Vilniuje baigę statybų inžinerijos mokslus, jauni žmonės Vaidas ir Šarūnė Viederiai ilgokai svarstė, kur pritaikyti žinias. Nugalėjo gimtinės trauka ir išsikėlė gyventi į Biržus. Šalia savo pagrindinių veiklų nusprendė ir ūkininkauti. Ir ne bet kaip – ėmėsi auginti šaltalankius. Dabar jų plotas išaugęs iki 10 ha, o iš nuskintų uogų gamina įvairius, ypač rudenį ir žiemą paklausius produktus.

Varėnos rajono gyventoja jau kelerius metus mina savivaldybės slenksčius dėl nuosavos žemės klausimo. Gražvydos Makaravičiūtės ir bendrasavininkių turimoje žemėje stovi kito savininko pastatas, kuris yra kritinės būklės. Moteris reikalauja griuvėsius iš žemės ūkio paskirties žemės šalinti, savininkas griauti neketina, o savivaldybės atstovas tikina, kad griauti teisinio nėra pagrindo. Visgi, savivaldybės architekto Kęstučio Narvičiaus teigimu, atsakomybė už neprižiūrimą pastatą jau yra numatyta.

Izraelis dėl suintensyvėjusio karinio konflikto ir grupuotės „Hezbollah“ raketų atakų evakuoja šiaurinėje šalies dalyje, netoli sienos su Libanu gyvenančius žmones. Tačiau ne visi sutinka palikti namus. Didžioji dalis – ūkininkai, nerimaujantys dėl auginamų galvijų bei būsimo derliaus.

Ved. Regina Montvilienė

Dėl apmaudžios NMA stringančios sistemos klaidos jaunajai ūkininkei Anai Šmidt-Žilinskienei nepavyko pernai pateikti paraiškos paramai gauti. Kitą paraišką rengę specialistai neatsižvelgė į besikeičiančias taisykles – ir vėl ūkininkės nusivylimas bei didelės išlaidos. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad tokių atvejų nemažai pasitaiko, mėgins ieškoti sprendimų su NMA ir ŽŪM specialistais.

Ar galima Lietuvoje gardumynų mėgėjus nustebinti šakočiu? Galima. Naujas vardas šakočių rinkoje – „Miltuoto katino“ šakočiai – pirkėjams siūlo spalvotus šakočius. Geltoni – tradiciniai, žali – obuolių skonio, raudoni – miško uogų. Supakuoti kartu į dėžutę, jie gali būti puikiomis lauktuvėmis iš Lietuvos.

Jauni žmonės Milda ir Gaudas Giedraičiai, dar gyvendami užsienyje, vis galvojo apie nuosavą verslą. Ilgai svarstė įvairius variantus ir tik grįžę į Lietuvą Gaudo gimtinę Jurbarko rajone, galutinai apsisprendė gaminti avižų gėrimą. Iki tol reikėjo sutvarkyti išnuomotas apleistas buvusios mokyklos patalpas, perprasti sudėtingą gamybos technologiją. O pradėjus gaminti – sudominti pirkėjus neįprastu produktu. Kaip jiems pavyko?

Ved. Regina Montvilienė

Baltijos aplinkos forumas šiemet surengė trečiąjį Gero ūkininko čempionatą. Jau išaiškinti nugalėtojai. Čempionato ambasadorius pristato, jų ūkių išskirtinumą aptaria Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.

Prieš dešimtmetį, susižavėjusi prancūzų patirtimi, Aida Klepeckienė Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti levandas. Dabar ūkio laukuose jau 2,5 tūkstančio levandų krūmelių. Jau keletas metų iš jų gamina hidrolatus, žaislus, net paveikslus, riša puokštes, ieško naujų levandų panaudojimo būdų.

Kiekvienas metų laikas savaip gražus. Vėlyvas ruduo keičia ne tik medžių spalvas, bet ir visą augmenijos bei gyvūnijos gyvenimą. Pastebėjimais dalijasi panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.

Ved. Regina Montvilienė

Penktadienį Seime vyko Kaimo reikalų komiteto iniciatyva surengta Lietuvos kaimo sueiga, skirta šalies kaimo ir žemės ūkio perspektyvoms aptarti. Šalia parlamento buvo pristatyta ekspozicija „Žemės ūkio diena mieste“. Joje žemdirbius vienijančios asociacijos miestiečiams demonstravo šiuolaikinį žemės ūkį: techniką, įrenginius, gyvūnus ir kita. Seime diskutavę sueigos dalyviai, organizatoriai siūlė, kaip turėtų būti sprendžiamos kaimo ir žemės ūkio problemos.

Įdomu žinoti. Rožių augintojai jau pradeda ruošti rožių krūmelius žiemai. Pasak VU Botanikos sodo Vingio skyriaus vyresniosios augalų kuratorės Zitos Braškienės, laikas, kada uždengti rožes, ir priemonės priklauso nuo jų veislės.

