Kovo 25 dieną 1881 metais gimė vienas svarbiausių XX amžiaus muzikos kūrėjų, reformatorių, etnomuzikologijos pradininkas vengras Bela Bartokas. Gyvenimo metu ne itin pastebėtas ir vertintas, jis atliko lemiamus darbus vienas pirmųjų pradėdamas rinkti ir sistemizuoti Rytų Europos, Turkijos, Šiaurės Afrikos folklorą. Folkloro įtakos persikėlė ir jo paties kūrinius, sumišo su naujausiais muzikiniais XX amžiaus pradžios vėjais. Taip radosi šeši Bartoko kvartetai, kuriuos garbe sugroti ir iššūkiu laiko kiekvienas profesionalus styginių kvartetas. Būtent ši muzika skamba pirmoje laidos dalyje, prisimenant Bartoką. Antroje – muzikinės leidybinės naujienos, tarp kurių milžiniškas Igorio Stravinskio kūrinių rinkinys ir net trys džiazo albumai.

Ved. Domantas Razauskas

Praėjus tarptautinei poezijos dienai, aš, Domantas Razauskas, kviečiu prisiminti XIX amžiuje klestėjusį simfoninės poemos žanrą. Kaip jis atsirado, kas buvo pirmasis, kaip gimė pavadinimas ir kodėl sunyko? Klausysimės įsimintinų ir svarbių simfoninių poemų pavyzdžių – Liszto, Debussy, Rachmaninovo, Smetanos, Williamso. Antroje laidos dalyje – rubrika „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“. Čia mus pasitiks izraelietis mandolinininkas Avi Avitalis. Istorija nebuvo gailestinga klasikinei mandolinai, tačiau vieno žmogaus dėka šis instrumentas ir vėl sulaukia vis daugiau dėmesio, daugiau repertuaro.

Ved. Domantas Razauskas

Su improvizacine muzika paprastai siejamas saksofonininkas Liudas Mockūnas išleido unikalų leidinį „Polylogues“, kuriame pirmą kartą Lietuvos muzikos istorijoje vienoje vietoje pateikiami geriausi akademinės muzikos kūriniai saksofonui. Dvigubame albume rasime Osvaldo Balakausko, Vytauto Germanavičiaus, Ramintos Šerkšnytės, Arvydo Malcio, Anatolijaus Šenderovo, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako ir paties Liudo Mockūno kūrinius, atliktus kartus su orkestrais, styginių kvartetu. Antroje laidos dalyje – naujas Niujorke gyvenančio būgnininko, perkusininko Daliaus Naujokaičio albumas „In residency at Improdimensija“. Tai trijų dienų koncertų ciklo rezultatas iš to paties Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno sukurtos „Improdimensijos“ kūrybinės platformos. Apie šį reiškinį, o taip pat apie naujus albumus Domantas Razauskas pasakoja „Kitame laike“.

Ved. Domantas Razauskas

Jūsų dėmesiui – Baroko kompozitorius iš Vokietijos, kadaise populiaresnis už bičiulius Bachą ir Handelį, pirmasis istorijoje leidęs periodinį muzikinį veikalą, sukūręs foninės muzikos žanrą, prabilęs apie autorines kūrėjų teises. Jo vardas – Georgas Phillipas Telemannas. Jis buvo vienas produktyviausių visų laikų kompozitorių, parašęs apie 3000 autorinių kūrinių. Po mirties Telemannas – užmirštas ir nevertintas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais istorija kūrėjo bando atsiprašyti ir atsigriebti. Antroje laidos dalyje – rubrikose „Muzikos enšteinai“ ir „Rytojaus garsai“ – naujausi muzikiniai instrumentai ir jų kūrėjai. Kas yra segulharpa, sineskopas ir elektromagnetinis fortepijonas ir kaip jie skamba?

Ved. Domantas Razauskas

Kovo 11 dieną savo gimtadienį švenčia ne tik nepriklausomybę atgavusi Lietuva, bet ir vienas garsiausių Pietų Amerikos kompozitorių, tango karaliumi vadinamas Astoras Piazzolla. Jam šiandien sueitų 100. Ne kiekvienas žino, jog ne visada tėvynėje šis kūrėjas mėgtas, vertintas, jog augo jis Niujorke, jog ketino tapti europietiškos tradicijos kompozitoriumi, o lemtingas pamokas gavo Paryžiuje iš legendinės Nadios Boulanger. Po tango šokio galima pasižiūrėti, kas įdomesnio pasirodė klasikinės ir džiazo muzikos leidyklose. Tarp naujienų – smuikininkės Hilary Hahn Paryžius, netradicinis Benoît Delbecqo fortepijoninio džiazo albumas ir visada daug aistrų kelianti Gustavo Mahlerio 10 simfonija, kurią tik ką įrašė Minesotos simfoninis orkestras, diriguojant Osmo Vänskäi.

