Registrų centrui automatiškai pagal šalia esančių sklypų pardavimo kainas perskaičiavus vidutines žemės ūkio paskirties žemės vertes, dalis ūkininkų pamatė neproporcingai dideles paskaičiuotas vertes, kas turi įtakos ir žemės mokesčio padidėjimui net keliais kartais. Šį penktadienį Kauno rajono ūkininkų sąjunga nuotoliniu būdu organizuoja nuotolinę diskusiją, ieškant adekvataus sprendimo ateityje. Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, situacija nepriimtina, kuomet dėl žemės vertės kėlimo nebuvo tartasi su ūkininkais.
Rokiškio rajone 11 hektarų žemaūgį verslinį sodą puoselėjantis Marius Bulovas augina desertinius obuolius ir kriaušes. Bene didžiausias dėmesys ūkyje skiriamas tam, kad pavyktų užauginti skanius obuolius ir svarbu juos kokybiškai nuskinti, kad galėtų kuo ilgiau išsilaikyti. Šio rudens išdaiga sode – antras obelų žydėjimas.
Rubrikoje Užsienio naujienos išgirsite apie tai, kad vietos gyventojus Rumunijoje baugina auganti meškų populiacija, o turistai neretai rizikuoja savo saugumu bandydami maitinti gyvūnus ar su jais nusifotografuoti.
Ved. Rūta Simanavičienė

Rokiškio rajono ūkininkai, Ernesta ir Andrius Bružai, sako, kad veltui moliūgai kaip auginama kultūra buvo nustumta į antrą planą, siekiant pasididinti paramos balą. Moliūgų auginimas šeimai yra pelningas. Javus dar auginantis Andrius pastebi, kad šį sezoną iš 1ha moliūgų pavyko uždirbti daugiau nei iš hektaro javų. Bružai džiaugiasi, kad Moliūgų dvarą žmonės lankė iš visos Lietuvos.

Didelį dėmesį dirvožemio gyvybingumui išsaugoti skiriantis Šiaulių rajono ūkininkas Kęstutis Vaitiekaitis sako, kad ūkio stiprybė yra kooperacija. Ūkininkas yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ valdybos narys ir tikina, kad buvimas kooperatyve leidžia optimizuoti darbus.

Jaunos šeimos hobis gaminti desertus tapo verslu. Rūta ir Karolis Steponavičiai Kauno rajone, Ringauduose, įkūrė šeimos desertinę, kurioje galima rasti pačių įvairiaųsių desertų. Kaip sako Rūta, labiausiai versle žavi ryšys su klientu, ko nebūtų pramoninėje gamyboje.

Ved. Rūta Katkevičienė

Rokiškio rajone mėsinius angusų veilės galvijus laikantis Modestas Vanagas juos parduoda šveicarams, kurie už produkciją moka 10-20 procentų didesnę sumą. Kaip tikina ūkininkas, šveicarai superka tik pačią geriausią mėsą, todėl reikia įdėti nemažai pastangų siekiant užauginti gerus gyvulius. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jautienos eksportas auga, kas kartą atsiveria ir naujos rinkos. ŽŪM viceministras Vytenis Tomkus, kalbėdamas apie eksportą į Šveicariją sako, kad tai sudaro nedidelę dalį, lyginant su eksportu į ES šalis.

Šiemet minimos 150 – osios žymaus kompozitoriaus, vargonininko, chorų ir orkestrų dirigento, pirmojo Lietuvos kariuomenės kapelmeisterio ir savanorio Juozo Gudavičiaus gimimo metinės. Žymaus kraštiečio atminimui Paįstrio kultūros centras organizuoja VII –tąjį Lietuvos Juozo Gudavičiaus vardo muzikos konkursą „Kur giria žaliuoja“, kurio atidarymas įvyko pastarąjį savaitgalį. Apie vargonų muziką bei maetro palikimą pasakoja vargonininkės Aušra Pinkevičienė ir Dalia Garbačiauskienė.

Gamtininko komentaras. Mažoji žąsis - rečiausia žąsis Europje. Šių žąsų populiacija tėra vos 100 paukščių. Lietuvoje aptinkama vos 30 šių paukščių, kai kitų rūšių suskaičiuojama net keli milijonai.

Ved. Rūta Simanavičienė

Siekiant trumpinti maisto tiekimo grandines, Rokiškio rajone vykdomas pilotinis projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę. Projektu siekiama, kad žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms vietoje pagamintą produkciją. Anot Žemės ūkio rūmų skyriaus vedėjos Inos Kalėdienės, Rokiškio rajonas pasirinktas dėl ūkinės produkcijos įvairovės. Projektą kuruojanti ūkininkė Laura Kubiliūtė tikina, kad produkcijos tiekimas per kooperatyvą „Ūkio ratas“ yra didelis palengvinimas ūkininkams.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie permakultūrinį ūkininkavimą ir tai, kaip jo principai veikia Norvegijos ūkiuose. Apie gerąsias praktikas, pamatytas užsienyje ir taikomas savame ūkyje Trakų rajone, papasakos Kristina Žukovska su šeima auginanti šilauoges, levandas bei vedanti edukacijas.
Ved. Rūta Simanavičienė

Auginančių pienines ožkas gretos Lietuvoje traukiasi. Didelių ūkių – vos vienas kitas, o pienines ožkas vis dažniau renkasi auginti maži šeimų ūkiai. Apie šią tendenciją ir jos priežastis - pokalbis su Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacijos pirmininke Andžela Dalia Ėmužyte.

Triušiai auginami ne tik dėl grožio. Triušių augintojas iš Šiaulių rajono Kęstutis Ozolas sako, kad tai jo jaunystės paslaptis, o Artūras Stimbirys iš Kauno vardina skirtingas veisles, jų savybes bei panaudojimo galimybes.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė.

Ilgiausiai Vėlinių (Ilginių) šventimas pagal pagoniškus papročius išliko Dzūkijoje. Buvo tikima, kad šią dieną gyvuosius aplanko mirusieji. Gyvieji protėvius pasitikdavo uždegtais laužais,, maldomis ir vaišėmis. Kepdavo arba virdavo apeiginį patiekalą – šaltanosius.

Daugiabalsės lietuviškos dainos - sutartinės įtrauktos ir į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje jos būdingos tik vienam regionui. Kuriam? Pasakoja etnologė Lina Vilienė.

Ar žinojote, kad ruošiantis šunį ar katę vesti pas veterinarą dera atitinkamai pasiruošti ne tik pačiam, bet paruošti ir augintinį? Apie tai pasakoja Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytoja-terapeutė, Veterinarinės medicinos simuliacijos centro vadovė Karolina Jankauskaitė.

Užsienio naujienos: Prancūzijoje ūkininkai drauge su mokslininkais ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia „Vėlinių kiemelis“. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, terapeutė Monika Polchovaitė.

Ekonomiškai stiprus ūkininkas – tai garantas veislininkystės darbo tobulėjimui ir pažangai. Kaip veislininkystė puoselėjama Lietuvoje? Kokie sprendimai lemia geresnes karvių genetines savybes? Pokalbis su Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininku Virgilijumi Urbonavičiumi.

Šiltoms kojinėms ar šalikams megzti tinkama ne tik avies, bet ir triušio vilna. Apie jos ypatybes bei pritaikymą pasakoja triušių augintoja, siūlų verpėja ir edukacijų organizatorė Žydrė Bušmienė.

Klaipėdos krašto gyventoja lietuvininkė Hilda Peterait prieš septynerius metus atvykusi aplankyti artimųjų kapų, patyrė šoką. Šalia gyvenanti ūkininkė Laima Vasiliauskienė ją vijo iš kapinių, nes šios – jos privati valda. Klaipėdos prokuratūra įpareigojo Šilutės rajono savivaldybę sugrąžinti visuomenei nusavintas kapines, tačiau tai nepadaryta iki šiol.

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sako, kad kapinės – tai ne tik apie tuos, kurie jose ilsisi, bet daugiau pasako apie gyvenančius šalia.

