Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

Artėjančios Mokytojo dienos proga su buvusiu ilgamečiu Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos vadovu Miša Jakobu kalbamės apie tai, kuo skiriasi mokytojas pagal pašaukimą nuo mokytojo pagal profesiją, kodėl buvusių mokytojų nebūna. Kuo ypatinga žydiška ugdymo samprata ir kokias asmenybes ugdo šiandieninė mokykla? Kodėl matematika tapo skauduliu ir kodėl istorijos nederėtų paversti religija?

Ved. Donatas Puslys

Piligrimystė skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Vieni šimtus kilometrų kulniuoja šv. Jokūbo keliu, kad pasiektų Santjago de Kompostelą. Kiti savo ruožtu moderniais piligrimais tampa pasižadėdami visur ir visada sekti savo mylimą futbolo ar krepšinio komandą. Tačiau yra ir tokių, kurie kasmet keliauja į Bairoitą – miestą Bavarijoje, kur vyksta kompozitoriaus Richardo Wagnerio operos festivalis. Šiais metais pirmą kartą ten apsilankė ir šios laidos svečias. Kuo LRT Klasikos vadovui Julijui Grickevičiui svarbi Wagnerio kūryba? Kodėl George‘as Bernardas Shaw teigė, kad būti pasišventusiam Wagneriui taip, kaip šuo yra pasišventęs savo šeimininkui, nėra tikrasis wagnerizmas? Kokias įtakas atspindi ir kokią įtaką darė paties Wagnerio kūryba? Kaip skirtingi laikmečiai išnaudojo Wagnerio palikimą ir kaip jis buvo reinterpretuojamas? Apie visa tai – pokalbis su Julijumi Grickevičiumi.

Ved. Donatas Puslys

Savo naujoje knygoje „Kaip viskas tampa ginklu“ Markas Galeotti teigia, kad šiandien žengiame į nuolatinio konflikto be kraujo praliejimo erą, kai į mus nutaikytu ginklu gali tapti bet kas – prekyba, kultūra, teisė, dezinformacija, verslo ar politikos elite įsitaisę įtakos agentai ar net kriminalinės gaujos. Kaip veikia hibridiniai karai ir ar šiandien matydami brutalią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą neapsigavome manydami, kad konvencinis kinetinis karas jau praeitis? Kaip hibridinė agresija keičia mūsų saugumo suvokimą, kaip stiprinti visuomenių atsparumą ir koks vaidmuo visame tame tenka piliečiams? Apie visa tai – pokalbis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesoriumi Giedriumi Česnaku.


Ved. Donatas Puslys

Istorikas Tony Judtas apie XIX amžiaus traukinių stotis rašė kaip apie modernizmo eros katedras, sekuliarėjančioje Europoje įkūnijusias naująjį tikėjimą pažanga. Tuo tarpu prancūzų rašytojas Michelis Houllebeqas knygoje „Žemėlapis ir teritorija“ analizavo, kaip transporto priemonių raida keičia pačią keliavimo sampratą, nes nebe atstumas tampa pagrindiniu kriterijumi, o kelyje praleistas laikas. Taip, pavyzdžiui, Kopenhagą galime traktuoti kaip esančią arčiau Vilniaus nei tarkime Naujoji Akmenė ta prasme, kad nuskristi ten užtrunka trumpiau nei nuvykti į šiaurės Lietuvą autobusu.
Filosofas Viktoras Bachmetjevas kartu su sūnumi leidosi į mėnesį laiko trukusią kelionę traukiniu po Vidurio Europą. Kokios traukinių stotys ir aplankyti miestai paliko didžiausią įspūdį? Kodėl rinktis traukinį, o ne kitą, greitesnę, transporto priemonę? Ar kelyje praleistas laikas įskaičiuotinas į nuostolius? Kas didesnė prabanga planuojant tokią kelionę – laikas ar pinigai? Apie visa tai – „Mažosios Europos pokalbiuose“ kartu su V. Bachmetjevu.


Ved. Donatas Puslys

Kokiais pavidalais mūsų gyvenimuose reiškiasi stoka? Ar stoką dera traktuoti tik kaip neišvengiamą blogį, su kuriuo dera susidoroti, ar galime pažvelgti į ją kaip į žmogaus kūrybingumo šaltinį? Kaip stoką interpretuoja ekonomistai, filosofai, teologai? Ką apie stoką byloja Biblija ir kodėl Dievas nesukūrė tobulo pasaulio? Kuo skiriasi gerovės ir globos valstybės ir ar galime sutarti dėl bendrų viešosios politikos vertinimo kriterijų? Apie visa tai kalbamės su Lietuvos laisvosios rinkos instituto, vykdžiusio projektą „Stoka, moralė ir viešoji politika“, prezidente Elena Leontjeva.

Ved. Donatas Puslys

Didžiausias menas yra kurti santykį su kitu žmogumi, byloja išmintis. Veikiausiai dėl to knygynų lentynos yra pilnos knygų, kurios į kairę ir į dešinę žarsto patarimus, kaip puoselėti santykius poroje, kaip auklėti vaikus, kaip laimėti draugų ir įgyti jiems įtakos ir pan. O ką apie žmogiškų santykių idealus ir realybę byloja Biblija? Knygos „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėse“ autorė Ingrida Gudauskienė teigia, kad „Ieškodami vienas kito Biblijos vyrai ir moterys dažnai atsiduria kryžkelėse. Jose jie patiria visko – egzistencinių duobių ir neįtikėtinų jų įveikų, santykių griūčių ir reikšmingų naujų pradžių. Gyvenimo kryžkelėse peržengti tas duobes juos gena nenumaldomas kito asmens poreikis ir ilgesys. Kiekvienam Aš reikia Tu. Biblija žino – santykis nėra lengvas „užsiėmimas“. Ingrida Gudauskienė – šios dienos „Mažosios Europos pokalbių“ viešnia.

