Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į gimtinę rinkosi ūkininkavimą, neieškojo lengvesnių kelių.

Žydintiems sodams ir uogynams šią gegužę teko atlaikyti ne tik šalnas, bet ir tikrus šalčius. Pasakoja agronomas, sodininkas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.

Kretingos r. Laukžemės kaime močiutės gimtinėje prieš šešerius metus broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai, grįžę iš Norvegijos, ėmėsi kurti prieskoninių augalų ūkį. Dabar jis išplėtotas, pastatytas didžiulis modernus šiltnamis. Ūkį pavadino „Prieskonių jūra“. Anot Vytauto Gedvilo, vien savomis lėšomis ir sutelktu šeimos darbu pavyko įgyvendinti iš Norvegijos parsivežtas idėjas.

Ved. Regina Montvilienė

Pieno produktų rinkos nesikeičia, situacija pieno sektoriuje išlieka dramatiška. Šalyje toliau mažėja pieno supirkimo kainos, o žadėtos paramos iš Briuselio nesulaukiama. Ką apie tai svarsto, kokius žygius daro europarlamentaras Bronis Ropė, taip pat ekspertas Europos Pieno taryboje, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius.

Ispanija – didžiausia Europos Sąjungos vaisių ir daržovių gamintoja, o beveik trečdalis jos eksportuojamos produkcijos užauginama Levanto regione, į kurį netrukus gali būti pradėtas riboti vandens tiekimas. Dėl klimato kaitos trys ketvirtadaliai Ispanijos netrukus gali virsti dykuma, tad vyriausybė nusprendė kontroliuoti mažėjančio Težo upės vandens tekėjimą. Kaip tai gali paveikti ne tik Ispanijos ūkius, bet ir Europos rinką?

Ved. Regina Montvilienė

Kalakutai – lepūs paukščiai, juos nelengva užauginti. Bet išmokus tinkamai prižiūrėti, šerti, o vėliau ir pateikti vartotojams – pastangos atsiperka. Kretingos r., Kalniškių kaime, angliškus baltuosius mėsinius kalakutus beveik 30 m. auginantis Vladas Baltuonis žino, ko reikia, kad būtų vertinga ir skani jų mėsa.

Jurbarko r., Kalnėnų kaime, įsikūrusi bendrovė „Vers Deko“ gyvuoja jau 15 m. Verslą pradėjusi nuo kalėdinių vainikų pynimo, vėliau ėmė kurti įvairius medžio gaminius buičiai, kitiems verslams, net namelius paukščiams, ežiams, varlėms ir vabzdžiams. Pasak bendrovės vadovo Sauliaus Danisevičiaus, šie gaminiai paklausūs Olandijoje, Vokietijoje ir Italijoje.

Ved. Regina Montvilienė

Pirmosiomis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo savaitėmis Kretingos r., Darbėnų seniūnijoje, procesas buvo sustojęs – dėl sistemos trikdžių nebuvo galima patvirtinti paraiškų. Pastarąją savaitę situacija jau pagerėjo, jau deklaruojama ir paraiškos paramai gauti tvirtinamos visose Kretingos r. seniūnijose. Tiesa, kol kas aktyviau į seniūnijas skuba mažų valdų savininkai.

Sodų šeimininkai orientuojasi į naujas, produktyvesnes vaismedžių, vaiskrūmių veisles, bet atsigręžia ir į senąsias, laiko patikrintas. Tai daryti skatina ir valgytojai, pasigendantys rinkoje tarp kitų, pvz., antaninių obuolių veislės. Daugiau kaip tris dešimtmečius Molėtų r., Asvejos regioniniame parke, Orališkių viensėdyje, 2,5 ha sodų puoselėjantis Gediminas Cijūnaitis sako, kad tokioje švarioje aplinkoje svarbu užauginti kokybišką derlių ir toliau modernizuoti ūkį.

Šiuo metu jau galime grožėtis žydinčiais sodų, parkų ar miško medžiais ir krūmais. Tiesa, dar ne visais. Kiti dar tik krauna pumpurus. Kada ir kaip žydi medžiai, pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis.

Ved. Regina Montvilienė

Rusnės saloje ūkininkaujančių Elenos ir Kęstučio Kleinauskų galvijų bandoje – per 240 galvijų, iš jų – 100 karvių. Pieno ūkių bėdos neaplenkė ir jų: teko atsisakyti vieno iš trijų darbuotojų, pamiršti statybas ir didesnes investicijas į ūkio modernizavimą. Tačiau atkaklūs, darbštūs ūkininkai net negalvoja apsisakyti karvių, ragina ir kitus palūkėti, skatinti valdžią ieškoti sprendimų.

Prieš 17 m. Molėtų r., Videniškių seniūnijoje, Liesėnų kaime, Audronis Glumbakas pradėjo auginti ir veisti elnius. Dabar bandoje ganosi 250 elnių. Dalį jų iki šiol jau pardavė. Daugiausia tolesniam veisimui ar sodyboms papuošti. Elniams apsaugoti įsirengė patikimas tvoras. Vėliau atsirado poreikis ir kitiems tokiu būdu padėti apsaugoti elnius bei galvijus. Dabar ūkyje yra du tarpusavyje susiję verslai.

