Pokalbis apie Romo Kalantos auką ir šio žmogaus poelgio prasmę mums, gyvenantiems laisvoje Lietuvoje.
Ką tikro žinome apie devyniolikmetį vaikinuką, kuris ryžosi pačiai radikaliausiai (kokia tik įmanoma) protesto formai – vardan laisvės idėjos aukodamas savo gyvybę? Ar iš egzistuojančių šaltinių galima daryti prielaidą, kiek R.Kalantos sprendimas buvo spontaniškas arba – apgalvotas, ilgai brandintas? Kaip apibrėžti pačios R. Kalantos aukos ir po to vykusių protesto demonstracijų reikšmių Kaune santykį?
Kodėl R. Kalanta susideginimui pasirinko šalia Laisvės alėjos esantį Muzikinio teatro sodelį? Kaip šis įvykis maištas pakeitė Laisvės alėją?
Kokiu būdu R.Kalantos ir jo sielos šauksmą atsiliepusiųjų maištas paveikė 1972-ųjų kartos istorinę vaizduotę bei tapatybę?
Kiek prasminga ieškoti sąsajų tarp Kauno įvykių ir visame pasaulyje tuo metu vilnijusių jaunimo protesto bangų? O gal tokia aprėptis būtų per didelė ir derėtų telktis tik į Vidurio Rytų Europą ir mąstyti apie joje liepsnojusius gyvuosius fakelus? Ar tikrai R.Kalantos auką galima interpretuoti žvelgiat į mums, europiečiams, itin artimą Prometėjo mitą?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto istorikais – profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi ir docentu Kastyčiu Antanaičiu.

Ved. Aurimas Švedas

Ar Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą galima laikyti sovietinės civilizacijos „metastaze“? Kaip ir kokiu būdu mūsų gyvenimus veikia sovietmečio patirtys, šioje epochoje sukurti ir vis dar mūsų kasdienybėje tebeegzistuojantys reiškiniai, jos atminties vietos?
Ką tikro istorikai gali pasakyti atsigręžę į Lietuvoje susiklosčiusią vėlyvojo sovietmečio visuomenę – sovietinės civilizacijos „kūrybos“ rezultatą? Kaip reikėtų iššifruoti šiam sociumui taikomą metaforą „nuobodulio visuomenė“? Kiek tiksliai to meto žmogaus ir visuomenės pasirinkimus išreiškia trinarė schema „pasipriešinimas-prisitaikymas-kolaboravimas”? Kodėl sovietmečiu inteligentai, kaip taisyklė, buvo tarp prisitaikėlių? Kas skatino jų konformizmą?
Kaip ir kokio maištavimo galimybių vėlyvojo sovietmečio visuomenėje turėjo nenorintys taikstytis su gyvenimo nelaisvoje visuomenėje taisyklėmis? Ar kokiam nors išradingam maištininkui buvo įmanu gyventi taip tarsi Sovietų Sąjunga neegzistuotų?

Pokalbis su istorikais doc. dr. Tomu Vaiseta ir dr. Valdemaru Klumbiu.


Ved. Aurimas Švedas

Kaip galima prakalbinti, perprasti, patirti, konkrečios vietos dvasią arba genius loci? Kaip įsigyventi į mažo kaimelio, įsikūrusio Molėtų rajone dvasią bandė kritikas, muziejininkas, kuratorius Vidas Poškus ir dailininkas Mindaugas Skudutis, nesenai kartu išleidę knygą „Videniškiai: kunigaikščių Giedraičių žemės beieškant“? Kodėl Videniškiai yra Renesanso Lietuvoje žemėlapyje? Ar tikrai šią vietą galima pavadinti savotišku Lietuvos mikrokosmosu, atskleidžiančiu mūsų valstybės istoriją bei jos įvairiasluoksnį, skirtingas epochas apimantį paveldą? Kaip šiai erdvei virstant istoriniu peizažu pastarojo žemės lopinėlio tapatybę formavo konkretūs žmonės? Kokiu būdu iškilių, su Videniškiais siejamų asmenybių, kūryba ir joje manifestuotos idėjos išlieka aktualiomis XXI amžiuje?
Ar sunku dviem skirtingoms asmenybėms sukurti vieną knygą joje apjungiant vaizdo ir teksto plotmes? Kaip patys Videniškiai paveikė rašančiojo ir piešiančiojo žmonių mąstymą bei kūrybą?
Ar ši vieta iš tiesų yra savotiškas labirintas, iš kurio pasitraukti nėra lengva?

