1921 metais į Ameriką gyventi persikėlęs prancūzas Edgardas Varèse'as parašo kūrinį „Amerikos“ („Amériques“). Tai Debussy „Fauno popietės“ ir Stravinskio „Šventojo pavasario“ citatų pilnas Niujorko Manheteno gatvės akustinis portretas, pilnas triukšmų ir lydimas policijos, gaisrinės sirenų. Taip Varèse'as padeda pagrindus triukšmo muzikai, tampa vienu konkrečiosios muzikos pranašų. Rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – liutnios protėvis ūdas ir jo virtuozas siras Nazihas Borishas, savo muzikoje sujungiantis klasikinės persų muzikos, indiškų ragų, ispaniško flamenko, džiazo ir net Karibų jūros baseino muzikos įtakas.

Ved. Domantas Razauskas

Ketvirtadienis – naujienų diena „Kitame laike“. Pagrindinė naujiena – vieno garsiausių XXI amžiaus džiazo pianistų indų kilmės amerikiečio Vijay Iyerio naujas albumas „Uneasy“. Ne tik albumas, bet ir naujas trio, galima sakyti supertrio, mat jį sudaro ne mažiau ryškios žvaigždės: pernai „The New York Times“ geriausiu metų džiazo muzikantu pripažintas būgnininkas Tyshawh Sorey ir Malaizijoje gimusi australė džiazo bosistė Linda May Han Oh. „Uneasy“ – susiskaldžiusios visuomenės, visuotinio nepasitikėjimo refleksija. Antroje laidos dalyje – trys nauji leidiniai. Tai nuostabiai atlikti Bachas, Beethovenas, o taip pat Vilniuje vasarą apsilankyti žadantis šveicarų pianistas Nikas Bärtschas ir jo naujas konceptualus albumas.

Ved. Domantas Razauskas

Balandžio 13-oji – Georgo Friedricho Händelio oratorijos „Mesijas“ premjeros diena. Pirmą kartą atliktas 1742 metais šis kūrinys sukėlė susižavėjimo bangą. Per garsiąją dalį „Hallelujah“ – įprasta atsistoti, mat taip premjeros metu karalius padarė pats Didžiosios Britanijos karalius George‘as II. Kodėl? Ar jį taip sužavėjo ši kūrinio vieta? „Muzikos enšteinų“ rubrikoje – neįtikėtinai išradingas ir gausus XX amžiaus kompozitoriaus, išradėjo, muzikos teoretiko Harry Partcho instrumentarijus ir jo mikrotoniniai kūriniai. Ir pagaliau, pačioje laidos pabaigoje – vienas įvykis, naujiena, premjera iš džiazo muzikos pasaulio.

Ved. Domantas Razauskas

Rubrika „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ kviečia jus pakeliauti. Po Pietų Korėją, Norvegiją, Peru, Daniją, pristatant įdomiausias, ryškiausias leidybines naujienas iš tų šalių, kurias dėmesio radarai tikrai ne visada pasiekia. Džiazo orkestrai, nedideli ansambliai, keisti ir netikėti garsai palydimi išsamių Domanto Razausko komentarų, pristatymų. O pačioje laidos pabaigoje – naujiena iš Mirgos Gražinytės-Tylos ir leidyklos „Deutsche Grammophon“.

Ved. Domantas Razauskas

Jis ir linksmas, ir liūdnas, jis ir neoklasicistas ir serialistas, tradicinis ir eksperimentinis, tarp žanrų, stilių nardęs taip pat lengvai kaip keitęs pilietybes. Jis prisipažino vagiantis muzikinius motyvus iš visų ir visko. Jis – viena įtakingiausių XX amžiaus muzikos figūrų, kultūros ir stiliaus ikona, Paryžiaus dendis, Niujorko pažiba Igoris Stravinskis. Jis mirė 1971 metų balandžio 6 dieną, lygiai prieš 50 metų. Kodėl Stravinskio įtaka neblėsta ir XXI amžiuje, kodėl tai vis dar vienas gausiausiai atliekamų visų laikų kompozitorių? Į šiuos klausimus atsakymų „Kitame laike“ ieško Domantas Razauskas.