Įvairiaspalviais žiedais, daugiausia tamsiai mėlynais žydinčios sanpaulijos dar vadinamos Afrikos žibutėmis. Pasaulyje yra per 7 tūkst. sanpaulijų veislių. Nemažai jų išvedė ir Lietuvos mokslininkai. Apie šias gėles, jų paplitimą pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

Penkiolika metų ekologiniame augalininkystės ūkyje grūdines kultūras auginantys Daiva ir Valdas Domarkai iš Mockaičių kaimo Skuodo rajone šių metų derliaus kainų gerų nesitiki, bet nepanikuoja. Gavo paramą, investavo ir savas lėšas, kad įsigytų grūdų džiovyklą ir traiškytuvą. Planuoja užsiimti pašarų gamyba ir šalia ūkio sukurti šeimos verslą.
Į pirmą bagažinių turgų Kretingos rajone susirinko gausus būrys pardavėjų ir pirkėjų. Pirkėjus domino viskas - ir sendaikčiai, ir dėvėti rūbai, buities rakandai, indai. Akį traukė gausybė rankdarbių pardavėjų ir vaikų turgelis.
Miestiečiai kaime. Aušrinė ir Ramūnas Čepai į Lumpėnų kaimą (Pagėgių sav.) iš Panevėžio kraustėsi susižavėję Rytprūsių krašto istoriją. Įsigijo seną raudonplytį mokyklos pastatą Rambyno regioniniame parke ir ėmėi atkurti autentišką sodybą. Yra toks posakis: gerais norais ir pragaras grįstas.
Ved. Kristina Toleikienė

Žemės ūkio ministras žada, kad Europos Komisija jau netrukus skirs paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams. Kęstutis Navickas tokį pažadą teigia antradienį išgirdęs iš eurokomisaro Januszo Wojciechowskio, po to kai praėjusią savaitę su juo susitiko Lietuvos delegcija: kooperatyvo „EkoTikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius , Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, Širvintų r. ūkininkė Kasia Jankun. Kol kas detalių apie finansavimo sąlygas nėra, tačiau galima tikėtis iki 18,6 mln. eurų paramos.

Šiliniai dzūkai ilgiausiai Lietuvoje išlaikė archajiškas audimo tradicijas. Sparčiai tuštėjant kaimams – jos nyksta, tad jaunuoliai ėmėsi iniciatyvos šimtmečius kauptas žinias įamžinti. Sukurta platforma „Parėdzymai“, kurioje dvi guvios senolės iš Varėnos rajono atsklaiedžia audimo paslaptis. Apie „Parėdzymų“ iniciatyvą pokalbis su tekstilės menininke ir dizainere Raminta Beržanskyte bei audėju Mindaugu Rasimavičiumi.

Užsienio naujienos. Nuo antradienio vakaro įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintas draudimas iki birželio 5-osios importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos į penkias kaimynines jai Europos Sąjungos valstybes nares. Tranzitas per šias valstybes galimas. Beprecedenčiu susitarimu taip pat patvirtinta Europos Sąjungos 100 mln. eurų parama minėtų penkių šalių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pernelyg aktyvaus importo iš Ukrainos.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Rima ir Modestas Kavaliauskai iš Skuodo rajono atrado sėkmės receptą - augina broilerius ir savo skerdyklėlėje paruošia paukštieną pagal klientų pageidavimus. Šeima ūkininkauti pradėjo grįžusi iš emigracijos Airijoje ir nesitikėjo, kad pirmieji metai Lietuvoje bus tokie sunkūs.
Žemės ūkio ministerija netrukus teiks Pieno įstatymo naują redakciją svarstyti Vyriausybei. Ar pasieks Seimą įstatymas toks, kuris atitiktų ūkininkų lūkesčius?
Tautinio paveldo gaminių sertifikavimas – sprendimas tradicijų išsaugojimui ir galimybė verslo plėtrai. Šalies tendencijas aptaria Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER bei kaimo plėtros skyriaus specialistės Daiva Belevičienė ir Eglė Neniškienė.

Dar viena galimybė jauniesiems ūkininkams: nuo gegužės 2 dienos priimamos paraiškos gauti 60 tūkst. eurų dotaciją ar 100 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, norintiems savame ūkyje produkciją ne tik gaminti, bet ir perdirbti. Apie reikalavimus pareiškėjams ir paraiškų veritnimo kriterijus pasakoja ŽŪM atstovė Dalia Rutkauskaitė. Jaunasis ūkininkas Tautvydas Šimėnas, iš Kėdainių rajono, dalijasi įžvalgomis apie paramos suteikiamas perspektyvas ir kaip tai gali koreguoti tradicinius ūkininkavimo principus.

Palmės – Lietuvoje populiarėjantis augalas. Apie šią tendenciją ir palmių priežiūrą - pokalbis su Kauno rajone besidarbuojančiu, jas į Lietuvą atvežančiu, auginančiu bei platinančiu Rimantu Petkūnu.

Lietuvoje ruošiamasi steigti pirmąjį Naktinio dangaus rezervatą. Kodėl kai kurias teritorijas reikia saugoti nuo dirbtinės šviesos taršos pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė bei tarnybos kraštovaizdžio vyr. specialistas Danielius Jurčiukonis. Ką prarandame nematydami tamsaus dangaus atskleidžia fizikos ir matematikos mokytojas, fotografas Tadas Janušonis, vienintelis Lietuvoje užfiksavęs dangaus kaukus bei kitus įdomius dangaus reiškinius.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.

„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.

„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė