Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos atstovais dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje. Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina pieninių galvijų augintojams, ypač smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, numatyti kompensacijų mechanizmą, kuris įsijungtų, kai žaliavinio pieno rinkos supirkimo kaina krenta žemiau gamybos savikainos. Ar pagalbos priemonės spės padėti ūkininkams?

Rubrikoje „Užsienio naujienos“ susipažinsite su Imtiaz Shams, kuris papasakos, kaip jo kompanijos sukurtas robotas lazerio šviesos pagalba brokolių, kalafiorų ir salotų laukuose padeda naikinti piktžoles. Ekologiniuose ūkiuose Jungtinėje Karalystėje ši technologija atstoja rankų darbą.

Ved. Rūta Katkevičienė

Daugiau nei 5 tūkstančius karvių laikantys Alytaus rajono ūkininkai gali teikti paraiškas paramai gauti. Numatyta už vieną pieninę karvę skirti 30 eurų paramos. Šia priemone tikimasi sumažinti pieno ūkių šeimininkų patiriamus nuostolius. Kaip sako žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas, turėdamas 500 karvių, jis gali gauti 15 tūkstančių eurų paramos, jos užtektų vieno mėnesio elektros sąskaitai apmokėti.

Pieno dalinimo akcijoje dalyvavusi, Kupiškio rajono žemdirbius kuravusi ir derybose ministerijoe dalyvavusi Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė tikina, kad po derybų jausmas kaip einant į savo ūkio laidotuves. Nepaisant to, moteris skatina žemdirbius nepasiduoti.

„Verslas kaime“. Jauni žmonės domisi verslų regione kūrimu. Martynai Martuzevičiūtei teko padirbėti ir užsienyje, tačiau dabar ji grožio studijos ir restoranėlio Krekenavoje savininkė. Anot moters, verlo stiprybė – šeimos bendradarbiavimas.

Ved. Rūta Katkevičienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 1 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rietavo savivaldybės ūkininkai, Danguolė ir Aleksandras Trumpeliai, laiko senosios lietuviškos veislės – Lietuvos vietinių šėmųjų – karvių bandą. Smulkaus ūkio šeimininkai baiminasi, kad nelikus šios veislės gyvulių rėmimo, ateityje ne tik jie gali atsisakyti juos auginti. Situaciją komentavo Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo ir koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė.
Gamtininko komentaras. Lūšis – rečiausias plėšrusis gyvūnas Lietuvoje. Jį kameros užfiksavo Vijurkų geomorfologiniame draustinyje. Anot ekologo Vidmanto Lopetos, lūšis atlieka svarbią funkciją gamtoje, reguliuoja kiškių populiaciją, silpnus pašalina.
Ved. Rūta Katkevičienė

Penktadienį prie Žemės ūkio ministerijos susirinko žemdirbiai iš visos Lietuvos – vieni apginti paskutinę savo galimybę ūkininkauti, kiti palaikyti kolegas. Minioje pakalbinti ūkininkai pripažįsta, kad dėl nepakeliamų sąlygų yra verčiami išnykti iš pieninkystės sektoriaus. Kaip tikina premjerės patarėjas Ignas Jankauskas, yra ieškoma būdų kaip padėti žemdirbiams. Kaip trumpalaikė priemonė yra galimas subsidijų variantas, tačiau akcentuojama, kad reikia žvelgti į ilgalaikes priemones, kooperacijos skatinimą, spartesnį ūkių modernizavimą, konkurencingumo didinimą.
Rubrikoje „Įdomu žinoti“ išgirsite, kaip ūkininkai ateityje iš savo ūkio nebereikalingų atliekų galės sukurti naujus produktus ir gauti papildomų pajamų. Apie tai papasako viešosios įstaigos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjas Tomas Byčkovas.
Ved. Rūta Katkevičienė
„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 27 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Šeimos ūkį jurbarkiškis Vidutis Razma pradėjo kurti plyname lauke prieš 25 m. Dabar jame 900 ha, 800 galvijų, dirba visi trys vaikai su šeimomis, gamyboje įdiegta daug modernių technologijų, o visiems procesams stebėti, ūkio teritoriją matyti įrengtos vaizdo kameros. Ūkį prižiūrėti galima ir planšetinio kompiuterio pagalba.
Mitas, labiausiai klaidinantis pirkėjus apie vištų kiaušinius, kad tik kaimiški yra kokybiški, o didžiųjų paukštynų dedeklės deda prastesnius. „Vievio paukščiai“ – vienintelė įmonė šalyje, kurioje kiaušinių kokybę tikrina ypatinga mašina su lazerius. Prekybos tinklams kasdien pateikiama milijonas kiaušinių.
Tatjana Pastušenko – ukrainietė, pabėgusi nuo karo iš Chersono srities jau 10 mėnesių gyvena Raseinių rajone Žaiginio miestelyje. Buvusios mokyklos pritaikytose patalpose laikinai įsikūrė 20 karo pabėgelių. Kaip ukrainiečiams padeda vietos gyventoja Danguolė Tomak, kokį verslą pradėjo Tatjana?

Ved. Arvydas Urba

VDU žemės ūkio akademija ir šalies agroverslo lyderiai įkūrė žemės ūkio mokslo ir inovacijų plėtros fondą. Devynios įmonės jau pervedė apie 200 000 eurų. Daugiausia dėmesio numatoma skirti akademijos parodų centro infrastruktūrai gerinti, moksliniams tyrimams, kuriant naujus produktus žemės ūkyje, maisto sektoriuje ir bioekonomikos verslų srityje.
Muzikantė, etnologė, baltų mitologijos specialistė mokslų daktarė Daiva Šeškauskaitė užaugo mieste, su šeima gyveno Vokietijoje, bet dabar jau 15 m įsikūrusi senelių, tarpukariu buvusių ūkininkų, sodyboje Raseinių raj. Kaip ji padeda vietiniams, ką siūlo pirmiausia keisti kalbant apie dabartinį kaimą?
Jurbarko krašte gerai žinomas tautodailininkas Juozas Videika iš medžio drožia šventuosius, stogastuplius, kryžius ir viską ko paprašo ūkininkai. Labiausia drožėjui patinka sudėtingos skulptūros. Vieną tokių jis padarė Eržvilko seniūnijos prašymu – eržilas vilko kailiu dabar puošia gyvenvietės centrą.

Ved. Arvydas Urba

Stasys Kaušys įsikūręs Kalviškių kaime dar tarpukariu pradėjusių ūkininkauti senelių žemėje. Dabar ūkyje 100 melžiamų karvių, investuota modernizuojant fermą, bet krizė pieno sektoriuje verčia atsisakyti karvių. Sūnūs galėtų tęsti veiklą, bet nemato prasmės. Kitas Raseinių rajono ūkininks Linas Mockus aktyviai dalyvauja pieno dalinimo akcijose, tikisi visuomenės palaikymo ir sėkmingų derybų su perdirbėjais ir prekybininkais.
Šyvio šokdinimas – Užgavėnių meto šventė, šimtametė Gražiškių kaimo gyvoji tradicija. Apie retai kam girdėtą Šyvio šokdinimą ir šventės personažus pasakoja ūkininkas, etnologas iš Vilkaviškio rajono Sūduvos kultūros centro muziejaus Andrius Milinkevičius.
Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas, teigia, kad jau sugrįžo pirmieji vieversiai. Tarsi, pagal kalendorių, nes vasario 24d. – etnografinė Vieversio diena. Vieversiai yra ne tik pavasario šaukliai, bet ir tvaraus ūkininkavimo indikatoriai.
Ved. Arvydas Urba

Olandai pagamino 20 pasaulyje pirmųjų traktorių – robotų, kurių vienas jau Lietuvoje. 150 AG su vikšrine važiuokle, be įprastos kabinos vairuotojui, bet su daugybe kamerų ir jutiklių mašina, autonomiškai gali sėti, dirbti žemę ar prižiūrėti pasėlius. Gamintojai kuria ir išmaniuosius padargus, kurie taupys energetinius resursus ir preciziškai atliks visus darbus.
Lietuvos bankas išplatino informaciją, kurioje teigiama, kad labiausiai iš maisto brangimo išlošė ūkininkai, nes jų sąnaudos augo lėčiau nei žemės ūkio produkcijos kainos. Kokiais skaičiavimais pagrįsta tokia išvada ir kodėl ja nepatenkinti ūkininkai?
Kaip tinkamai dabar prižiūrėti vazonėliuose pražydusias svogūnines gėles, kokias gėles jau metas sėti vasarai? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.

Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, vasario 20 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Marijampolės sav. Palių durpynas pradėtas eksploatuoti prieš 57 metus. Iš pradžių durpės naudotos gyvulių kraikui, kuro briketams gaminti ir kitoms reikmėms. Šiuo metu iš durpių Šilutėje gaminamas substratas paklausus Olandijoje, Vokietijoje, kitose užsienio šalyse. Išsamiau apie durpių gavybą ir panaudojimą Palių durpyno padalinio vadovas Robertas Nikitinas ir Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Giedrius Giparas.

Iš Telšių į Daugėdų kaimą Rietavo savivaldybėje kėlėsi gyventi vos 16 metų sulaukusi, dabar jau didelę šeimą turinti Jurgita Laucevičienė. Prieš metus ryžosi mėgstamą užsiėmimą kepti įvairius saldžius gaminius paversti mini konditerijos verslu. Jai sekasi – kartais vos spėja suktis.

Ved. Regina Montvilienė

Šilutės r. Švėkšnos bendruomenė, pažymėdama Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, pagerbia ir savo kraštietį, Nepriklausomybės Akto signatarą prelatą Kazimierą Steponą Šaulį. Į minėjimą susirenka gausus signataro giminaičių būrys. Apie gyvenimą šiame krašte nuo atmintinų 1918-ųjų iki šių dienų pasakoja signataro giminaičiai – mama ir sūnus Aldona ir Vytautas Alminiauskiai, ūkininkaujantys prelato gimtinėje Stemplių kaime.

1918 m. vasario 16-oji svarbi kiekvienam lietuviui, gerbiančiam savo šalies praeitį. 20-ies Lietuvos Tarybos narių pasirašytas aktas visam laikui tapo tautos ir valstybės manifestu. „Ši žinia anuomet pasiekė atokiausius šalies kampelius, pradžiugino karo nuniokoto Rietavo krašto žmones, suteikė vilties“, – sakė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas.

Ved. Regina Montvilienė