Ved. Domantas Razauskas

Lygiai prieš 100 metų pirmą kartą atlikta „Sferų muzika“, kurios autorius danas Ruedas Langgaardas. Kūrinys buvo toks netipiškas ir keistas XX amžiaus pradžiai, kad pripažintas ir atrastas jis pagaliau tik 7-ąjame dešimtmetyje minimalistų, avangardinstų, tokių kaip György Ligeti. Savo gyvenimu metu R. Langgaardas buvo visiškai nežinomas, nepripažįstamas, negrojamas, ignoruojamas. Jis jautėsi išduotas laikmečio ir kūrė vis keistesnę muziką, kurią atrasti siūlo R. Langgaardo istoriją pasakojantis Domantas Razauskas.

Ved. Domantas Razauskas

Jis gimė pirmą pavasario dieną 1904 metais ir... nemirė iki šiol. Oficialus statusas – „dingęs be žinios“. Jam priklauso visų laikų rekordas – net 59 skirtingi jo kūriniai buvo tarp top 10 populiariausių Jungtinėse Amerikos Valstijose, iš jų 17 – pirmoje dešimtuko vietoje. Maža to, visa tai įvyko per 4 metus... Jo vardas – Glennas Milleris. Be jo neįsivaizduojama džiazo muzika, bigbendas, jam skirta pirma „Kito laiko“ dalis. O antrojoje – muzikinės leidybinės naujienos su dar nepasirodžiusio albumo apžvalga, su Belos Bartoko skandalingu baletu, su avangardiniu džiazu ir norvegiška ramybe.

Ved. Domantas Razauskas

Jei muzika filmams ir televizijai senokai yra atskira muzikos niša, terpė, padedanti populiarinti akademinę muziką, tai kompiuterinių žaidimų pasaulis daugeliui vis dar atrodo egzotiškai. Tačiau iš tiesų kompozitoriams žaidimuose veriasi nepalyginamai platesnės erdvės ir pasaulyje esama puikių tokios muzikos pavyzdžių. Dar daugiau, kai kurie žaidimų garso takeliai tokie populiarūs, kad rimtų orkestrų atliekami atskirai koncertuose. Jūsų dėmesiui geriausių kompiuterinių žaidimų muzikos pavyzdžiai, taip pat klasikiniai kūriniai, atsiduriantys žaidimuose. Su Domanto Razausko komentarais ir pristatymais.

Ved. Domantas Razauskas

Neseniai paskelbta, kad atsisakoma 4 metus vystytų planų Anglijos sostinėje statyti „London Concert Hall“ ir ši žinia pritemdė ir taip niūrokas Ūkanotojo Albiono klasikinės akademinės muzikos bendruomenės, muzikantų nuotaikas. Jie išgyvena labai nelengvą metą dėl pandemijos, jie ir taip tapo „Brexit“ situacijos įkaitais, nebegalėdami laisvai dirbti Europos sąjungos šalyse, o valstybės parama vadinamosios akademinės muzikos laukui jau senokai sistemingai mažėja. Dar daugiau, iš darbų paskelbė pasitrauksiantys garsūs dirigentai: seras Simonas Rattle‘as, Vladimiras Jurowskis, Mirga Gražinytė-Tyla. Apie šią situaciją – pirmojoje „Kito laiko“ dalyje. O antroji skirta leidybinėms naujienoms. Šįkart čia šimtmetį švenčiantis tango karalius Astoras Piazzolla, džiazo klavišininkas Robertas Glasperis ir latvių dirigento Andrio Nelsono triumfas diriguojant Antono Brucknerio simfonijas.
Ved. Domantas Razauskas

„Kompozitorių eros pabaiga“ – taip vadinasi viena iš daugybės rusų muzikologo, muzikos filosofo, antropologo, įvairių pasaulio tautų religinės ir ritualinės muzikos tyrinėtojo, kompozitoriaus (nors pats tokiu savęs nevadina) Vladimiro Martynovo knygų ir teorijų. Ji kalba apie tai, kad tokia kompozitoriaus figūra, jo vaidmuo, koks buvo suprantamas kelis šimtmečius, dabar prarado savo reikšmę ir įtaką. Dar daugiau, pasak Martynovo, pati kompozicinės muzikos esmė pasikeitė kartu su postmodernizmu ir iš esmės žmonija grįžta prie eros, kur kompozitoriaus figūra neegzistavo ir nebuvo svarbi. Kodėl? Kaip? Kas užima kompozitoriaus vietą? Apie viską „Kitame laike“, klausantis šio įtakingo kūrėjo muzikos.

Ved. Domantas Razauskas