Ved. Regina Montvilienė

Šiandien Vilniuje rinksis žemdirbiai iš visos Lietuvos, pasirengę aptarti kaimo ir žemės ūkio perspektyvas po kitų metų Prezidento ir Seimo rinkimų. Pakviesti visų partijų vadovai, bus pranešimai ir diskusijos, po kurių numatoma skelbti programinį dokumentą politinėms partijoms. Tuo pačiu metu prie LRS vyks „Žemės ūkio diena mieste“.
Kaimas gyvas, kol bendruomenė aktyvi. Šilalės rajono Žvingių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Žymančienė, jos studentė dukra Gabija, iš Šilutės atvažiavusi draugė Regina pasakos, kas dar laiko kaime žmones, kai kaimas nyksta.

Ved. Arvydas Urba

Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų. Nedrausti pasėliai – ne vienintelė pamoka. Bėda padės geriau pasirinkti partnerius, kurie ne visi geranoriškai perkelia įsipareigojimus, patikrins draugus. NMA žada netaikyti sankcijų, jei laiku gaus informaciją apie krušos padarytą žalą.
Prieš 4 metus Pasvalio raj. Pušalote įsikūrė viešoji įstaiga “Savi žmonės”, veikia Maltiečių ir Raudonojo kryžiaus grupės, kurių pagrindinis rūpestis padėti sunkiau gyvenantiems. Per metus išdalinama apie 10 tonų maisto produktų. Kuo ypatinga labdaros organizacijų veikla? Pasakoja savanorės Roma Matuzienė, Gitana Pranckūnienė ir Emilija Judinskiene.
Spalio pradžioje JAV Medisone vyko kasmetė pienininkystės paroda. Genetikos mokslas, ypatingų veislių gyvuliai, moderniausios gyvulininkystės technologijos vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Per dieną parodą aplanko apie 10 tūkst. specialistų, tarp jų šiemet buvo ir Lietuvos atstovai. Apie renginio išskirtinumus pasakoja Kazimieras Jucevičius.

Ved. Arvydas Urba

Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.
Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.

Ved. Arvydas Urba

ŽŪM su ūkininkų atstovais dabar diskutuoja dėl deklaravimo taisyklių pakeitimų, kurie susiję ir su Lietuvos kaimo ir žemės ūkio strateginiu planu. LŪS Pakruojo rajono vicepirmininkas Gedas Špakauskas teigia, kad ministerija, pateikusi taisyklių griaučius, nelabai įsiklauso į žemdirbių siūlymus, bet dar tikisi tartis ir išvengti painiavos. Viceministras Egidijus Giedraitis tvirtina, kad reikia skubėti, nes dar laukia derybos su EK, o nespėjus, taisyklių keisti nebus galima.
Vilkaviškio rajone vienkiemyje, šalia apleistos kolūkių laikų fermos, apleistoje žemėje nedidelį ūkį įkūręs Alvydas Viltrakis po 30 m džiaugiasi rezultatais. Įsiklausęs į gamtos poreikius dabar turi švarų sodą, daržą, bičių, avių, o paties sodintas miškelis teikia ir naudą ir malonumą. Čia su šeima gyvena ir dukra Julija, sekdama tėčio pėdomis ji sako, kad „žemė –ne žmonių, o žmonės yra žemės“.

Ved. Arvydas Urba

Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą. Anot mokslininko, 100 ha lauke susidaro apie 50 km technologinių vėžių, o jų nepurenant derlius mažėja 15 %. Ūkininkas įvertino tyrimo naudą ir koreguoja darbus laukuose.
Loreta Zakarauskienė – Šakių raj. Barzdų gyvenvietėje vadinama daktaryte. Ji beveik 40 m dirbo medicinos punkte, kuris šiemet uždarytas, o ji perkelta į už 9 km esančią Griškabūdžio ambulatoriją. Kaip keičiasi kaimo žmonių medicininis aptarnavimas ir jų pačių požiūris į sveikatą?
Pakruojo raj. Stačiūnuose išlikęs vėjo malūnas – unikalus. Jis vienintelis Lietuvoje, turintis vidinį kepurės pasukimo mechanizmą. Mediniai dantračiai, skriemuliai, pasukimo įrenginys restauruoti, nors neveikia, bet atrodo panašiai, kai malūnas buvo pastatytas 1890m. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, surinkusi daug istorinės informacijos, priima ekskursijas ir pasakoja apie malūno išskirtinumus.

Ved. Arvydas Urba

Agronomiją baigusi Audronė Kerienė augalininkystės ūkį Šiaulių rajone puoselėja su vyru Mindaugu. Moteris ne tik realiai dirba žemės ūkio darbus, bet dar ir spėja atstovauti Šiaulių krašto ūkininkų interesus. Kaip juokauja Audronė, neretai vairuodama traktorių studijuoja reglamentus ar svarsto, kaip padėti rajono žemdirbiams. O ir savame ūkyje iššūkių nestinga.
Šį sezoną lietuviškų produktų gamintojai parodoje "Rinkis prekę lietuvišką" stebino išradingumu. Nuo šaltalankių su čili pipiru iki burokėlių padažo. Vartotojai reiklūs ir išskirtinai vertina natūralumą.
Iš Amerikos parsivežta verslo idėja rado nišą Lietuvoje. Indrė ir Vincas Benevičiai Kauno rajone įkūrė bendrovę "žali žali". Benevičiai ištisus metus augina įvairių sėklų daigus. Kaip sako Indrė, populiariausi yra saulėgrąžų daigai. Iš viso auginama net 15 skirtingų rūšių daigų.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – penktadienį, spalio 13 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.