Kaip iškilo ir iš kur save kildino svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės: prie karalių priartėję Radvilos, jiems pirštinę metę Chodkevičiai, nuo raštininkų iki kanclerių iškilę Sapiegos, nekarūnuoti Lietuvos valdovai Pacai ir turtingiausi bei galingiausi Lietuvoje Tiškevičiai? Kokį pėdsaką šios giminės palieka svarbiausiuose Lietuvos istorijos įvykiuose – Liublino unijoje, kovose prieš Maskvą, Abiejų Tautų Respublikos padalijimuose, sukilimuose prieš caro imperiją, tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, įvykdžiusioje žemės reformą? Apie visa tai – pokalbis su knygos „Mėlynas kraujas“ autoriumi istoriku Eimantu Gudu.
Ved. Donatas Puslys

Įtraukiojo ugdymo, bendrųjų programų atnaujinimo, tūkstantmečio mokyklų kūrimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo – ko jau ko, bet reformų Lietuvos švietime tikrai nestinga. Kaip visų šių permainų kontekste gyvuoja miestelių ir kaimų mokyklos? Apie visa tai kalbamės su Dubysos aukštupio mokyklos direktoriumi Vaidu Baciu ir po studijų Jungtinėje Karalystėje mokytojauti į Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnaziją atvykusia programos „Renkuosi mokyti“ mokytoja Auguste Baltrūnaite.


Ved. Donatas Puslys

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį specialiųjų poreikių turintiems vaikams atsivers visos bendrojo ugdymo mokyklos. Kas apskritai yra tas įtraukusis ugdymas? Be to, šiandien apstu diskusijų, ar esame jam pasiruošę, kokios pagalbos stinga mokytojams, kaip toks modelis gali atsiliepti mokinių akademiniams rezultatams. Tačiau ar mokykla yra tik apie akademinius rezultatus? Ar iš įtraukiojo ugdymo laimi tik mokiniai su specialiaisiais poreikiais, o gal ir jų neturintieji įgyja labai svarbių įgūdžių? Apie tai, kaip šiandienos mokykloje kurti vaikocentrine filosofija pagrįsta aplinką kalbamės su programos „Renkuosi mokyti“ vadovu, Vilniaus Šilo mokyklos mokytoju Arturu Adamu Markiewicziumi bei Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos geografijos mokytoja ir karjeros specialiste Kornelija Čepyte.


Ved. Donatas Puslys

Ar tai, kaip istorija šiandien yra dėstoma mokykloje, padeda jaunam žmogui geriau susigaudyti šiandieninio pasaulio aktualijose? Kaip aktualizuoti istoriją šiandienai? Ar susitelkimas į valstybinį egzaminą leidžia atskleisti disciplinos grožį? Kokią nacionalinę tapatybę – pilietinę ar etninę – siekiame formuoti? Kaip daugiaperspektyvė prieiga istorijoje pasitarnauja nagrinėjant Antano Smetonos palikimą? Ar jaunoji karta turi istorinių įvykių, kurie būtų neatsiejama jų tapatybės dalis? Koks istorijos ir pilietiškumo santykis ir kokia šiandieninė jaunoji karta? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytoju Laurynu Kudijanovu ir VGTU Inžinerijos licėjaus istoriku Daliumi Vinciūnu.

Ved. Donatas Puslys

Į ką dairomės ieškodami gairių Lietuvos švietimo reformoms? Ar egzistuoja toks tobulas modelis, kurį tiesiog galėtume perimti ir pritaikyti pas save? Kaip gerieji užsienio valstybių pavyzdžiai galėtų padėti mums spręsti savo švietimo sistemos bėdas? Kiek Lietuvos švietimo sistemoje dar liko nepasitikėjimo? Kaip dera siekis ugdyti kompetencijas ir išorinis žinių tikrinimas egzaminais? Kiek dabartinė egzaminų sistema dera su siekiu vystyti įtraukųjį ugdymą? Kuo panašūs Lietuvos ir Belgijos švietimo sistemų iššūkiai? Apie visa tai kalbamės su Mokyklų tobulinimo centro vadove Egle Pranckūniene ir programos „Renkuosi mokyti“ šeštosios karto alumne, Belgijoje prancūzų kalbą šiuo metu dėstančia Urte Penkauskaite.

Ved. Donatas Puslys

Ką žvilgsnis į lietuvių grožinę literatūrą gali pasakyti apie kintantį mūsų santykį su žydais? Kodėl Lietuvos rašytojai laikėsi vienos ar kitos pozicijos vietos žydų, ir apskritai visos žydų tautos atžvilgiu? Kas lėmė lietuvių rašytojų mąstymą? Kaip įtakojo lietuvių literatūrą tradicinė per šimtmečius nusistovėjusi Katalikų Bažnyčios pozicija, neretai tiesmukai žydus įvardijanti kaip Viešpaties kankintojus, katalikybės priešus? Šiuos ir kitus klausimus savo knygoje „Žydai lietuvių literatūroje: nuo priešo iki sąjungininko“ nagrinėja mokytojas Vytautas Toleikis.

Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Ciklą apie Europos istorines traumas baigiame pozityvia nata – žvilgsniu į Europos Sąjungos istoriją. Tai yra istorija pastangos kurti tokią Europos bendriją, kurioje iki tol senąjį žemyną skaldę skirtingi interesai būtų paversti bendru rūpesčiu, kur bendradarbiavimo dvasia pakeistų galios logiką, kai, anot senovės graikų istoriko Tukidido, stiprieji gali daryti, ką nori, o silpniesiems tenka iškęsti tai, ko pakeisti jie paprasčiausiai negali. 2012 ES buvo apdovanota Nobelio taikos premija. Tačiau atrodo, kad ilgą laiką ES pasiekimai buvo nuvertinami. Vis tik brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino daugelį permąstyti ES naudą ir atrasti šiame projekte ne tik ekonominę naudą, tačiau visų pirma taikos projektą. Projektą, kuris Šaltojo karo metais garantavo taiką ir klestėjimą Vakarų Europai, o po Šaltojo karo pabaigos įtraukė ir dalį buvusių Rytų bloko šalių, kad Europa vėl kvėpuotų abiem plaučiais. Žvilgsnis į tas valstybes, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėjo įšokti į ES traukinį, leidžia mums patiems įsivaizduoti, kaip šiandien galėtume gyventi, jei patys būtume pavėlavę ir būtume traktuojami ne kaip neatskiriama europinės šeimos dalis, o Rusijos privilegijuotų interesų zona, kurioje Maskva manosi galinti siekti primesti savo valią.

Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Vokiečių istorikas Clausas Leggewie teigia, kad bendrą Europos atmintį ar bent jau pastangas tokią turėti galime įsivaizduoti kaip septynis koncentrinius apskritimus, kurių kiekvienas simbolizuoja skirtingus klausimus. Pradėdamas nuo to, kad Holokausto atmintis yra negatyvus Europos steigties mitas, įsikūnijęs posakyje „niekada daugiau“, toliau jis kalba apie tokius klausimus kaip totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimai, priverstiniai Europos gyventojų perkėlimai kaip bendraeuropinė trauma, karą ir karo metų atmintį, Europą kaip imigracijos tikslą, Europos sėkmės istoriją po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuošalyje nelieka ir dar vienas esminis Europos istorijos dėmuo – kolonializmo istorija ir jos palikimas šiandienai. Tad šiandienos laidos tema – Europos kolonializmo istorija ir skirtingas Europos valstybių santykis su šia praeitimi.

Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

1914 metų Kalėdų taika tapo vienu iš žymiausių ir kartu labiausiai mitologizuotų Pirmojo pasaulinio karo įvykių. Pasakojama, kad Flandrijos apkasuose kovojantys britų kariai Kūčių vakarą išgirdo savo apkasuose kalėdines ir patriotines dainas dainuojančius vokiečių karius. Pirmą šv. Kalėdų dieną buvo paskelbtos paliaubos ir kariai iš priešiškų apkasų susitiko niekieno žemėje, kur apsikeitė dovanėlėmis, įsiamžino bendrose nuotraukose, laidojo kritusius kovos draugus, o taip pat sužaidė improvizuotas futbolo rungtynes. Nors šiandien istorikai ir ginčijasi, kaip viskas vyko, tačiau svarbesnė šiuo atveju yra moralinė istorijos žinia, kad nepaisant priešiškumo, brutalios gyvybes pasiglemžiančios kovos egzistuoja kažkas didesnio bendražmogiško, kas mus visus vis tik vienija, kad priešiškoje atmosferoje kitame galime regėti ne tik sunaikintiną taikinį, tačiau ir žmogų, kuris taip kenčia, ilgisi namuose paliktų artimųjų. Įkvėpti šios istorijos specialioje „Mažosios Europos pokalbių“ laidoje kalbamės apie įkvepiančias istorijas, kai tamsiausiais istorijos momentais sužiba žmoniškumas.
Ved. Donatas Puslys

Žlugus Sovietų Sąjungai milijonų žmonių gyvenimuose Rytų Europoje įvyko milžiniškas pokytis: jie tapo naujų sukurtų ar atkurtų valstybių, piliečiais, patyrė perėjimą prie demokratinio politinio režimo ir rinkos ekonomikos. Lietuvoje dažnai prisimename reikšmingiausius tautinio atgimimo bei kovos už laisvę įvykius, tačiau mažai žinoma ir kalbama, kaip žmonės išgyveno pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį – didelių ir greitų pokyčių laikotarpį. Atmintį apie šias patirtis tyrinėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkės Jogilė Ulinskaitė ir Rosita Garškaitė-Antonowicz, studentams padedant atlikusios daugiau nei septyniasdešimt biografinių interviu su Panevėžio ir Jonavos bei gretimų apylinkių gyventojais. „Mažosios Europos pokalbiuose“ – pašnekesys su mokslininkėmis apie tai ką atskleidė jų mokslinis žvilgsnis į transformacijos laikotarpį.

Ved. Donatas Puslys