Skuodo rajone asfaltuojant vieškelį iškirsta 80 brandžių medžių. Labiausia nukentėjo ūkininkas Mykolas Varapnickas, prie kurio sodybos iškirsta pusšimtis eglių, klevų, liepų. Be to ūkininkas negali patekti į dirbamus laukus, nes kelininkai, formuodami kelio sankasą, panaikino nuvažiavimus į pievą ir javų pasėlius. Viskas daroma pagal projektą, kurio rengimo taisyklių Susisiekimo ministerija nežada koreguoti. Aplinkos ministerijos specialistas teigia, kad projektas derinamas su aplinkosaugininkais, bet paskutinį žodį taria kelių tvarkytojai. Nevyriausybinės organizacijos gamtos ekspertas ragina neaukoti medžių dėl eismo saugumo, o ieškoti sprendimų naudingų gamtai ir vietos gyventojams.

Rugsėjo pirmoji Šilalės rajone Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Anksčiau kaimiškoje seniūnijoje buvo penkios mokyklos, dabar likusi tik viena. Apie pasikeitusį mokymo procesą, mokslų metų pradžios tradicijas ir nuotaikas pasakoja Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė ir gimnazijos direktorius Juozas Žymančius.

Ved. Arvydas Urba

Šilalės rajone Kusių kaime ūkininkaujantys Audronė ir Robertas Rudžiai, pavasarį pateikę paraišką ūkiui modernizuoti sulaukė neigiamo ŽŪM atsakymo, nes norėjo įsigyti agrodroną. Po Administracinių ginčų komisijos sprendimo ministerija įpareigota peržiūrėti paraišką, bet viceministras Egidijus Giedraitis nežada paramos. Parlamentaras Jonas Gudauskas mano, kad įvyko nesusipratimas, kurį ministerija turėtų ištaisyti.
Gėlės – visuomet gražu ir dar padeda bendrauti. Tuo įsitikinusi Šilalės rajono Pajūrio gyventoja Vida Irena Šimkienė, kurios 20 arų sklype beveik pusę ploto užima gėlynai. Ji pati mėgsta būti tarp žiedų ir kitiems dovanoja skintas gėles.
Pernai į JAV buvo eksportuota maisto produktų už 90 mln eurų. Anot Lietuvos žemės ūkio ir komercijos atašė diplomatinėje atstovybėje JAV Karolio Anužio, šiemet tikimasi pasiekti 100 mln eurų ribą. Labiausia amerikiečiai vertina ekologiškus produktus.

Ved. Arvydas Urba

Šilalės rajono ūkininkas Egidijus Gečas ekologiškai dirbo 20 metų. Dabar jis turi 500 ha, 1000 galvijų iš kurių pusė melžiamos karvės, bet šiemet jau atsisakė ekologinio ūkininkavimo. Pagrindinė priežastis – neūkiški ir nelogiški biurokratiniai reikalavimai. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis aiškina, kad nacionalinių reikalavimų mažėja, bet padaugėjo europinių reglamentų.
Bręsta konfliktas tarp ūkininkų ir medžiotojų. Taip mano Skuodo rajono ūkininkas Adomas Statkus. Anot jo, privačių žemių šeimininkai, pastaraisiais metais, atsidūrė beteisių vietoje, nes medžiotojai neatsižvelgia į jų poreikius. Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad dabartinė tvarka reguliuoja faunos medžiojimą, o ne padeda savininkams saugoti jų plotus.
“Žiogės keramika” – ne tik dirbtuvės, bet ir edukacinė erdvė. Jos įkūrėja Ilona Jonušienė, 20 metų gyvenanti Mažeikių rajone Žiogaičių kaime, sako, kad keramikams dabar sunkmetis. Pandemija daug ką pakeitė. Edukacijos nevyksta, o ji gamina puodelius eksportui į Airiją.

