Greitesnis ir tikslesnis darbas, tausojama dirva, saugoma aplinka – modernios skysto mėšlo įterpimo į dirvą ar žolę privalumai. Jais pasinaudojusi Šakių raj. Griškabūdžio ŽŪB šiemet piovė penkis žolės derlius, išaugino metru aukštesnius kukurūzus. Apie perkamos technikos ypatumus ir naudą ūkiui pasakoja bendrovės inžinierius Tomas Puskunigis ir agronomas Viktoras Šnipas.
Neariminėms sėjamosioms pirkti pernai buvo skirta 8 mln eurų, tačiau iki šiol išmokėta tik 1,3 mln. Žemdirbių nuomone dėl nepalankių paramos teikimo sąlygų, mažai kas domisi ir geriau kreipiasi į bankus paskolos. Patirtimi dalinasi Vilkaviškio raj. ūkininkas Marius Janušauskas. Apie galimus pokyčius kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistas Rimvydas Šinkūnas.
Šilalės raj. Pajūrio miestelyje gyvenanti Irena Paulienė turi 45m pedagoginio darbo stažą. Pradinių klasių mokytojos svajonė buvo studijuoti dailę. Nors mokytis neteko, tačiau šiemet ji pradėjo tapyti ir gana sėkmingai. Vietos bendruomenėje buvo paroda, o darbai labai populiarūs.

Ved. Arvydas Urba

Šiemet už moliūgų auginimą nebus skirta susietoji parama. Taip nuspręsta dėl 10 kartų per pastaruosius 5 m padidėjus deklaruojamam moliūgų plotui, bet nedidėjant prekinei produkcijai. Drausminami fiktyvūs augintojai, bet ribojamos ir investicijos į moliūgų perdirbimą. Reportažas iš moliūgų augintojų ir perdirbėjų ūkio Šakių rajone, daržovių augintojų asociacijos ir žemės ūkio ministerijos komentarai.
Ukrainos žemdirbiams šis ruduo ypatingas. Mažiau pavojaus užvažiuoti ant minų dirbamuose laukuose, dėl mobilizacijos trūksta darbuotojų ir visa užauginta produkcija bus parduodama 50 eurų ( tiek kainuoja pristatymas į Rumunijos ar Lenkijos uostus) pigiau savikainos. Išsamiau pasakoja Aivaras Abromavičius, Ukrainos politinis – visuomeninis veikėjas, greta Kyjivo esančiose srityse dabar valdantis 40 000 ha augalininkystės ūkį.

Ved. Arvydas Urba

Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų žodžiais remti jaunimą liekantį kaime. Agentūros teisininkė Austėja Riškuvienė akcentuoja būtinybę užtikrinti ES ir šalies biudžeto pinigų teisėtą ir teisingą paskirstymą.
90 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laiko mišraus ūkio Pajūrio seniūnijoje Šilalės raj. šeimininkas Algirdas Taroza. Jam patinka arkliai, veislės išsaugojimas remiamas, o yra ir netikėta nauda. Mėsinių galvijų jauniklių niekada nepuola vilkai, nes kartu ganosi arkliai.
Šakių raj. Barzdų agroserviso šiaudų granulių gamybos cechas šiemet nedirbs. Dešimtmetį veikęs, per sezoną pagamindavęs 3000 t granulių, veždavo jas į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, veiklą nutraukia, dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ir politikų netesėtų pažadų. Tačiau, kaip sako agroserviso vadovas Almantas Pališkis, įrangos neišardo ir gali bet kada atnaujinti veiklą.

