Rašytoja ir knygų iliustruotoja Kotryna Zylė baigė grafinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, bet jos kūrybos pamatas yra pasakojimas. Ji rašo knygas vaikams ir paaugliams, kurias kartu skaito ir jų tėvai. Kas nėra skaitęs ar bent girdėjęs apie „Didžiąją būtybių knygą“, „Sielą sumuštinių dėžutėje“, „Sukeistą“ ir „Milžiną mažylį“? Apie tai, kaip autorė gaudo valandas rašymui traukiniuose bei autobusuose, pasakų kupiną vaikystę ir festivalius „Kūrėjų sala“ bei „Vaikų knygų sala“ kalbamės su Kotryna Zyle.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Andrius Zakarauskas – tapytojas iki kaulų smegenų. Iš pradžių pats energingai personifikavęs potėpį, gestą, pačią tapybą, vėliau menininkas atsigręžė į supantį pasaulį ir pradėjo kasdienius vaizdus sluoksniuoti su meno istorijos citatomis ir bibliniais siužetais. Tai gyvas, aktualus, aistringas menas, kuris atranda žiūrovą ir galerijoje, ir meno mugėje, ir bažnyčioje. Andrius tapybą ir paveikslus mato visur – orų prognozės žemėlapiuose ir kasininkės raštelyje, kur skaičiuojamos porcijos. O galerijoje „The Rooster“ iki spalio 30 d. dar galima pamatyti Andriaus Zakarausko parodą „Autoperspektyva“.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Žygimantas Augustinas yra istorijos tyrėjas, transformatorius ir detonatorius. Šie žodžiai kartu sudaro sprogstamąjį mišinį ir atsirado tekste ne dėl efekto. Kaip kitaip pavadinti Žygimanto meninį tyrimą, kurio metu ne tik rekonstruoti Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto portretiniai atvaizdai bei aplinka, bet ir pats tapytojas susitapatino su karališkuoju asmeniu. Už tai jis nusipelnė ne tik palankių recenzijų ir reportažų, bet ir tapo pirmuoju dailės srities meno daktaru Lietuvoje. Laidoje „Iš balkono“ menininkas pasakoja apie savo studijas Vilniaus dailės akademijoje, Florencijos meno akademijoje ir Niujorko Meno studentų lygoje, dalijasi šių miestų patirtimi ir jų įtaka kūrybai. Taip pat pristato savo meno tyrimus bei metodus ir atskleidžia, kaip mokslas ir menas meluoja. O kartu – kiek fantazijos, žinių ir darbo reikia norint sukurti vizualiai įtaigią istorinę fikciją. Arba prakalbinti neseną istoriją to laikmečio aparatais, kaip Augustinas padarė savo išskirtinėje instaliacijoje Vilniaus meno mugėje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Denisas Kolomyckis – menininkas, kurio darbai nesibaigia parodų erdve ar scena. Jis drąsiai peržengia ribas – disciplinų, vaizduojamojo ir scenos meno, kūrybos ir aktyvizmo. Menas ir gyvenimas jam nėra nesusisiekiantys indai. Asmeniška yra politiška ne tik kovojant už į paraštes stumiamų žmonių teises, bet ir kalbant apie patirtas traumas. Jos gali tapti ne tik rezignacijos, bet ir stiprybės šaltiniu – jei išdrįstama atsiverti, kalbėti, klausytis. Apie Deniso kūrybines keliones, Jono Meko pamokas, įsteigtą rezidenciją Portugalijoje, performansų svarbą, sudėtingus gyvenimo ir meno iššūkius kalbamės su menininku.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė- Jadevičienė.

Laidoje „Iš balkono“ menininkas Augustas Serapinas pasakoja apie savo kūrybos strategijas ir svarbiausias parodas. Kaip Venecijos bienalėje sukonstravo specialias paplūdimio kėdes salių prižiūrėtojams, kurie turi visą dieną stovėti ir kodėl Kanadoje perstatė jau kelis kartus permontuotą pašiūrę. Koks jo požiūris į į šio lauko „nematomuosius“ – technikus, eksponatų saugotojus? Kas svarbu, bendradarbiaujant su meno institucijomis ir kitais menininkais?
Pasižvalgėme ir po Augusto solo parodą „Prieangis“ galerijoje „Medūza“ ir padiskutavome apie kitus autorius įtraukiančius meno projektus ir kodėl naujai atvertoje galerijoje kūriniai patalpinti į pirtį.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Agnė Gintalaitė – menininkė, fotografė, rašytoja, migruojanti tarp profesijų ir veiklos sričių. Vilniaus dailės akademijoje Agnė studijavo dailės istoriją ir teoriją, rašė kritikos tekstus – savo vardu ir kaip Nika Žlabytė (kartu su Egle Rindzevičiūte kaip Venta Girdzau). O dabar studijuoja antropologiją Vytauto Didžiojo universitete ir rašo darbą apie gyvenimo stiliaus migrantus. Apie gyvenimą tarp fotografijos ir teksto, glamūro ir diskurso, Vilniaus ir Fuerteventuros kalbamės su menininke.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Meno pasaulyje Vita Zaman žinoma kaip tarptautinius meno projektus inicijuojanti asmenybė, „Ibid. Projects“ galerijų Londone ir Vilniuje įkūrėja, Vienos meno mugės vadovė, menininkė ir kuratorė. Kaune atidaryta paroda „Antras gyvenimas“ atverčia naują lapą jos kūrybinėje biografijoje. Iš Los Andželo į Kauną sugrįžusi menininkė kuria meditatyvius tapybos darbus, kur chtoniškos, į drobę susigeriančios spalvos, derinamos su daug laiko ir kantrybės reikalaujančiu siuvinėjimu. Autentiškus išgyvenimus įkūnijantys kūriniai su beždžionėlių, plaštakų, gėlių motyvais yra antrojo gyvenimo autoportretai – gyvenimo, kuriame yra laiko savistabai, susikaupimui, dalijimuisi ir džiaugsmui. Apie Vitos Zaman kūrybą – nuo ankstyvųjų eilėraščių iki naujausių darbų – kalbamės su menininke.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rugsėjo 1-ąją visi traukia į mokslus ir darbus, bet poilsis dar tampo už skvernų. Palangos smėlio pilnos kišenės, o ausyse ošia Baltijos bangos. Jei dar nenorite paleisti vasaros, aplankykite parodą „Patalai ir purslai“ Nacionalinėje dailės galerijoje, kurios kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Goda Aksamitauskaitė vedžioja radijo klausytojus po gaivaus vėjo ir kurorto malonumų kupiną ekspoziciją. Klausykite jų pasakojimo apie šimtmetį trunkančią laisvalaikio ir sveikatinimosi sampratos ir vaizdinių kaitą, poilsio industrijos pradžią, paplūdimių kultūrą, kurorto romanus ir kitas rekreacijos formas.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Dr. Eglė Rindzevičiūtė studijavo menotyrą Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybą Maskvos aukštojoje socialinių mokslų ir ekonomikos mokykloje, nacionalizmo studijas Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte, apgynė disertaciją Linšiopingo universitete Švedijoje apie sovietinės Lietuvos kultūros politiką ir kibernetiką. Dalyvavo rengiant parodą „Dalelių skilimas“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2020). Šiuo metu dėsto Kingstono universitete Londone ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tyrinėjančiuose atominį paveldą. Pokalbis su Egle Rindzevičiūte apie meno ir mokslo, menotyros, sociologijos politikos sąsajas.


Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rasa Navickaitė yra Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė, studijavusi Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose. Pokalbyje aptariama lyčių studijų įtaka keičiantis teorinėms perspektyvoms ir vaizduotės svarba moksle, ypač Marijos Gimbutienės Senosios Europos tyrimuose. Savo disertacijoje Rasa nagrinėja Gimbutienės darbų ir biografijos sąsajas su feministiniais judėjimais. Šiuo metu Rasa yra Marie Curie stipendininkė ir dirba Vienos universitete, kur atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietmečiu. Šį tyrimą finansuoja Europos komisija.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.