Ekologinių ūkių plotai šiemet sumažėjo 30 000 ha. Ilgametis ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis teigia, kad labiausia lėmė Žemės ūkio ministerijos nekompetencija. Anot ūkininko ir dabar ministerija nesiima priemonių, o tik žada. Kitaip mano viceministras Eugenijus Giedraitis, sakydamas, kad išmokos bus didinamos, bet keistis turi ir patys ekologiniai ūkiai.
Du pirmieji šių metų rudens mėnesiai buvo šilti, todėl ūkininkų žiemkenčiai smarkiai paaugo ir gražiai žaliuoja. Prasidėjus šalčiams, pasnigus kyla grėsmė visiems žieminiams pasėliams. Išeitį rado Kėdainių rajono Karūnavos kaimo ūkininkas Ramūnas Špokas. Žieminius rapsus ir kviečius jis pasėjo į vagutes.
Alyvuogių aliejus Ispanijoje pabrango dvigubai ir dabar litras kainuoja 10 eurų. LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė sako, kad svarbiausia priežastis - sausra. Ispanai didžiausi aliejaus eksportuotojai Europoje, ar tai reiškia, kad alyvuogių aliejus brangs ir Lietuvoje?

Ved. Arvydas Urba

Robotas atlieka trijų žmonių darbą, greičiau ir tiksliau nustato cukrinių runkelių kokybę. Šį sezoną cukraus gamybos fabrikas “Nordic sugar Kėdainiai” ketina priimti apie 1 mln tonų runkelių. Veiklai be trikdžių labai padeda robotizuota derliaus priėmimo ir kokybės nustatymo sistema. Apie ją išsamiau kalba fabriko vyr. agronomas Algirdas Kasparas ir ŽŪK “Kėdainių krašto cukriniai runkeliai” pirmininkas Mindaugas Garuckas.
Šylantis klimatas ir gamtos stichijos vis labiau daro įtaką žemės ūkiui. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. Vytautas Liakas teigia, kad pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas. Todėl prisitaikyti ūkininkams sudėtinga, o padėti galėtų dirvožemio išsaugojimas. Tai priklauso ne tik nuo ūkininkų, bet ir nuo politikų.
Abejones dėl rekomendacijų išsklaido arba patvirtina mokslininkų tyrimai. Dėl žalinimui skirtų augalų ilgokai ginčitąsi, vieningo sutarimo ir nėra. LAMMC Joniškėlio bandymų stoties vyr. mokslo darbuotoja daktarė Aušra Arlauskienė tyrė tarpinius pasėlius. Ką vertėtų žinoti ne tik ūkininkams?

Ved. Arvydas Urba

Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.
Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.
Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,
. Ved. Arvydas Urba

Pakruojo raj. ūkininkas Rolandas Astrauskas turi savo ūkį ir darbuojasi „Žalgirio“ bendrovėje. 1200ha, 300 melžiamų karvių, todėl reikia sparčiai suktis. Labai padeda sumaniai sukomplektuotas technikos parkas, kuriame ir lietuvių gamybos ir užsienietiška technika, leidžianti laiku viską padaryti, net kai trūksta ir darbuotojų.
Praėjusį penktadienį Kaune rinkosi Lietuvos agroparlamento iniciatyvinė grupė, sukvietusi pakalbėti ne tik žemdirbius, bet ir juos aptarnaujančių organizacijų, perdirbėjų atstovus - visus, kam rūpi kaimo ateitis. Kuo ypatingas agroparlamentas, kas jame jau aptarta? Pokalbis su vienu iš trijų steigėjų Raimundu Juknevičiumi.
Kauno ir Varšuvos medikai, žemės ūkio akademijos mokslininkai 3 m augino ir tyrė gaurometį – daugiametį žolinį augalą iš kurio lapų verdama arbata. Bendrų tyrimų rezultatai patvirtino, kad gaurometis stabdo vėžinių lastelių dauginimąsi. Išsamiau pasakoja akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesore Elvyra Jariene.