Pokalbis su kritiku, muziejininku, kuratoriumi dr. Vidu Poškumi.


Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie Pirmąją Lietuvos Respubliką didžiojoje politikoje, apie bandymus išsaugoti taiką ir karo nuojautą tarpukario epochoje. Koks buvo „lietuviškasis projektas“ to meto didžiojoje politikoje? Ką galėjo nuveikti vienas žmogus susidūręs su galingomis ir grėsmingomis jėgomis, be atodairos laužiusiomis valstybių ir visuomenių likimus? Ko galime (jeigu galime) pasimokyti iš Pirmosios Lietuvos Respublikos politikų, bandžiusių plukdyti valstybės laivą per neramius tarpukario istorijos vandenis?


Pokalbis su istoriku, dr. Algimantu Kasparavičiumi, knygos „Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934-1939 (1940)” autoriumi.

Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie čekų filosofo, fenomenologo ir disidento Jano Patočkos (1907-1977) paskutinį ir svarbiausią darbą, parašytą paskutiniaisiais šio mąstytojo gyvenimo metais, savilaida pasirodžiusį pogrindyje Čekoslovakijoje (1975).
Kada prasidėjo istorija? Ar ji turi prasmę? Kodėl Europa nutolo nuo savo tikrosios idėjos? Ar autoritarinėje ar totalitarinėje valstybėje įmanoma išlaikyti ištikimybę gyvenimo tiesoje imperatyvui? Šie ir kiti klausimai aptariami J. Patočkos knygoje „Eretiškos esė apie istorijos filosofiją“, kurie XXI amžiuje skamba itin aktualiai.

Pokalbis su filosofais, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Daliumi Jonkumi ir leidyklos „Phi knygos“ vadovu Tomu Šinkūnu.

Ved. Aurimas Švedas

Kodėl europietiškumas šiandien nemenkos Lietuvos visuomenės dalies išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip lietuviškajai tapatybei priešingas bei pavojingas darinys? Ar įmanomas lietuviškosios tautinės tapatybės ribų ir pozityviųjų europietiškumo prasmių suartėjimas?
Kiek ir kaip Rusijos Federacijos karas Ukrainoje skatina Europos visuomenės ir Bendrijos politinio elito savistabos bei savivokos procesus? Kaip šį karą ir su juo susijusias grėsmes Ukrainai bei Europai padeda suvokti totalitarizmo studijos bei resentimento sovietinei civilizacijai kritinis apmąstymas? Kaip reikia (ir ateityje) reikės Europos Sąjungai reikės elgtis su Rusijos Federacija, kurios veiksmai meta iššūkį visam Vakarų normatyviniam pasaulėvaizdžiui?
Kokius diplomatine prasme svarbiausius iššūkius teko spręsti XX-XXI a. sandūroje Lietuvai siekiant prisijungti prie Europos Sąjungos? Kokius tikslus turėtume sau iškelti rengdamiesi 2027 metais įvyksiančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai? Į kokius dalykus reikėtų kreipti dėmesį galvojant apie Lietuvos buvimą pokarinėje Europos Sąjungoje?
Kokia bus Europos ateitis ir ko ta ateitis nori iš mūsų?


Pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių bei politikos mokslų instituto docente Nerija Putinaite bei diplomatu, buvusiu Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungoje Ryčiu Martikoniu.

Ved. Aurimas Švedas

Kaip Lietuvos politiniam elitui Nepriklausomybės epochoje sekėsi laviruoti tarp „auksinės provincijos“ ir „postmodernios imperijos“ strategijų bei jas įgyvendinti? Ar įgyvendinami vertybinę užsienio politiką galėtume pasimokyti iš Švedijos, kuri naudoja „anties metodą“?
Ar tikrai pastaruoju metu Lietuvos valstybėje jaučiamas didžiųjų projektų stygius išduoda tam tikras mąstymo problemas? Kaip ir ką daro bandydamas įveikti šias mąstymo problemas Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas?
Kokius namų darbus, turėtų artimiausiu metu padaryti Europos Sąjunga, ruošdamasi galimam šio Rusijos pradėto karo išsiveržimui už Ukrainos teritorijos? Kaip karo akivaizdoje kinta Vidurio Rytų Europos idėja bei vertė didžiuosiuose geopolitiniuose žaidimuose? Kokias strateginės komunikacijos klaidas padarė NATO pastaruoju metu?
Ar Vladimiras Putinas panaudos „Kaliningrado“ kortą prieš Lietuvą, Lenkiją (NATO)? Kaip ir ką reikėtų nuveikti minimalizuoti Aliaksandro Lukašenkos Lietuvos valstybei keliamas grėsmes?