Ved. Arvydas Urba

Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius lankė ekologinius ūkius Ukmergės rajone. Anot komisaro, negalima ūkininkus versti pildyti popierius, o numačius plėtrą, skirti ir finansavimą. Ekoūkininkas Valentinas Genys įsitikinęs, kad tokie susitikimai stiprina pasitikėjimą ir žemdirbiams, ir Briuselio pareigūnams.
Kalvis, unikalaus žemdirbio muziejaus įkūrėjas Skuodo rajone Truikinų kaime Virginijus Mitkus ėmėsi auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, sportinius žirgus ir mėsinius galvijus. Kodėl ir kaip jo augintiniai išplečia muziejaus edukacinę veiklą?
Augalų įvairovė, vabzdžių viešbutis nustebino ir pačius kaimo gyventojus. Skuodo rajone Ukrinuose jau antrus metus 2 arų sklypelyje įrengtas pojūčių skverelis. Apie jį pasakoja seniūnaitė Ligita Urbonienė.

Ved. Arvydas Urba
„Gimtoji žemė“ – antradienį, rugpjūčio 29 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Šiaudai papildys pašarų galvijams atsargas. Kelmės raj. ūkininkas Benas Širiakov paprašė kolegos, kad, nukūlęs kviečius, šiaudus paliktų lauke. Sugrėbęs ir supresavęs ūkininkas jais šers 60 galvijų bandą. Tai bus papildomas pašaras žiemos metui, nes sausra neleido paruošti daug gerų pašarų. Kas dar trukdo jaunam ūkininkui tvirčiau jaustis kaime?
EK pateikė poziciją dėl Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano pirmojo keitimo. Žemdirbiai teigia, kad jei būtų įsiklausyta jų nuomonės rengiant planą, pakeitimų būtų mažai. Ministerija aiškina, kad kur galima įsiklausoma į socialinių partnerių siūlymus. Kaip padėtį vertina Seimo kaimo reikalų komitetas?
Apuolė – dabar nedidelė gyvenvietė Skuodo raj., šiemet mini 1170 metus. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje tai – anksčiausia rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė. Savo gimtinei įamžinti mūrinę varpinę pastatė Kazimieras Jucevičius. Kuo ji ypatinga?

Ved. Arvydas Urba

Redos ir Jono Abromų šeimos ūkyje Tauragės rajone Aukštupiuose vargiai surasi plotelį, kur niekas neauga. Gyvenvietėje stokoję žemės ploto, Abromai plėtė ūkį ir jame dabar gausu visko – įvairiausių daržovių, gėlių. Šalia to dar laikomi mėsiniai galvijai, vištos ir viena karvė. Ūkyje užaugintą produkciją šeima realizuoja Šilutės turguje. Kaip sako Jonas, dabar išlikimo versle sąlyga – produkcijos įvairovė.

Daugiau nei 20 metų draudimo brokeriu Vilniuje dirbęs Ričardas Šakickas dabar yra mėsinių galvijų ūkio šeimininkas Kupiškio rajone. Vyras pasirinko auginti ne pačią populiariausią veislę – galovėjus, tačiau šis pasirinkimas jam pasiteisina. Galvijų mėsą pagal užsakymus realizuoja didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Ved. Rūta Simanavičienė

Ilgiau nei dvidešimtmetį Tauragės rajone daržoves auginantys Ingrida ir Saulius Šetkai tikina, kad stengiasi atliepti pirkėjų poreikius. Kasmet ūkio plotas kinta atsižvelgiant į tai, kaip sekasi realizuoti vienokią ar kitokią produkciją. Užaugintas bulves, morkas, svogūnus, agurkus, pomidorus ir kitas daržoves šeima parduoda ūkininkų turguje. Šetkai pastebėjo, kad, išaugus kainoms, žmonės perka taupiau, tik tiek, kiek gali suvalgyti, kad nesugestų.

