Siekiant surinkti tiksliausią informaciją apie ūkininko ūkį registravusius asmenis, žmonės yra kviečiami atnaujinti duomenis apie ūkio veikimą. Neatnaujinus duomenų, inicijuojamas ūkininko ūkio išregistravimas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet ūkio išregistravimas inicijuotas daugiau nei 7 tūkstančiams subjektų. Anot centro skyriaus vedėjos Ramunės Stelmokienės, atnaujinti duomenis nėra sudėtinga ir leidžia išvengti papildomų rūpesčių.

Prieš 20 metų Audronė ir Vahagnas Ispryanas Kelmės rajone Ušnėnų kaime ėmėsi auginti avietes. Dabar čia jau 7 ha aviečių, o jas perdirba ir gamina išskirtinius produktus. Spaudžia sultis, šaldo uogas, net gamina sėklyčių aliejų. Subūrusi asociaciją „Užvenčio sveikatos centras“ ir jai vadovaujanti Audronė Ispryan per edukacijas moko vietos gyventojus ir iš toliau atvykstančius sveikos gyvensenos paslapčių.

Ved. Regina Montvilienė

Diplomuotas agronomas Petras Strolys, ilgus metus bendrovėse ir ūkininkaudamas, buvo įpratęs naudoti trąšas, chemines augalų apsaugos priemones. Tačiau prieš 18 m. nusprendė rinktis ekologinį ūkininkavimo kelią. Tam pritarė žmona Petrutė ir vaikai. Pasak Strolio, taip ūkyje tvarkytis sunkiau, daugiau rankų darbo, bet žymiai maloniau, nes nekenki sau ir produkcijos vartotojams.

Lietuvoje driekiasi beveik tūkstantis kilometrų laivybos kelių, kurie dar tik pradedami tvarkyti. Neilgai trukus tikimasi ilgiausią šalies upę pritaikyti turistams ir krovininėms baržoms. Teigiama, kad krovinių kiekis Nemunu gali išaugti iki 100 tūkst. tonų per metus, o patogiausia vandeniu gabenti būtent birius, žemės ūkio produktus. Išsamiau – Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Jungtinėse Valstijose – nesutarimai dėl saulės energijos. Ūkininkai priešinasi įmonėms, kurios žemes superka saulės jėgainėms statyti. Vietos žmonės nerimauja dėl poveikio aplinkai ir mažėjančių žemdirbystės plotų.

Ved. Regina Montvilienė

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai privalomi visiems žemdirbiams, o už jų ignoravimą numatyta mažinti tiesiogines išmokas. Dirvožemio apsaugai ir būklei gerinti bus taikomas 5-asis GAAB standartas, numatantis žemės dirbimo valdymu mažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją. Kaip turi elgtis ūkininkai, siekiantys gauti nesumažintas išmokas?

Buvęs ilgametis Šilutės sav. Kaimo reikalų skyriaus vedėjas, buvęs Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda dabar ūkininkauja gimtinėje, Stubrių kaime. Ūkyje per 130 galvijų, iš kurių pusė – melžiamos karvės. Kaip per gyvenimą sukauptas teorines žinias pavyksta pritaikyti nelengvoje pieno ūkio šeimininko praktikoje?

Inkilai paukščiams paklausūs ne tik pavasarį, – tvirtina Jurbarko rajone, Viešvilėje įsikūrusios bendrovės „Graneda“ direktorius Sigitas Gražulevičius. Inkilų fabriku vadinamoje įmonėje per dieną pagaminama iki 500 inkilų. O kur dar lesyklos, sodo dekoracijos... Tik maža dalis jų lieka Lietuvoje. Daugiausia išvežama į Olandiją, Angliją, Švediją bei Daniją. Sigito Gražulevičiaus svajonė per gyvenimą pagaminti milijoną inkilų. Jam talkina 13 darbuotojų.

Ved. Regina Montvilienė

Šilutės r. Kintų seniūnijos Šyšgirių kaime ūkininkaujančių Virginijos ir Jono Macijauskų ūkyje dabar yra 150 karvių. Drastiškai kritus pieno supirkimo kainoms, kol kas karvių jie atsisakyti nežada. Tačiau apmaudu, kad ūkininkauti metams bėgant vis sunkiau. Ne tik gamtos išdaigos – kelerius metus siautę uraganai griovė ūkinius pastatus, bet ir nepalankūs valdžios sprendimai prie to prisideda.