Pokalbis su politologu, profesoriumi, Lietuvos Respublikos Seimo nariu Raimundu Lopata ir politiku, diplomatu, Nepriklausomybės Akto signataru Albinu Januška.


Ved. Aurimas Švedas

Kas yra Metavista ir kaip suprasti ją kuriančio Marko Zuckerbergo pareiškimą, esą „realus pasaulis yra keistas konceptas“? Ką reiškia būti internete fizine, patyrimine prasme? Kokias įkvepiančias idėjas Metavisatą kuriantys žmonės surado Neal Stephenson romane „Snow Crash“ (pasirodžiusiame 1992-aisiais)?
Kokios aplinkybės skatina mūsų „analoginių“ kūnų susiliejimo su skaitmeninėmis tapatybėmis ir tuo pačiu – ambicingus Metavisatos kūrimo planus? Kiek šiame projekte yra idealizmo, ir kiek jo atsiradimą lemia ciniškas finansinis interesas?
Socialiniai tinklai padarė daug žalos mūsų gyvenimo kokybei, o su kokiais iššūkiais, tikėtina susidursime Metavisatoje? Ar šio virtualaus pasaulio teikiamos galimybės atsvers jame glūdinčius pavojus?

Pokalbis su skaitmeninių produktų kūrėju Jonu Lekevičiumi ir „Verslo žinių“ žurnalistu Nagliu Navaku.

Ved. Aurimas Švedas

Kultūros žmogų karo akivaizdoje apima bejėgystės ir beprasmybės jausmas. Atrodo, kad viskas, ką mes darome ir kuriame, smurto, niekšybės, kančių ir mirties akivaizdoje, yra nesvarbu. Kaip įveikti šią dvasinę apatiją?
Ką šiandien veikia ukrainiečių rašytojai, poetai ir muzikantai? Kaip ši karo patirtis pakeitė ukrainiečių literatūrą? Kokie tekstai gimsta sėdint apkasuose, girdint kaip aidi šūviai, matant kaip krenta bombos? Ką gali poezija žlegančių tankų akivaizdoje? Ir ką gali tankai padaryti poezijai?
Kokios priežastys skatina Lietuvos kultūros ir meno pasaulio žmones analizuoti karo eigą ir kurti dienos įvykių iš fronto zonos suvestines? Ką mums byloja iš ukrainiečių į lietuvių kalbą verčiami karo baisumus patyrusių žmonių pasakojimai, publikuojami platformoje „War Stories From Ukraine“?
Pokalbis su dainų autoriumi ir atlikėju Domantu Razausku, o taip pat – dviem poetais ir vertėjais Mariumi Buroku ir Vytu Dekšniu.

Ved. Aurimas Švedas

Kaip filosofai apibrėžia, kas yra vaizduotė ir kur ją galima pritaikyti? Kokių būna utopijų? Ar kurti jas yra prasminga veikla? Kodėl mes išsigandome utopijų? Kodėl manome, kad jos visuomet virsta į savo priešpriešą – distopiją? Kodėl distopijos žanras suklestėjo būtent XXI amžiuje? Kokios aplinkybės tai lėmė - karai ir didžiųjų pasakojimų pabaiga? O gal kapitalizmas ir naujos prekės intelektualinėje rinkoje?
Ar mūsų laisvės metais Lietuvoje būta bandymų reanimuoti utopinę vaizduotę? Kas ir kaip mums (ne)pavyko?
Į kokias utopijas galėtume orientuotis šiandien? Kas mus galėtų suteikti pagrindo saikingam optimizmui žvelgiant į ateitį?

Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto doc. Kęstu Kirtikliu.

Ved. Aurimas Švedas