Rubrikoje „Užsienio naujienos“ girdėsite apie tai, kad bandymai dykumoje šiltnamiuose auginti daržoves iki šiol patirdavo nesėkmes, bet vienam projektui, prie kurio vystymo prisidėjo Amerikos lietuvis Robertas Kupstas, įgauna pagreitį. Prieš 5 metus Persų įlankos dykumoje startavęs kaip pilotinis projektas dabar ūkis visus metus kas savaitę rinkai gali tiekti apie 500- 600 tonų daržovių ir vaisių.

Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo lauko iki stalo strategiją kartu šeima puoselėja Jokūbas Račkauskas iš Tauragės rajono. Iš ekologiškai auginamų kviečių kepama bemielė duona, gaminami pilno grūdo makaronai. Grūdai malami iš Austrijos atsivežtame sertifikuotame mediniame malūne. Bemielė duona ir miltai turi sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimą.
Asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakytas tyrimas rodo, kaip Lietuvos gyventojai vertina šalies ūkininkus. Tendencijos ir džiugios – vis daugiau žmonių žemdirbius vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas ir ūkininkaujančius tvariai.
Rubrikoje „Verslas kaime“ girdėsite apie Marijampolės savivaldybės Šunskų seniūno Rimanto Lekecko puoselėjamą fazanyną. Jame net 18 skirtingų rūšių fazanų ir kitų paukščių, gyvūnų. Ūkyje vyras veda ir išskirtines silkių kasimo edukacijas.
Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvoje išduotas pirmas „auksinis“ ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas. Jį gavo privatus darželis „Vila Vilaitė“. Direktorė Rasa Tamašauskaitė tikina, kad didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Kuomet Lietuvoje nebepavyksta gauti reikiamos produkcijos, ją tenka pirkti brangiau iš užsienio. Ekologinę produkciją darželiui tiekia ir Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas. Ekologas džiaugiasi, kad gali ne tik sveikai maitinti vaikus, bet ir parodyti, kaip produkcija yra auginama. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiais metais išduoti 5 ekologinio viešojo maitinimo sertifikatai.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantys Viktorija ir Simonas Paliokai laisvu nuo darbo metu gamina vienetinius rankų darbo vazonus. Tauragės rajone Sartininkų kaime gyvenanti šeima pirkėjų sulaukia ir iš labai nutolusių Lietuvos vietovių.
„Gamtininko komentaras“. Rugpjūtį turime ypatingą galimybę didžiuotis magišku augalu - lietuvine naktižiede. Ji ryškiai purpurinius žiedus skleidžia Dzūkijos šiluose, smėlėtose vietose. Saulėje žiedeliai bala, o stiebelis iš žalio tampa melsvu. Įdomus augalas, pavadintas Lietuvos
vardu (Silene lituanica), atrastas ir aprašytas lenkų gamtininko 1911 metais.
Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos pieno gamintojams skirta daugiau nei 10 milijonų eurų ES parama kėlė daug diskusijų – kaip ją paskirstyti, kad gautų tie, kam labiausiai reikia. Iš pradžių buvo siūlyta paramą skirti tiems, kas už pieną gaudavo ne daugiau kaip 35 centus už kilogramą. Dabar riba pakelta iki 40 centų už kilogramą pieno. Ūkininkų atstovai džiaugiasi, kad buvo atsižvelgta į pastabas.
Mikas Bigneris Tauragėje sultis spaudė kone 40 metų. Dabar devyniasdešimtmečio pėdomis seka anūkas Artūras Šimkus, iš pamatų atnaujinęs sulčių spaudyklą. Tiesa, tai sezoninis verslas. Kai nespaudžia sulčių, Artūras vyksta dirbti į Vokietiją, bet tikisi, kad ateis laikas, kai galės visam laikui likti Lietuvoje.
Rubrikoje „Verta žinoti“ sodininkavimą ir ūkio darbus laikanti pomėgiu Rasa Butvilienė papasakos, kaip augina persiko medį, kad jo šakos būtų aplipusios persikais. Moteris sako, kad šiemet paprastai suvalgyti jau nepavyks, teks virti ir persikienę.
Ved. Rūta Simanavičienė