Ved. Donatas Puslys

Šių „Mažosios Europos pokalbių“ svečias – Rytų Europos studijų centro projektų vadovas Justinas Kulys. Justiną pasikviesti pokalbiui paskatino du dalykai. Pirma, jis visai neseniai sugrįžo iš Madrido, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame svarstyta apie aljanso perspektyvas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Antroji priežastis – Justino domėjimasis Balkanų regionu. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rengia labai įdomias Balkanų aktualijų apžvalgas „Balkanų pulsas“. O apie Balkanus norisi pasikalbėti tiek žvelgiant į saugumo situaciją regione, tiek į didžiųjų galių – Vakarų, Kinijos, Rusijos – daromą įtaką, tiek apie sportą kaip visuomenių ir valstybių veidrodį. Juk prisiminkime, kiek triukšmo ir nepasitenkinimo sukėlė Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkų atsisakymas Eurolygos rungtynių Kaune metu laikyti plakatą, raginantį stabdyti karą Ukrainoje, o štai vienas tų rungtynių dalyvių Dejanas Davidovacas dar neseniai ir perėjo į ne bet ką kitą, o į Maskvos CASK. Ar teisūs tie, kurie skelbia, kad Serbija yra Rusijos Trojos arklys regione, o gal dera įsiklausyti į balsus tų kurie teigia, kad nei mes gerai suvokiame Serbijos ir apskritai Balkanų istoriją, nei jie suvokia, ką teko išgyventi mums?

Ved. Donatas Puslys

Šįkart „Mažosios Europos pokalbių“ dėmesio centre Džuničiro Tanadzakio knyga „Odė šešėliams“. Ši 1933 metais parašyta knyga leidžia pažvelgti į Japonijos kultūrą, joje įsišaknijusią grožio sampratą, tradicijos svarbą joje ir tai, kaip interpretuojamas tos tradicijos santykis su iš Vakarų ateinančiomis įtakomis. Kokią įtaką tiek Japonijoje, tiek užsienyje ši knyga turėjo estetikos suvokimui ir kodėl ji šiandien yra svarbus skaitinys architektūros studentams? Pokalbio viešnios – architektūros tyrėja Eglė Bazaraitė ir vertėja, Japonijos kultūros tyrėja Jurgita Polonskaitė-Ignotienė.

Ved. Donatas Puslys

„Na... Labiausiai man kelia nerimą, kad nematau sėkmingos šito karo pabaigos. Dažnai pagalvoju, kad su vyrais gyvename netikrame saugume. Dabar mums gerai sekasi. Senokai nepatyrėm rimtų nuostolių, patys sėkmingai vykdome operacijas, gana gerai jaučiame priešų pajėgas ir nuspėjam planus. Manau, šiuo metu jie dar nežino, kur tiksliai mes esam, kiek tiksliai mūsų yra. Bet kartu jaučiu, kad čia tik laiko klausimas. Iš tikrųjų jie spaudžia mus, vis glaudžiau apsupa. Dažnai įsivaizduoju, kaip kažkoks man nepažįstamas žmogus palengva braižo mano tėvūnijos kontūrus, ramiai nustatinėja, ryškina taikinį žinodamas, kad niekur mes nepabėgsim. Tam žmogui davus komandą, mums bus baigta. Tai mane labai baugina“, – byloja Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ir tvirtina, kad jis nevertas vado vardo, jei nesugebės to nematomo priešo apgauti. O tas priešas rimtas – MGB majoro Andrejaus Sovetovo vadovaujama smogikų grupė, kurios gretose ir ypatingas ginklas – agentas Maskva.
Istoriko, publicisto, rašytojo Bernardo Gailiaus knyga „Kraujo kvapas“ nukelia skaitytoją į 1949 metų okupuotą Lietuvą. „Mažosios Europos pokalbiuose“ šįkart su rašytoju kalbamės apie tai, kaip sukurti gerą istorinį trilerį, pagrindinių herojų portretus, taip pat atskleisti blogio tapmsą. Kokią įtaka autoriui darė trilerių meistrai Ianas Flemingas ir Johnas Le Carre? Ar geras trileris visų pirma yra ne raumenų, o protų kova? Ar istorija apie Lietuvos partizanines kovas gali sudominti ir užsienio skaitytoją? Analizuojame, kaip grožinė literatūra kuria istorinį pasakojimą ir kas idealistą pastūmėja išdavystės link.

Ved. Donatas Puslys

Birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14-ąją, 3 val. ryto, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikų, labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai, dvarininkai – visa pažangioji visuomenės dalis. Kitaip tariant, buvo siekiama naikinti šalies elitą. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. buvo ištremta apie 17 tūkst. žmonių. Apie tai, kaip šiandien prisimename šį įvykį, kaip jame įžvelgti ne tik gedulą, bet ir viltį, kalbamės su rašytoja, knygos „Visada, Tėve bus Amerika“, kuri ir pasakoja apie tuos tragiškus 1941-ųjų metų birželio įvykius, tremtinių gyvenimą Sibire ir pabėgimą į Lietuvą, autore Loreta Jastramskiene.

Ved. Donatas Puslys