Jolantos vardu vadintas medelynas šiandien turi kitą pavadinimą – „Virblės medelynas“. Prie Jolantos Paliliūnienės pradėto verslo prisijungė vyras Vytautas, o dabar ir dukra su vyru. Ūkyje auginama apie tūkstantį rūšių dekoratyvinių daugiamečių augalų apželdinimo projektams.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 girių galiūnų – stumbrų. Neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke, prie Čepkelių, atidarytas jau trečias šalyje uždaras stumbrynas. Plačiau apie šiuos įspūdingus žvėris, kurių vieni bijo, kiti žavisi, o ūkininkai ir pakeiksnoja už niokojamus kultūrinius augalus, pasakoja patyręs fotografas, gamtos mylėtojas ir veterinarijos specialistas Algimantas Lūža.

Ved. Regina Montvilienė

Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami garbiausius kaimo gaspadorius ir laluodami. Gražus paprotys buvo pagerbti krikšto tėvus, nunešti jiems dovanų velykį, taip lietuvininkai vadindavo margutį.

Marcinkonių seniūnijoje yra viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – Musteikos kaimas. Šiame etnografiniame kaime iki šių dienų išlaikyta kaimo savastis, tradicijos. Velykos – pati didžiausia šventė Musteikos kaime.

Panevėžio rajone, Vadokliuose, šv. Velykų rytą vaikai bėga į kiemą paklausyti, ar nuo bažnyčios pusės aidi būgnų garsai. Senovinio būgno mušimas Velykų rytą – tradicija, be kurios į šį kraštą gražiausia pavasario šventė neateina. Apie į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktą tradiciją pasakoja Vadoklių kultūros centro renginių organizatorius Dovydas Butkus.

Įdomu žinoti. Aukštoji araukarija panaši į eglę, tik švelniais spygliukais padengtomis šakomis. Šis šiltųjų kraštų augalas natūralioje gamtoje užauga iki 70 m. Lietuvoje auginamas tik oranžerijose arba namų sąlygomis. Ko reikia, kad šiuo augalu nenusiviltume ir jis ilgai puoštų namus? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

„Niekada nepjausiu ąžuolo, neginsiu iš lauko atklydusių stirnų, palieku plotus ir natūraliai augmenijai“, – sako ekonomiką Vilniaus universitete studijavęs, bet ūkininkavimą pasirinkęs jurbarkiškis Arnas Stasaitis. 300 ha dirbamos žemės plote grūdines kultūras auginantis jaunasis ūkininkas šiais metais tikisi didžiausių iššūkių. Pasėti žiemkenčius, rapsus sąnaudos buvo išaugusios kelis kartus, o kokios bus supirkimo kainos – nėra aišku.
Gyvuliai ir paukščiai ūkiuose gali būti ne tik ūkiniai, bet ir auginami terapijai, kad būtų galima pasimėgauti jų retumu, išvaizda bei charakteriu. Tokį dekoratyvinių paukščių ūkį įsiveisė ir Kauno r. gyventoja Genovaitė Petruškevičiūtė. Be to, ji sukūrė ir Facebook bei Instagram paskyras, kuriose pasakoja apie savo paukščių gyvenimą. Meilumu ir įdomumu ėmė varžytis ir šį pavasarį atsivestų 17-os ėriukų būrys.
Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ dar vienas pasakojimas apie terapinį ūkį. Tik šį kartą - apie alpakų ūkį „Čiobrelių rojus“, esantį Klaipėdos rajone. Reklamos agentūros savininkai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai pardavė namą, vyro svajonių garažą ir ryžosi avantiūrai - persikelti gyventi į mišką, mat Gintarė norėjo auginti bent vieną alpaką. Dabar jų ūkyje jų - 32, ir dar laukiama 13-os jauniklių. Visos jos turi vardus ir taip prijaukintos, kad mielai bendrauja su žmonėmis. Mat alpakos, kaip ir žirgai, šunys, delfinai, yra terapiniai gyvūnai.
Vedėja Kristina Toleikienė

2 milijonus porų guminų batų pagaminanti įmonė “Paliūtis” juos eksportuoja į visas pasaulio šalis, o jų užsakovai - net žymiausi mados namai. Britams botai ir darbo avalynė paženklinant, kad avalynė pagaminta Lietuvoje - simbolizuoja kokybę. O Lietuvoje pirkėjui pavyksta įsiteikti botus puošianti Vyčio, trispalvės ar užrašo “Lietuvaičiui” logotipais. Lengviausia rasti kelią į jų širdis – gaminant spalvotus kaliošus.
Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 16 mln. eurų vertės schemą šlapynių atkūrimui remti. Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė sako, kad investicinė pagalba bus teikiama kaip tiesioginės dotacijos mažoms ir vidutinėms įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų gamyba, valdančioms žemės plotus, kuriuose planuojama atkurti drėgmę. Parama dengs 100 proc. išlaidų, tačiau ne visiems ūkininkams toks Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos skirtų pinigų panaudojimas atrodo tikslingas.
Užsienio naujienos. Šiaurės Amerikoje uraganas nusiaubė apelsinų plantacijas, o Pietų Amerikoje citrusinių vaisių medžius alina ligos. Nerimaujama, kad dėl ūkininkų patirtų nuostolių gali brangti ir vaisiai, ir apelsinų sultys.
Ved. Kristina Toleikiene