Ved. Arvydas Urba

500 kilogramų fermentinio sūrio per mėnesį pagamina Kelmės rajono Kalniškių kaime gyvenantys Oresta ir Aldas Petrulaičiai. Perdirbdami beveik visą 10 karvių pieną, pirkėjams dar pasiūlo varškės, sviesto, grietinės ir prisipažįsta, kad gyvena labai gerai. Nors sudėtinga buvo išmokti gaminti sūrius ir sunku kasdien melžti karves.
Mažeikių rajone Plinkšės gyvenvietės pakraštyje esantis Rasos Nabažaitės ir jos tėčio Alvydo bitynas ir visa veikla labai išskirtinė. Rasa kuria prie interjero derančius, stilingus įvairius gaminius iš vaško, mokosi medaus somelje amato Italijoje, o Alvydo ilgametė bitininko patirtis padeda iš pusšimčio avilių per sezoną prisukti apie toną medaus.
Joniškio rajone Žagarės regioniniame parke prieš pusantro mėnesio stichijos išvartyti medžiai tvarkomi iki dabar. Bet parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad stichija padarė ir gerų darbų: nulaužtuose medžiuose padaugės išskirtinių buveinių, pagausėjo smalsių lankytojų.

Ved. Arvydas Urba

Jonas ir Gediminas Vėlavičiai – Šilalės raj. Pakalniškių km. ūkininkai. Tėtis ir sūnus turi atskirus ūkius, viename 60, kitame 120 karvių. Jonas ryžtingai baigia ūkininkauti, o Gediminas atkakliai kabinasi į veiklą, nors ir nusivylęs žemės ūkio politika.
Didelio augalininkystės ūkio Šakių raj. Barzdų apylinkėse šeimininkai Grita ir Audrius Balašaičiai pasistatė ir vištų dedeklių fermą. Joje moderniai laikoma 20 000 vištų, kurios per parą sudeda apie 17 000 kiaušinių. Ūkininkų siekis – rinkai tiekti ne žaliavą, o galutinį produktą ir dar prie fermos pasistatyti bioelektrinę.
Šiemet braškės vėliau formuoja daigus ir rudens sodinimui tinkamų “ūselių” nebus. Ką daryti augintojams mėgėjams, kodėl dabar negalima tręšti? Pataria Vilkaviškio raj. ūkininkė Vilija Rastauskienė, 20 m auginanti braškes, turėjusi 13 ha, o dabar auginanti 15 arų.

Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, rugsėjo 25 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Asta Lasytė ir Dainius Kasiulis užsienyje praleido nemažai laiko, tačiau tai, kad sensta jų seneliai ir jiems reikia pagalbos, paskatino grįžti į Lietuvą bei imtis žemės ūkio darbų. Dabar Panevėžio r. gyvenantys Asta ir Dainius puoselėja daržininkystės ūkį – augina bulves ir česnakus. Kaip sako Asta, derlius – labai geras. Jau ir pirkėjai spėjo pamėgti ‘Melody’ veislės bulves.
Rugsėjo 23 d. bus minima ES ekologijos diena. Šia proga „Ekoagros“ kviečia dalyvauti iniciatyvoje ir šeštadienį nusipirkti nors vieną ekologišką prekę sau ar savo draugams, artimiesiems. Kuo tokios iniciatyvos svarbios ir kaip žmonėms atskirti ekologinę produkciją, kalbės „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.
Kaip save apibūdina Jevgenijus Gintovas, jis yra tiltų inžinierius, leitenantas, rezervo būrio vadas, laisvalaikiu dar mėgstantis auginti arbūzus. O pasididžiuoti tikrai yra kuo – vyrui pavyko užauginti ir arbūzų, sveriančių beveik 20 kg. Anot pašnekovo, norint užauginti kokybiškų arbūzų, reikia turėti žinių.
Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvoje didės saugomų teritorijų plotai. Dabar jie sudaro apie 18 procentų, ateityje numatomas saugomas plotas – apie 30 procentų. Šalies Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas išreiškia susirūpinimą dėl situacijos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė teigia, kad planuojama išsaugoti nedidelius, bet gamtiniu požiūriu vertingus plotus ir kviečia bendradarbiauti planuojant, ką įtraukti į saugomas teritorijas.
Griūnant seniems mediniams šiltnamiams, jaunasis ūkininkas Martynas Nenortas iš Jonavos rajono turėjo apsispręsti, ką daryti – baigti ūkininkauti ar investuoti ir atsinaujinti. Vyras priėmė ambicingą iššūkį ir iš savų lėšų ūkyje jau kyla nauji šiltnamiai. Juose bus auginamos vienmetės gėlės, agurkai ir pomidorai.
Rubrika „Užsienio naujienos“. Prancūzijoje žmonės piktinasi „privatizuojamu vandeniu“. Valstybės finansuojami ir statomi megabaseinai, kuriuose surenkamas lietaus bei gruntinis vanduo, padeda drėkinti stambesnių ūkių auginamų daržovių laukus, tačiau dėl to kenčia smulkesnieji ūkininkai. Baiminamasi, kad tokie sprendimai įtakos gali turėti ir gamtos ekosistemai.
Ved. Rūta Simanavičienė

Žemės ūkio ministerija kviečia sunkumų dėl karo Ukrainoje patiriančius ūkius pasinaudoti lengvatinio finansavimo galimybe. Per praėjusius ir šiuos metus iki birželio pabaigos ūkininkams skirta daugiau nei 60 mln. eurų lengvatinių paskolų. Šia galimybe pasinaudojo ir Kaišiadorių r. įmonės „Petkus“, kurioje auginami mėsiniai viščiukai, savininkas S. Petkevičius, apyvartinėms lėšoms gavęs kone 400 tūkst. eurų paskolą.
Nomeda ir Valdas Martinaičiai Tauragės r. ūkininkauja jau 8 m. Kaip juokauja, viskas prasidėjo nuo savo daržo ir išaugo iki to, kad užauginamų bulvių, kopūstų dabar pirkėjai laukia net Kelmės, Plungės, Telšių, Šilalės, Rietavo apylinkėse.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Ežerėlio bendruomenės centro įgyvendintą socialinį projektą. Įkurtas neįgaliųjų socialinės reabilitacijos centras, kuriame nemokamas paslaugas gauna 30 negalią turinčių žmonių. Už simbolinį mokestį centro paslaugomis gali naudotis visi Ežerėlio kaimo gyventojai. Plačiau apie tai papasakojo centro vadovė Jolanta Marija Malinauskaitė.
Ved. R. Simanavičienė

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmadienį numatyta pradėti pieno gamintojams skirti EK numatytą daugiau nei 10 milijonų eurų paramą. Ją turėtų gauti daugiau nei 11 tūkstančių pieno gamintojų, tačiau paramos skirstymo tvarka kelia diskusijas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija tikina, kad paramos skyrimo tvarka yra diskriminuojanti, todėl kreiptasi į šalies vyriausiąjį administracinį teismą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat išsako kritiką paramos skyrimo tvarkai ir tikina, kad šalies Vyriausybė visgi nutarė neprisidėti kofinansuojant EK skirtą paramą Lietuvos pieno gamintojams.
Vieniems pieno ūkis – nepakeliama našta, o kitiems – pragyvenimo šaltinis. Kaip 11 melžiamų karvių leidžia pragyventi Ritos ir Algimanto Lėgėtavičų šeimai ir kas yra didžiausia motyvacija toliau ūkininkauti?
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ charizmos nestokojantis bitininkas, sodininkas Algirdas Amšiejus papasakos, kaip bitės gyvena rudenį ir kaip jis padeda joms ruoštis žiemai.
Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, šį sezoną užderėjo gausus derlius, deja, jį savinosi širšės. Kone pusės hektaro vynuogyną turintys Olga ir Vytautas Vilkeliai teigia, kad išbandė ne vieną būdą, siekdami apsaugoti vynuoges, tačiau praradimų nepavyko išvengti. Vynuogininkų asociacijos prezidentas Ramūnas Pilvelis sako, kad derlių galima išsaugoti skinant uogas jau dabar.
Tauragės rajone mišrų ūkį kuria jauna šeima, Lina ir Tomas Budrikai. Šeima augina javus, laiko karves, mėsinius galvijus, o ūkio puošmena – alpakos. Iš jų vilnos suverpiami siūlai – parduodami.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kuo žmogui naudingas fermentuotas juodasis česnakas. Net 5 skirtingus produktus su juoduoju česnaku gaminanti Dovilė Ilevičienė iš Kauno rajono sako, kad svarbu ilgas fermentacijos procesas per kurį česnakas įgauna daugiau bioaktyvių savybių.
Ved. Rūta Simanavičienė