Kaune rajone su šeima ūkininkaujanti Jonata Pauraitė Raudonė augina įvairias daržoves, javus ir gėles. Nors darbas nelengvas, tenka keltis ir 3 ryto, moteris džiaugiasi galėdama tęsti šeimos gėlininkystės tradicijas. Kodėl Kauno rajone užauginta produkcija parduodama Vilniuje?
Siekiant saugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos, ūkininkai privalės laikytis geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės 4- ojo reikalavimo. Ūkininkai nebegalės paskleisti ne tik mėšlo ir (ar) srutų, bet ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos produktų. Apsauginėse juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas. Anot ŽŪM viceministro Egidijaus Giedraičio, iš šio reikalavimo, įdėjus papildomas pastangas, galima susikurti ir naudos.
Miestietis kaime. Iš Kelmės į Kupiškio rajoną su šeima persikėlusi Vilma Talačkienė dabar yra ir Gindvilių kaimo bendruomenės pirmininkė. Bendruomenė burtis pradėjo Talačkų šeimos sodyboje, tačiau, augant bendruomenės ratui, vietos pasidarė per mažai. ES projektų ir savivaldybės pagalbos dėka pavyko susikurti ir naują erdvę.
Ved. Rūta Katkevičienė

Ūkių stambėjimas, kartų kaitos kaime problema, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, stichinės oro sąlygos – tai tik keletas priežasčių lemiančių ūkininkų rato siaurėjimą visoje Europoje. Per dešimtmetį Lietuvoje praradome daugiau nei 50 procentų ūkininkų. Kaip tokias tendencijas vertina mokslininkai, papasakos VDU ŽŪA profesorė, daktarė Vilma Atkočiūnienė. Sužinosite, kodėl 15 metų sūrius gaminę ir ožkas laikę, Rasa Ilinauskaitė ir Valdas Kavaliauskas, visgi nusprendė atsisakyti veiklos. Ūkininkų rato mažėjimą Lietuvoje aptars ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Kovo 30-ąją Kauno rajone Akademijoje prasidės jau 27-oji tarptautinė paroda „Ką pasėsi“. Kaip teigia VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė, bus kuo nustebinti lankytojus. Daug dėmesio renginyje bus skiriama dirvožemio gerinimo aktualijoms aptarti.
Ved. Rūta Katkevičienė

Prieš 11 metų pieno ūkio atsisakė Kaišiadorių rajono ūkininkas Vitas Kučiauskas. Stebėdamas pieno sektoriaus problemas, dabar gyvulininkas džiaugiasi savo sprendimu vietoj pieninių karvių auginti mėsinius galvijus. Ekologiniame Vito Kučiausko ūkyje užauginti gyvuliai parduodami užsienio rinkai.
Sodų rišimo tradicijas Panevėžio rajone puoselėja Vida Bukauskienė. Moteris pati augina rugius – ne grūdams, o šiaudams. Šiuo amatu ne tik pati džiaugiasi, bet ir moko kitus tuo užsiimti.

Rubrikoje „Verslas kaime“ Daiva Vaitkūnienė papasakos, kaip sekasi plėtoti savo siuvinių verslą. Moteris šiuolaikinių siuvimo mašinų pagalba ant įvairių daiktų siuvinėja vienetinius užrašus, taip pat daro ir kitus rankdarbius.

Ved. Rūta Katkevičienė

Žemės ūkio ministerija tikslina anksčiau paskelbtą išmokų pieno gamintojams tvarką. Ministerijos sprendimu, pasikalbėjus su žemdirbiais numatyta paramą mokėti visiems ūkininkams, kurie per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo žemesnę nei vidutinė, 35 ct./l pieno kainą. Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tikina, kad išmokų skyrimo tvarka diskriminuojanti, o dalis ūkininkų mano, kad vienkartinės išmokos sektoriaus problemų neišspręs.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie tai, kad Lietuvos ornitologų draugija 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą. Baltasis gandras nuo seno laikomas Lietuvos kaimo simboliu, gyvenantis greta žmogaus, todėl tiesiogiai susijęs su jo aplinka bei gyvenimo būdu.
Ved. Rūta Katkevičienė

Šiais metais Lietuvoje, po poros metų pertraukos, užfiksuotas pirmas paukščių gripo židinys Varėnos rajone. Anot šalies paukštininkystės asociacijos direktoriaus Gyčio Kauzono, situacija verčia sunerimti. Svarbu ne tik peržiūrėti saugos reikalavimus, bet ir pasidomėti draudimu nuo šios rizikos. Ką svarbu žinoti, norint drausti paukščius, komentuos Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Žoštautienė, plačiau paukščių gripo situaciją aptars VMVT atstovas Marius Masiulis.
Rubrikoje „Verta žinoti“ sužinosite apie vienas seniausių valgomų uogų, kurios vadinamos Amelankio uogomis. Kodėl būtent šia uoga susidomėjo, papasakos Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas tautvydas Gurskas.
Ved. Rūta Katkevičienė

Vilniuje vykusioje žemdirbių protesto akcijoje dėl prastos padėties visame sektoriuje ir ypatingai pienininkystėje per 5 val buvo daug kalbų iš tribūnos, išdalintos 4 t pieno, skambėjo liaudiška muzika. Žemdirbių atstovus priėmė seimo pirmininkė ir prezidentūra buvo išklausyti ir premjerės, kuri sakė per savaitę reaguos į žemdirbių prašymus, bet pinigų nežadėjo.
Tautinio paveldo sertifikatą turintys šiaudiniai sodai veriami iš šeimos ūkyje auginamų rugių šiaudų. Tautodailininkė Inija Ambrozienė dar neria riešines, vašku ypatingais raštais margina kiaušinius ir sakosi esanti laiminga, nes gyvena tėviškėje Bogušiškių kaime Raseinių rajone.