Kita naujakurystės istorija Klaipėdos krašte – kitokia. Gintarė Tarvydavičienė prieš dvejus metus įkūrusi alpakų ūkį vienkiemyje Kojalių kaime (Klaipėdos r.) radusi miške šalia esančias senąsias kapines ir ėmėsi jas globoti. Mirusiųjų pagerbimo dieną žvakutes dega ant kiekvieno kapo. Tiki, kad jose ilsisi ir jų šimtametės sodybos buvusieji šeimininkai bei jaučia jų globą.

GAMTA. Lino Verdenės šaltinis unikalus ne tik išvaizda (dar jį vadina
marsiečiu), bet ir įstabia legenda. Mat tikima, kad šaltinio pavidalu į gentį grįžo žynio sūnus Linas, kuris žuvo klaidindamas gentį norėjusius pavergti kryžiuočius. Pavasarį, atgimstant gamtai, šalia Sietiko ežero ėmė veržtis šaltinis. pasakoja Marius Januška iš Sirvėtos regioninio parko.

Ved. Kristina Toleikienė

Viganto Šlėvės ūkio (Radviliškio r.) vizitinė kortelė – itin traškūs obuolių traškučiai. Uogų ir vaisių auginimu bei perdirbimu užsiimanti šeima šiemet pirkėjams pasiūlė ir naują produktą – obuolių vyšnių juosteles, kuris konkurse „Metų gaminys 2023“ buvo įvertintas aukso medaliu. Tai sveikatai palankesnis produktas, galintis vaikams pakeisti saldainius.
Tris dešimtmečius Ramūno ir Astos Katinų šeimos aliejaus ūkis (Utenos r.) spaudžia bent 15 skirtingų rūšių aliejų iš linų sėmėnų, kanapių, juodgrūdės, moliūgų, margainio ir kitų sėklų. Šiais metais aukso medaliu įvertinti už skrudintų lazdyno riešutų aliejų. Ūkininkai sako, kad Lietuvoje gaminamo aliejaus paklausa auga – žmonės jau supranta, kad aliejaus kokybę lemia ir jo šviežumas.
Mokslininkai įvertino migruojančių žąsų daromą žalą - sulesa 10 procentų kviečių derliaus ir 15 procentų daugiamečių pievų augmenijos. Gediminas Brazaitis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, tyręs situaciją sako, kad žąsims reikia leisti maitintis, o ūkininkams kompensuoti žalą.
VERTA ŽINOTI. Lietuva apsisprendė - 2023 metų savo šalies medžiu išrinko Jono Basanavičiaus gimtojoje sodyboje (Vilkaviškio r. Ožkabalių k.) Basanavičynėje augantį kaštoną. Tikima, kad iš jo stiprybės sėmėsi pats patriarchas Jonas Basanavičius. Medis pergyveno sodybos sunaikinimo ir atkūrimo istoriją. Tituluotas medis kitais metais rungsis Europos žemyno medžių konkurse. Apie tai pasakoja konkurso organizatorius Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.
Ved. Kristina Toleikienė

Nuo spalio 31 d. iki gruodžio 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priims paraiškas dėl paramos smulkiems ir vidutiniams šalies ūkiams. Paramai pagal naują Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ numatyta 9 mln. eurų. Galimybes ją gauti vertina Švenčionių r. ūkininkas Kazimieras Pranskus, Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė ir Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis.

Belgų mėlynieji yra mėsinių galvijų veislė. Baltos ar juodos spalvos įspūdingi raumeningi galvijai į Lietuvą įvežti dar 2005 metais, bet iki šiol nepaplito. Kodėl? Išsamiau – gyvulininkystės specialistas, LŪS Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius.

Iš miesto į kaimą. Buvę kauniečiai Ramunė Tarandė ir Laimutis Genys, įsigiję sodybą Lazdijų rajone, šalia Krikštonių, iš pradžių ten lankėsi tik savaitgaliais, kol pagaliau nutarė apsigyventi. Tolimi nuo ūkio darbų renginių organizatorė ir žurnalistas gyvenimo ir darbo džiaugsmą rado Dzūkijos kaime. Šalia savo tiesioginių darbų Druskininkuose, ėmėsi auginti smidrus ir gervuoges.

Ved. Regina Montvilienė