jeigu pradėjus galvijus laikyti dar buvo valstybės parama, tai dabar jos ūkininkas pasigenda ir sako, kad neaišku, ar gyvulininkystės ūkiui pavyks tapti konkurencingu. Stiprinti ūkį pavyksta tik augalininkystės ūkyje uždirbtų pinigų dėka. Ar Lietuvai reikia veislinių galvijų, komentuos ŽŪM viceministras Vytautas Abukauskas.

Survilų šeimos sodyboje Jonavos rajone jau 2 dešimtmečius netrūksta turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Prosenelių sodyboje turizmo verslą plėtojantis Tadas Survila tikina, kad ne visi palaikė jo sprendimą kurti turizmo sodybą, bet užsispyrimas, kantrus darbas pasiteisino.

„Užsienio naujienos“. Gamtos stichijos pasiglemžia ne tik derlių, bet ir infrastruktūrą, reikalingą vaisius ar daržoves tiekiant pirkėjams. Po praėjusį mėnesį praūžusios audros Danielis, kai kurie Graikijos ūkininkai negali pasiekti savo sodų. Skaičiuojama, kad šioje šalyje šiemet obuolių derlius bus tris kartus mažesnis, tad kils ir vaisių kaina.

Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, spalio 12 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Raseiniškiai ūkininkai šį sezoną stebina savo kūrybiškumu. Įvažiavimai prie sodybų nukloti gražiausiais moliūgais, cukinijomis, obuoliais. Jų nusipirkti užsuka ne tik lietuviai, bet ir pro šalį važiuojantys užsieniečiai. Savo ūkio produkcija prie sodybų prekiauja kaiminystėje, Paraseinio kaime, gyvenančios dvi šeimos – Jadvyga ir Povilas Girniai bei Ona ir Vytautas Kaspučiai.
Kaip tampama veislininkystės specialistu? „Dažniausiai būna smalsu, o vėliau pagauna azartas“, – sako LSMU profesorius dr. Artūras Stimbirys, kuris laisvalaikiu rūpinasi dešimtimis savo auginamų veislinių triušių. Jo aptvare – ir išskirtinė kailinių triušių veislė „Reksai“, kurie itin mėgstami dėl savo išvaizdos.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie naujai atidarytą sulčių spaudyklą Šiaulių rajone Lukšiuose. Ten kruopščiai darbuojasi sodininkystės ūkio šeimininkas Dainius Serva, išvien ir sūnus Raigardas. Šeima džiaugiasi, kad sultis dabar gali išspausti kone iš visko. Parduotuvėlėje galima įsigyti ir tam tikros veislės obuolių sulčių.
Ved. Rūta Simanavičienė

Kaune vykusioje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ dėl geriausiųjų vardo ir parodos „Rinkis prekę lietuvišką 2023“ aukso medalio 6-iose kategorijose varžėsi daugiau nei 100 Lietuvoje sukurtų gaminių, puse jų – maisto produktai. Sėkmė šiemet lydėjo naujokus. MB „Maži mamutai“ iš parodos grįžo net su 4 medaliais, abejingų nepaliko ir Eglė Ostvalds sūris su dilgėlėmis.
Ilgiau nei kelis dešimtmečius su šeima gėlininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėjanti Irena Kievišienė sako, kad šį sezoną pirkėjai iš ūkio neišvažiuoja be viržių, jie nukonkuravo visas kitas gėles. Taip pat ūkyje auginami ir dekoratyviai kopūstai, su kuriais daromos įvairių gėlių kompozicijos.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus vaizdžiai dalinsis patarimais, kaip paruošti sodą žiemai.
Ved. Rūta Simanavičienė