Ved. Arvydas Urba

Seime apsilankę ūkininkai tikėjosi išgirsti premjerės siūlymus kaip per krizę žadama padėti išgyventi pieno ūkiams. Tačiau, anot ūkininkų, nieko naujo nepasakyta. Ir toliau juntamas valdžios nenoras susitikti su ūkininkais ir padėti. Tai viena iš priežasčių kodėl reikalinga visos Lietuvos žemdirbių protesto akcija Vilniuje.
Jaunasis ūkininkas Robertas Rudys siekia modernizuoti savo ūkį ir pateikė paraišką investicijoms į žemės ūkio valdas. Tačiau jau 5 mėn. ŽŪM delsia atsakyti, mat ūkininkas norėtų pirkti ir žemės ūkiui pritaiktytą droną, o tam nėra taisyklių ir tvarkos. Nuo 2019 m , kai EK priėmė reglamentą leidžiantį naudoti bepiločius orlaivius, valdininkai nerado laiko taisyklėms sukurti.
Lenkijoje kilo skandalas, kai dalis ukrainietiškų grūdų, kurie pagal susitarimą tarp valstybių turėjo būti tranzitu gabenami į jūrų uostus ir eksportuoti, buvo parduoda vidaus rinkoje. Kritus grūdų supirkimo kainom protesto akcijas surengė ūkininkai, į kurių reikalavimus valdžia atsižvelgė, skirdama priemokas grūdų augintojams.

Ved. Arvydas Urba

Alytaus raj. gyventojas Aidas Vilius – neįprasto ūkio šeimininkas, per sezoną užauginantis apie 1000 fazanų medžioklei. 10 m tokia veikla prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau kitą rudenį parduoti fazanus medžiotojams bus draudžiama. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis teigia, kad galvojama apie fazanus, medžioklės etiką, bet ne apie augintojus.
Durpynų ir šlapynių apsauga – naujas reikalavimas, kuriuo siekiama apsaugoti (nearti) dirvožemį, kuriame gausu anglies ir taip mažinti CO2 išsiskyrimo emisijas. Kuo reikalavimas ypatingas, kodėl žemdirbiai turi patys pasitikrinti ar jų laukuose nėra durpynų ir šlapynių? Aiškina Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės ekspertė Kristina Narvidienė. Raseinių raj. Katauskių km. 30 m veikia baldus gaminanti įmonė. Dabar joje dirba apie 80 žmonių, įdiegtos modernios technologijos, o vonios baldai pagaminti Lietuvos kaime populiarūs Baltijos šalyje, perkami Vokietijoje ir Anglijoje.

Ved. Arvydas Urba

Trečios ūkininkų kartos giminėje atstovas Lukas Marcinonis, dabar laikantis pusšimtį karvių, ketina atsisakyti karvių, jei padėtis pieno sektoriuje nesikeis. Kitą Alytaus rajono pieno ūkį – „Atžalyno“ bendrovę, kritusios pieno supirkimo kainos taip pat paveikė. 530 melžiamų karvių turinčioje bendrovėje stabdomi veiklos modernizavimo projektai.
Vakar Briuselyje rinkosi ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryba.Jos metu Lietuvos ir Latvijos žemės ūkio ministrai susitiko su ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu ir siekė įrodyt, kad pieno ūkiams ES parama būtina. Ar pavyko? Pasakoja Kęstutis Navickas.
Dubysos regioninio parko administracija, siekdama paminėti tradicinę 40 paukščių dieną, praėjusį šeštadienį surengė grįžtančių paukščių skaičiavimo dieną. Raseinių rajone, prie žuvininkystės tvenkinių Gapšių kaime susirinko per 100 gamtos mėgėjų, kurie suskaičiavo 32 sugrįžusių paukščių rūšis.

Ved. Arvydas Urba

Jurbarko raj. ūkininkas Žilvinas Oberauskas, turintis 60 melžiamų karvių, įsitikinęs, kad per krizę verta rizikuoti ir investuoti. Tačiau labiau nei sumažėjusios pieno supirkimo kainos, trukdo ministerijų nauji draudimai ir reglamentai, sukurti be ūkinės logikos, nesilankant kaime.
Europos Parlamentas pasiūlė 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje. Ūkininkai sako, kad reikalavimai pertekliniai, ekspertai pataria pokyčius žemės ūkyje skatinti diegiant inovatyvias technologijas, o ne draudžiant.
Taiga, Rembo ir Ada – trys lietuvių skalikai, kuriuos laiko ūkininkas ir medžiotojas iš Raseinių raj. Gintaras Kniečiūnas. Jis įmano, kad, ypatingų savybių turintys skalikai, nepamainomi medžioklėje ir geri namų sargai.

Ved. Arvydas Urba