Ved. Domantas Razauskas

Pirmoji laidos dalis skirta unikaliam leidiniui. 80 metų džiazo saksofono legenda Pharoah Sandersas po 20 metų pertraukos grįžo į studiją. Ne vienas, bet su jaunu britu neuromokslininku elektroninės muzikos kūrėju Samu Sheperdu, pasirašančiu „Floating Points“ slapyvardžiu. Lyg to būtų maža, prie poros prisijungia ir Londono simfoninis orkestras! Taip gimsta albumas „Promises“, kurį užsienio spauda vienbalsiai vadina vienu geriausių metų leidinių. Kodėl? Kuo šis konceptualus albumas ypatingas? Antroje laidos dalyje – tradicinės muzikinės leidybinės naujienos, tarp kurių nauji Pat Metheny, Charleso Lloydo leidiniai, o taip pat Velykiniai Arvo Pärto ir Carlo Phillipo Emannuelio Bacho rinkiniai.

Ved. Domantas Razauskas

Ši laida apie garsiausius nebaigtus kūrinius, juos supančias legendas, istorijas. O taip pat apie tuos, kurie vėliau ryžosi tokius kūrinius užbaigti. Mozartas mirė jaunas ir paliko ne tik nebaigtą „Rekviem“, bet ir daugybę kitų juodraščių. Bachas nebaigė savo paskutinės fugos. Bruckneris, Mahleris, Schubertas, Schnittke – simfonijų. Kai kurie kompozitoriai imasi iššūkio ir pabando atkurti, kaip galėjo skambėti pilni genijų kūriniai, kurių užbaigimą kadaise nutraukė mirtis, ar kitos aplinkybės. Laidoje skamba naujausi nebaigtų Mozarto ir Bacho kūrinių variantai.

Ved. Domantas Razauskas

Kovo 25 dieną 1881 metais gimė vienas svarbiausių XX amžiaus muzikos kūrėjų, reformatorių, etnomuzikologijos pradininkas vengras Bela Bartokas. Gyvenimo metu ne itin pastebėtas ir vertintas, jis atliko lemiamus darbus vienas pirmųjų pradėdamas rinkti ir sistemizuoti Rytų Europos, Turkijos, Šiaurės Afrikos folklorą. Folkloro įtakos persikėlė ir jo paties kūrinius, sumišo su naujausiais muzikiniais XX amžiaus pradžios vėjais. Taip radosi šeši Bartoko kvartetai, kuriuos garbe sugroti ir iššūkiu laiko kiekvienas profesionalus styginių kvartetas. Būtent ši muzika skamba pirmoje laidos dalyje, prisimenant Bartoką. Antroje – muzikinės leidybinės naujienos, tarp kurių milžiniškas Igorio Stravinskio kūrinių rinkinys ir net trys džiazo albumai.

Ved. Domantas Razauskas

Praėjus tarptautinei poezijos dienai, aš, Domantas Razauskas, kviečiu prisiminti XIX amžiuje klestėjusį simfoninės poemos žanrą. Kaip jis atsirado, kas buvo pirmasis, kaip gimė pavadinimas ir kodėl sunyko? Klausysimės įsimintinų ir svarbių simfoninių poemų pavyzdžių – Liszto, Debussy, Rachmaninovo, Smetanos, Williamso. Antroje laidos dalyje – rubrika „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“. Čia mus pasitiks izraelietis mandolinininkas Avi Avitalis. Istorija nebuvo gailestinga klasikinei mandolinai, tačiau vieno žmogaus dėka šis instrumentas ir vėl sulaukia vis daugiau dėmesio, daugiau repertuaro.

Ved. Domantas Razauskas

Su improvizacine muzika paprastai siejamas saksofonininkas Liudas Mockūnas išleido unikalų leidinį „Polylogues“, kuriame pirmą kartą Lietuvos muzikos istorijoje vienoje vietoje pateikiami geriausi akademinės muzikos kūriniai saksofonui. Dvigubame albume rasime Osvaldo Balakausko, Vytauto Germanavičiaus, Ramintos Šerkšnytės, Arvydo Malcio, Anatolijaus Šenderovo, Dietricho Eichmanno, Vykinto Baltako ir paties Liudo Mockūno kūrinius, atliktus kartus su orkestrais, styginių kvartetu. Antroje laidos dalyje – naujas Niujorke gyvenančio būgnininko, perkusininko Daliaus Naujokaičio albumas „In residency at Improdimensija“. Tai trijų dienų koncertų ciklo rezultatas iš to paties Liudo Mockūno ir Arno Mikalkėno sukurtos „Improdimensijos“ kūrybinės platformos. Apie šį reiškinį, o taip pat apie naujus albumus Domantas Razauskas pasakoja „Kitame laike“.

Ved. Domantas Razauskas