Iki lapkričio 6 d. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti pasiūlymus, formuojant Lietuvos poziciją dėl Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos. Kaip sako ŽŪM ministro patarėja Kristina Simonaitytė, svarbu, kad direktyvoje būtų išsikelti ambicingi tikslai, bet, tuo pačiu, kad jie būtų įgyvendinami ūkininkams. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslų centro mokslininkas Gediminas Staugaitis teigia, kad, formuojant direktyvą, yra svarbu atlikti dirvožemio tyrimai, tačiau jų vis dar stinga. Šia tema taip pat diskutuos Šakių r. ūkininkas Augustas Masevičius, VDU ŽŪA mokslininkas Vaclovas Bogužas ir agromaisto inovacijų dirbtuvių „ART21“ savininkas Augustas Alešiūnas.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie Tado Ivanausko sodybą „Obelynė“ Kauno rajone. Sužinosite, kodėl šis sodas yra unikalus iš visų 25 ištyrinėtų paveldo sodų Lietuvoje bei kokia obelis šį sezoną dosniausia derliumi. Papasakos Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Ekologiško pieno pardavimai per 7 šių metų mėnesius augo 3,3 proc. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius tai sieja ir su pradėta ekologinių produktų vartojimo kampanija: „Patys ir dirbame, kad taip atsitiktų, perdirbėjai turės atsigręžti į ekologinius pieno ūkius ir mokėti didesnę kainą“. Ekologinio pieno ūkio savininkė iš Rokiškio r. Dalia Lūžienė-Malijonienė patvirtina, jog šiuo metu jai perdirbėjai už ekologiško pieno litrą moka vos vienu euro centu daugiau nei už įprastą pieną. Anot Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, gamintojai pasiruošę didinti šių produktų asortimentą, tačiau ne visos pieno perdirbimo įmonės ryžtasi investuoti į naujas gamybos linijas ir produktų sertifikavimą. Ūkininkai tikisi sąžiningumo: kad ir jiems už ekologišką pieną būtų mokama aukštesnė kaina.

Karvių bandos sveikatingumo tyrimai gali padėti išspręsti ne tik jau ūkyje kilusias problemas, bet išvengti galimų. Apie tokių tyrimų įtaką ūkio veiklų organizavimui pasakojo Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro farmacijos vadovas Domantas Jatautas.

Panevėžiečių pora prieš dešimtmetį įsigijo sodybą Medikonių kaime, kur dabar augina alpakas ir lamas. Šių gyvūnų vilną naudoja suvenyrams bei jaukiems drabužiams gaminti, o dabar ėmėsi naujos iniciatyvos – populiarinti terapinius pasivaikščiojimus su alpakomis. Apie tai pokalbis su ūkininke Renata Meleškiene.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Aplinkos ministerija ėmėsi mažinti biurokratinę naštą norintiems įsirengti vietos valymo įrenginius ir tvarkyti nuotekas neteršiant aplinkos. Kokia ta našta gali būti absurdiška, mokytojos Jūratės Karpauskienės iš Stankiškės kaimo (Kintų sen., Šilutės r.) patirtis. Noras tvarkingai tvarkyti nuotekas, turėti tualetą virto nesibaigiančia Statybų inspekcijos, aplinkosaugininkų, žemėtvarkininkų, baudų ir teismų karusele. Mat leidimas įsirengti valymo įrenginius svarbiau už aplinkos švarą ir žmogaus orumą.
Medžiais, augančiais prie sodybų, nesirūpinama, taip sako arboristas, ekologas Sigitas Algis Davenis. Šimtamečiai medžiai paliekami likimo valiai, negenėjami, nepašalinamos nudžiūvusios šakos, nesurišami. Tad po stipraus vėjo, sunkios sniego dangos dažni atvejai, kai griūdami medžiai ar nulaužtos jų šakos pridaro žalos ne tik pastatams ar automobiliams, bet kelia pavojų ir pačių žmonių gyvybei.
UŽSIENIS. Klimato kaita diktuoja naujas ūkininkavimo tendencijas: egzotiniai vaisiai auginami jau ir kiek labiau į šiaurę nuo pusiaujo nutolusiose šalyse.
Ved. Kristina Toleikienė

Elektrėnų savivaldybėje ūkininkaujanti Simona Sinicienė derliaus nuėmimo sezoną pradeda dar pavasarį - pjauna šparagus, o vasarą skina uogas. Uogyną ūkininkė pataria sodinti tik nuosavoje žemėje, mat reikia didelių investicijų, o šios atsiperka negreitai. Didžiausios išlaidos – įsirengti laistymo sistemą, bet ji būtina, mat pavasarį gelbėja nuo šalnų, vasarą nuo sausros. Laistyti uogakrūmius jau tenka ir rudenį.
Dieveniškės – lietuviško kaimo paveldo sala. Vien jau vardinant jų pavadinimus širdis sala nuo lietuviškų žodžių grožio. Apie saugomus rėžinius kaimus ir jų paveldo istoriją pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė.
Henriko Cyrulio šeimos Kintų miestelyje (Šilutės r.) kepykla „Smagurinė“ jau žinoma visoje Lietuvoje. Čia kepami pyragai ir kiti kepiniai, tokie, kurių tikrai kitur neparagausi. Tačiau Henrikas – ir ūkininkas. Ūkininkauti ir verslo išmoko tik per praktiką, klysdamas ir už tas pamokas mokėdamas patirtais nuostoliais.


Ved. Kristina Toleikienė

Mindaugas Gumbis ryžosi ūkininkauti prieš 8 metus po to, kai iš senelio paveldėjo žemes, plytinčias Neries regioniniame parke. Įkūrė ekologinį galvijininkystės ūkį. 40 laisvai besiganančių Angus ir Simentalių veislės mišrūnų banda kartu teikia ir gamtosaugines paslaugas regioniniam parkui. Norinčių kokybiškos mėsos pirkėjų ratas didėja, tad kartu su žmona imsis perdirbimo verslo - Zabarijos kaime (Elektrėnų sav.) stato mėsos gaminių cechą. Anot ūkininko, tokie ūkiai gali išlikti tik galėdami perdirbti ir realizuoji produkciją patys, bet pasigenda valstybės skatinimo vartoti ekologiškai užaugintus produktus ir paramos juos realizuoti.
Pažintis su nykstančiais lietuviškais ūkiniais gyvūnais - virtualioje realybėje. Apie naujų technologijų teikiamas galimybes pasakoja Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė.

Rubrikoje GAMTA: Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pirmą kartą įsteigtas draustinis – Juodymų telmologinis draustinis. Siekiant išsaugoti vertingą pelkės ekosistemą aplinkosaugininkams teko net bylinėtis, mat viena bendrovė jau buvo numačiusi pelkėje kasti durpes. Verslininkai patys atsiėmė ieškinį po to, kai kartu su mokslininkais apsilankė pelkyne ir išvydo saugotinas rūšis, gyvenančias čia nuo paskutinio ledynmečio. Pasakoja gamtosaugos ekspertė, botanikė Dalytė Matulevičiūtė.


Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkauti kalvotose Elektrėnų rajono vietovėse – iššūkis, reikia išmanyti, kaip įdirbti dirvas ant kalvų, pakalnėse, kokiu kampu turi sugulti vagos. Įdirbti turimus 350 hektarų nepalankių ūkininkavimui žemių Donatas Sasnaukas moka. Jau pasėti rapsai, sės ir žiemkenčius.
Kitas klausimas – ar verta? Šių metų derliaus finansinius rezultatus dar reikės suskaičiuoti, bet, kaip sako ūkininkas, net baisu pradėti. Derlius perpus menkesnis nei praėjusiais metais – tokie sausros padariniai.Grūdų kainos taip pat perpus mažesnės, koją kiša ir ukrainietiškų grūdų gausa Lietuvos rinkoje.
Kelis pastaruosius metus stebėjęs pažeidimus - viršijamą greitį, šį pavasarį Zarasų miesto centre įrengtas radaras ėmė fiksuoti ir kelių naudotojo mokesčio nesusimokėjusius krovininius automobilius. Vietos gyventojai sako, kad apie pokyčius nebuvo įspėti. Jau gavę kelis šimtus eurų siekiančias baudas svarsto apie galimybę atsisakyti krovininių automobilių, kurie didžiajai daliai jų – pragyvenimo šaltinis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Ieva Džervutė pastebi, kad pavasarį eismo stebėjimas buvo automatizuotas, todėl protokolų išrašoma gerokai daugiau.
Ar žinote, kur Lietuvoje rastas didžiausias baravykas, o gi Grybiškėse, po Grybiškių ąžuolu (Šalčininkų r.). Kada ir kas rado baravyką rekordininką, pasakoja Dieveniškių istorinio regioninio parko grupės patarėja Irutė Eidukienė.
Ved. Kristina Toleikienė

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje kasmetinėje „Gyvulininkystės parodoje“ be gausios gyvūnų ekspozicijos, lankytojai galėjo aplankyti technikos ekspoziciją, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, konferencijoje bei diskusijose. Daug dėmesio telkta į naujausius pasiekimus, kurie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.
Apie tai pokalbbis su Inga Kalesnikove, įmonės „Timac Agro“ vadove, Karolina Januškiene, „Timac Agro“ regiono vadove, ir Arvydu Pilipausku, UAB „Žemtiekimas“ gyvulininkystės projektų vadovu.

Viename iš „Gyvulininkystės parodos“ paviljonų veikė ir veislinių paukščių paroda. Tomas Skrodenis iš Kaišiadorių rajono Paparčių kaimo pirmą kartą dalyvavo veislinių paukščių vertinime. Tik pavasarį pradėjęs auginti povus, veislines vištas bei gaidžius, po renginio vyras pripažino, kad dar yra ko mokytis.

Apie iniciatyvą „Saugom lašišą“ ir visuomenės įsitraukimo svarbą pasakoja Gyvosios gamtos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Jurevičius.