Ved. Arvydas Urba

Penkta giminės ūkininkų karta save vadina Radviliškio rajone, Puipių kaime, mažąją bendriją „Suris suri“ įkūrę motina ir sūnus Inga ir Tadas Juodžiai. Dabar gaminantys 15 rūšių sūrius ir vis kūrybiškai eksperimentuodami pagal savus ir valgytojų pasiūlytus receptus kartais darbe užtrunka po 14 valandų. Čia pat ūkyje rengia degustacijas sodybos svečiams, norėdami išgirsti jų nuomonę apie naujus gaminius.

Biblioteka kaime yra jaukus kultūros židinys. Į ją kaimo žmonės užsuka ne tik knygos išsirinkti, žurnalo ar laikraščio paskaityti, bet ir susitikti, pabendrauti, pasidalyti geromis ar liūdnomis naujienomis. Kartais ir renginyje dalyvauti, ir parodą apžiūrėti. Tokia yra Biržų r. sav. J. Bielinio viešosios bibliotekos Kratiškių struktūrinio padalinio biblioteka, traukianti užsukti ir jauną, ir pagyvenusį žmogų. Ypač ją pamėgę šalia įsikūrusios mokyklos moksleiviai.

„Metelių žuvys“ – taip pavadintą verslą prieš 15 m. sukūrė Neringa ir Ramūnas Radžiukynai Lazdijų rajone, Metelių kaime. Iki tol gyvenę ir dirbę Alytuje, nusprendė patraukti į Ramūno gimtinę ir atgaivinti jo senelių dar ano šimtmečio pradžioje sugalvotą šviežių žuvų rūkymo tradiciją. Ir jiems sekasi. Valgytojai ypač pamėgo ežerų žuvį – seliavą.

Ved. Regina Montvilienė

Šalies mėsinių galvijų augintojai pastebi, kad didesnis dėmesys skiriamas, pažangios technologijos taikomos pieninių karvių bandoms. Tuo tarpu mėsinių galvijų veislininkystei dėmesio stokojama. Ar problemą mato, ką siūlo mokslininkai, ūkininkai? Išsamiai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorius Artūras Šiukščius ir Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kinderis.

Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“, nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Ši entuziastų šeima rengia ekspoziciją, kurioje šimtai austinių juostų ir rankšluosčių. Rinkti tautinį paveldą – juostas, rankšluosčius, net klumpes, audimo stakles ir verpimo ratelius – ėmė visa šeima. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos.

Naujoji Zelandija – ekonomiškai stipri pramoninė agrarinė valstybė. Viena pagrindinių ūkio šakų – avininkystė, kurios tradicijos pastaraisiais metais ėmė kisti. Greitą, stresą gyvūnams keliantį kirpimą keičia lėtas kirpimas. Taip užtikrinama geresnė vilnos kokybė bei etiškas ūkininkavimas.

Ved. Regina Montvilienė

Pieno gamintojai renkasi į šiandien Vilniuje vyksiančią Europos pieno tarybos generalinę asamblėją. Europos pieno taryba vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių, atstovauja Europos pieno gamintojų interesams nuo 2006 metų. Ji siekia, kad pieno gamyba būtų perspektyvi ir tvari kiekviename Europos regione, o ūkininkai galėtų padoriai uždirbti iš savo veiklos. Būtina sąlyga, kad tai įvyktų, – gamybos savikainą padengianti kaina už pieną. Dabar situacija itin sudėtinga: nuo metų pradžios pieno kaina toliau krenta. Išsamiau organizatoriai – Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovai.

Elektrėnų savivaldybėje, šalia Vievio, Šadubalio kaime, įsikūrusi moderni sulčių spaudykla, pavadinta „Obuolių metai“. Šeimos verslą čia sukūrę Gediminas ir Kristina Jachimavičiai. Ir vėlų rudenį šeimininkai darbo turi apsčiai. Anot jų, tik savaitgaliais reikia sparčiau suktis, o darbo dienomis be skubos suspėja. Obuolius žmonės veža iš Vilniaus ir dar atokesnių rajonų. Nenuostabu – pačioje spaudykloje stebėtina tvarka ir švara. Gedimino nuomone, tokioje aplinkoje patiems dirbti maloniau ir lankytojai labiau pasitiki, daugelis kasmet sugrįžta.

Ved. Regina Montvilienė

Jau keturis dešimtmečius glifosatai, kaip sudėtinė herbicidų dalis, yra naudojami žemės ūkyje naikinant piktžoles. Žemdirbiai įsitikinę, kad glifosatai – efektyviausia priemonė įveikiant įvairių rūšių piktžoles. Tačiau visuomenėje kilus nuogąstavimams dėl galimo glifosatų pavojaus žmonėms ir aplinkai Briuselyje sprendžiamas klausimas dėl jų naudojimo ateityje. Dabar glifosatų naudojimas Europos Sąjungoje patvirtintas iki šių metų gruodžio 15 dienos. Kokia ekspertų, mokslininkų nuomonė?

Darbėnai – nemažas miestelis Kretingos rajone. Seniūnijos ir aktyvių bendruomenės narių pastangomis jis nuolat tvarkomas, stengiamasi, kad gyvenantieji – ir maži, ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus – jaustųsi jaukiai, patogiai. Gerai, kad aktyvūs bendruomenės žmonės rašo projektus ir gauna lėšų, prisideda įgyvendindami sumanymus. Išsamiau – Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Ką žvirbliai pasakoja apie žemės ūkio politiką? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad žvirbliai buvo viena gausiausių Lietuvos agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių. Jie kaip indikatoriai, galintys atvaizduoti ūkininkavimą darnoje su gamta ar ne. Žinia prasta – jų populiacija gąsdinančiai mažėja ir netrukus gali būti, kad ir juos teks įrašyti į Raudonąją knygą.

Ved. Regina Montvilienė

Šalies rinkoje yra 158 tūkst. avių. Iš 37 Lietuvoje esančių avių veislių tik 10 mėsinės, duodančios ūkinę naudą. Bendrovė „Genetiniai ištekliai“ Šeduvoje augina genofondines Lietuvos šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis. Iš viso 2 tūkst. avių. Reformų įkarštyje mažėjant avių skaičiui ar pavyks išsaugoti lietuviškas retų veislių avis? Išsamiau – Avių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „Genetiniai ištekliai“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.

2 000 ha augalininkystės ūkį turintis Radviliškio rajono Liaudiškių kaimo ūkininkas Laurynas Krikščiūnas yra individualios įmonės „EKO kuras“ savininkas. Įmonėje perdirbami kviečių, rapsų šiaudai ir gaminamos granulės kurui bei kraikui. Kraiką perka žirgynai, paukštynai, yra skirto katėms, triušiams ir kitiems gyvūnėliams. Didelė dalis granulių išvežama į užsienį. Pasak ūkininko, nors granulių kainos svyruoja, apskritai pajamos už kraiką sudaro 10 proc. ūkio pajamų.

Įdomu žinoti. Paparčiai – vieni seniausių augalų žemėje. Išskirtinis jų bruožas – augti mėgsta tamsesnėse vietose, kurių nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

Sumanių kaimo kūrimui nuo kitų metų pavasario numatyta skirti 15 milijonų eurų paramą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pažangių sprendimų pasirinkimui ir jų pritaikymui kaimo gyvenamojoje teritorijoje. Įgyvendinimo procesas priklausys ir nuo vietos veiklos grupių iniciatyvumo. Apie numatytą paramą ir tai, ar šioje priemonėje atsiras papildomų galimybių ir ūkininkams, komentuos Žemės ūkio ministerijos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.

Rokiškio rajone, pasienyje esanti Obelių mokykla yra ne tik ugdymo įstaiga, bet ir socialinių įgūdžių namai, kultūrinių ir meninių veiklų erdvė. Kaip sako Rokiškio rajono Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė, mokyklos veiklos specifiką lemia socialinis, ekonominis regiono kontekstas. Net 60-imčiai procentų vaikų reikia teikti nemokamą maitinimą.

Metelių regioninio parko ribose, šalia Obelijos ežero, sodybą, pavadintą „Milkės Karibais“, įkūrė buvusi miestietė Živilė Milkė. Anot šeimininkės, sodyba ir skirta ramiam poilsiui, norintiems pasimėgauti gamtos grožiu. Čia vyksta ir fotosesijos specialiai tam pasėtų saulėgrąžų ir kanapių laukuose.

Ved. Rūta Simanavičienė