Aplink Drevernos kaimą Kuršių marių pakrantėje (Klaipėdos r.) derlingose juodžemio žemėse auginamos bulvės. Petro Vasiliausko įkurtas ūkis šiandien veikia kitu pavadinimu - Vfarm ūkis - ir valdo apie 1 000 ha žemės plotus. Ūkyje jau darbuojasi ir jaunesnioji šeimos karta - sūnus ir dukros su šeimomis. Vyrai ūkininkauja, o moterys valdo finansus, kontraktus ir tvarko teisinius verslo reikalus. Ūkis ir toliau neužleidžia lyderio pozicijų Lietuvoje dauginant sėklines bulves. Dreverniškių sudaigintas sėklines bulves perka ir vokiečiai, belgai. Apie šio ūkio sėkmę ir iššūkius pasakoja ūkininkų šeimos atstovė Rugilė Gikarė.
Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas bus taikomas žemdirbiams, teikiantiems paramos paraiškas šiais ir vėlesniais metais. Už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos. Trečiasis iš nustatytų devynių GAAB reikalavimų skirtas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos. Jis susijęs su draudimu deginti ražienas. Išsamiau Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
Utenos rajone prie didelio ir labai vaizdingo Alaušo ežero įsikūrusioje poilsiavietėje „Alaušo slėnis“ dar tęsiasi tas sunkus žiemos periodas, kai reikia ieškoti, kuo prisivilioti poilsiautojus, nes orai nepadeda. Tad čia visus metus veikia jaukus restoranėlis su išskirtiniais patiekalais, ruošiamais iš elnienos - kaimynystėje auginamų elnių. Apie poilsiavietės verslo ypatumus pasakoja vadovė Gintarė Pelakauskienė.

Ved. Kristina Toleikienė

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai po atliktų skaičiavimų skelbia, kad Lietuvoje vyravusios šaltesnio klimato zonos tapo ne tokios atšiaurios. Labiausiai atšilo pajūryje, čia įsivyravo 7 A pazonis. Teoriškai 7 zonoje galima sodinti šiltamėgius augalus, pvz., palmes - žiemą jos išgyventų. Klimato skirtumas tarp pajūrio ir Rytų Lietuvos žymus, svarbu žinoti, kad pajūryje augantys augalai Rytų Lietuvoje gali neprigyti, jie tapo mažiau atsparūs šalčiui, lepesni. O štai Rytų Lietuvoje auginti augalai pajūryje augs itin gerai.

Dažnai ūkininkai kaltinami, kad nėra vieningi, kad stambesnių ūkių šeiminikų ir smulkių šeimos ūkininkų norai bei reikalavimai skiriasi. Tuo tarpu Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Kęstutis Andrijauskas tvirtina, kad jo rajono ūkinikai, ypač pieno gamintojai, dažnai tariasi ir randa bendrus sprendimus.

Pavasaris – sodinimo metas. Mugėse populiariausias vaismedžių ir vaiskrūmių veisles bei naujoves aptaria Vidas Vaitiekūnas iš Babtų, Kauno rajono, gėlių augintoja Jūratė Maldutienė iš Biržų rajono, Naciūnų, prekeivė Eglė iš Marijampolės, atstovaujanti Staselės Stanynienės braškių ūkį, patarimų negaili sodinukais prekiaujantis Kęstutis Gaižauskas iš Babtų, Kauno rajono.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko vienintelis Lietuvoje „Medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas“. Pakalbinti parodos lankytojai ir dalyviai pasidalijo sava nuomonę apie šiųmetį renginį.

Šeštadienį Pasvalio rajone, Valakėliuose vyko muzikos festivalis „Bandūrėlis“. Apie puoselėjamą dambrelio muziką bei tradicijas – pokalbis su Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus meno vadovu, dambrelius gaminančiu Albertu Bartašiumi, o su istorinėmis instrumento ištakomis supažindina muzikantas Simas Janulis.

Kartu su Verbų sekmadieniu prasideda ir didžioji savaitė. Apie paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolį ir Vilniaus krašto verbų išskirtinumą pasakoja Amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė