VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pokalbis su literatūros tyrinėtoja, Vilniaus universiteto docente dr. Aiste Kučinskiene apie literatūros kanono formavimą mokyklų programose, Vaižganto asmenybę ir epistolikos tyrimus, vertimų teoriją ir praktiką, poeziją ir prokrestinaciją.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rūtė Merk – Berlyne gyvenanti lietuvių tapytoja, studijavusi Vilniaus dailės ir Miuncheno vaizduojamųjų menų akademijose. Jos tapyba išsiskiria laisvai susiliejančiais vaizdais iš meno istorijos ir populiariosios kultūros. Parodoje „Pažadai“ Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyti šiuolaikiškai perinterpretuoti portretai ir natiurmortai. Pasak parodos kuratorės Inesos Brašiškės, „pasitelkdama klasikinius žanrus – portretą ir natiurmortą, aliejinės tapybos priemonėmis Rūtė Merk fiksuoja šiuolaikybės archetipus, materialaus ir virtualaus, natūralaus ir dirbtinio, konkretaus ir abstraktaus ribų slinktis šiuolaikiniame pasaulyje“. Menininkė 2023 m. tapo DAAD prizo laureate, yra pelniusi „JCDecaux“ Jaunojo menininko konkurso Žiūrovų prizą. Menininkės kūriniai rodyti personalinėse ir grupinėse parodose Niujorke, Šanchajuje, Berlyne, Miunchene, Kyjive, Vilniuje ir kitur.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis apie moteris roko muzikoje ir roką pašnekovių gyvenime. Kaip vertiname dainininkes ir dainininkus, kokios atlikėjos įkvepia ir kaip gimsta dainos, kalbasi muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė ir dainų autorė bei atlikėja Augustė Vedrickaitė, neseniai išleidusi albumą „Kas esi tu“.

Ved. Laima Kreivytė

Tapytoja Ieva Martinaitytė-Mediodia kuria kosminius peizažus ir instaliacijas, plėsdama tapybos ribas. Baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje pas profesorių Kęstutį Zapkų, su kolegomis įkūrė grupę „Geros blogybės“ ir dalyvavo parodose, persikėlė į Niujorką. Ten studijavo Hunter koledže kaip ir kiti kurso draugai – Aidas Bareikis, Julius Ludavičius, Žilvinas Kempinas. Ieva – viena iš meno erdvės „Sla307 Artspace“ įkūrėjų ir aktyvių programos dalyvių, bendradarbiavo su žinoma Annina Nosei galerija Niujorke (JAV). Menininkė eksponavo savo darbus asmeninėse ir grupinėse parodose svarbiose JAV galerijose ir daugelyje Europos šalių – Prancūzijoje, Italijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Lietuvoje. Čia surengė didelę solo parodą „Ievos išvarymai“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, dalyvavo Kauno bienalėje “Artumo geografija”.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip prasidėjo motinystės studijos? Kokios svarbiausios tyrimų temos, tekstai ir iššūkiai? Pokalbis su Vilniaus universitete vykusios „MotherNet“ tinklo konferencijos „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ dalyvėmis profesore Andrea O’Reilly, žurnaliste ir rašytoja Lucy Jones, profesore Valerie Heffernan ir VU docente, literatūros tyrinėtoja Egle Kačkute.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiuolaikinė menininkė Dalia Truskaitė stiklą paverčia lengvu, kaip popierius. Tačiau tai tik iliuzija, po kuria slypi gilesnė minties ir medžiagos sąveika. Jos skulptūrinės instaliacijos sukuria nematytą erdvės pojūtį, kartu bylodamos apie būties trapumą. Šių metų Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją.
Pasak Dalios Truskaitės, jos kūrinys susideda iš dviejų dalių – popierinių lankstinių (laivelio, lėktuvėlio, vėduoklės, „diena-naktis“ ir pakelio saldumynams – paprastų šiaurietiškų origami), bei stiklo lakštų – savotiškų tų pačių popierinių lankstinių išklotinių. Apie šį ir kitus menininkės kūrinius, mąstymo procesą, medžiagos pojūtį ir Lietuvos stiklo mokyklos tradicijas pokalbis studijoje.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis apie humanitarinių mokslų naudą ir vertinimą. Ar tikrai kiekybiniai kriterijai ir vadybiniai metodai geriausiai tarnauja Lietuvos mokslui?

Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė