Romų bendruomenė Lietuvoje visada kūrė savą kultūrą su savomis taisyklėmis – ir dėl to likusios visuomenės buvo matoma kaip grėsmė.

Karo metais tai peraugo į masinį Lietuvos romų naikinimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, romai, kaip ir žydai, homoseksualai ir kitos „arijų rasei“ netikusios visuomenės grupės buvo vežami į koncentracijos stovyklas, o jų turtas atimtas.

„Juodasis paukšti, paimk mano laišką. Pranešk kitiems romams, kad esame įkalinti“, – skamba viena iš Aušvico koncentracijos lagerio dainų.

1944-ųjų rugpjūčio 2-ąją, „paskutinio sprendimo“ dieną Aušvice nužudyti 2,897 romų vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Europos valstybių šią dieną mini kaip romų genocido atminties dieną.

2019-ųjų birželio 27-ąją, po ilgai besitęsusio Lietuvos romų bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų spaudimo, Lietuvos Seimas galiausiai taip pat pripažino rugpjūčio 2-ąją romų genocido atminties diena.

Iš viso nacių okupacijos metu Lietuvoje nužudyta apie 500 romų. O visoje Europoje – iki 500,000.

Apie Lietuvos romų genocidą beveik nerašo istorijos vadovėliai. Apie jį turime sužinoti patys. Šis dviejų dalių pasakojimas, kuriame kalbės genocidą išgyvenusi romė Sonia, mokslininkės ir su genocido praeities šešėliais kovojanti šiandienos Lietuvos romė Rasma (jos istorija bus antroje dalyje), yra „Nyla“ podkasto būdas perduoti žinią klausytojams.

***

Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nanook.lt/podcast/juodojo-paukscio-zinia-romu-genocidas-lietuvoje/

„Nyla“ podkastą išlaiko patys klausytojai. Kviečiame prisijungti: https://patreon.com/NanookMultimedia