Kitas laikas

Rubrikoje „Dabar, prieš 100 metų“ – kolektyvas „The Original Dixieland Jass Band“, kuris 1921-aisiais karaliavo JAV populiariausiųjų sąrašuose su dviem kūriniais: „Margie (introducing Singing the Blues) ir „Palesteena”. Dar kiek ankstėliau, 1917 metais šis baltųjų kolektyvas, kaip manoma, padarė pirmą istorijoje žinomą džiazo muzikos įrašą. Dėl šios grupės vietos istorijoje nemažai ginčijamasi, jos rasistiniai kontekstai yra kontraversiški. Apie visus šiuos niuansus pasakoja Domantas Razauskas. O štai antroje laidos dalyje. „Rytojaus garsų“ rubrikoje jis pristato bulgarę kompozitorę Dobrinką Tabakovą, kuri sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Prie jos debiuto prisidėjo ir lietuvių muzikantai.

Ved. Domantas Razauskas

2020-aisiais Niujorko filharmoninis orkestras pirmą kartą iškilmingai atliko Tanios Leon kūrinį „Stride“ - vieną iš iniciatyvos „Devyniolika“ kūrinių. Ši iniciatyva – tai muzikinė akcija, kurios metu 19 moterų kompozitorių kūrė naujus akademinės muzikos kūrinius šitaip pažymint vadinamosios 19-osios pataisos šimtmetį. Ši pataisa kadaise atvėrė moterims teisę balsuoti Amerikoje. Tik ką paskelbta, kad Tania Leon už „Stride“ apdovanota prestižiniu muzikos Pulitzerio prizu. Muzikos naujienų pasaulyje – du lietuviški vardai. Unikalus Danijoje vandens bokšte įrašytas kontrabosininko Aurelijaus Užamecko solinis albumas ir perkusininko, eksperimentinės muzikos kūrėjo Gintauto Gascevičiaus „Faustas“. O taip pat užsienio spaudos išgirtas naujausias Danielio Barenboimo ir legendinės pianistės Marthos Argerich įrašas.

Ved. Domantas Razauskas

Klasika ir futbolas, futbolas ir akademinė muzikinė tradicija – nesusisiekiantys indai? Anaiptol! Leiskite man, Domantui Razauskui, jums įrodyti, kad sporto karalius ir klasikinė muzika yra ne šiaip bičiuliai, o seni meilužiai! Nuo Handelio, kurio karūnacijai rašytas himnas ilgainiui virto „Čempionų lygos“ himnu, nuo aistringo sirgaliaus Edwardo Elgaro, parašiusio vieną pirmųjų skanduočių, nuo Šostakovičiaus, dedikavusio futbolui visą baletą, nuo Martinu orkestrinio rondo „Petrauka tarp kėlinių“ iki šiuolaikinių kūrėjų, muzikoje prisimenančių mylimų klubų istorines pergales (kartais lygiąsias!), futbolo triukus perkeliančių į kompozicinę techniką. Visa tai – Europos futbolo čempionato proga.

Ved. Domantas Razauskas

1926 m. birželio 12 d. 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Koks buvo tuometinis Kauno muzikinis vyksmas? Ar su radiju užgimė ir mūsų estrada, ar tarpukario Kaune ėmė vystytis džiazo muzika? Kokią įtaką radijas darė itin populiarių restoraninių orkestrų bumui ir kas, kokie tie orkestrai buvo? Ar galima sakyti, kad 3 dešimtmečio populiarioji Kauno muzika suformuota Lietuvos žydų? Kokie žanrai klestėjo, ar nebuvome atsilikę nuo naujausių europietiškų madų? Visus šiuos klausimus aš, Domantas Razauskas, užduosiu muzikologei, buvusiai Vilniaus plokštelių studijos redaktorei, džiazo istorikei Rūtai Skudienei specialios tiesioginės „Kito laiko“ transliacijos iš Kauno metu.

Suomių smuikininkas Pekka Kuusisto neseniai pradėjo vadovauti Norvegijos kameriniam orkestrui ir dabar pristato įspūdingą debiutinį leidinį, kuriame niujorkiečio Nico Muhly kūrinio premjera ir jo mokytojo Philipo Glasso orkestrui aranžuoti kūriniai. Leidykla „Reference recordings“ pasisamdė „Grammy“ laureatų garso inžinierių komandą ir išleidžia audiofilinį rinkinį, į kurį sudėjo garsiausias vienos dalies simfonijas. Danijos pianistė Maria Kannegaard pristato kitokį požiūrį į fortepijoninę muziką savo naujausiame albume. „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – pakistaniečiai „Jaubi“ ir jų flirtas su Vakarų džiazo tradicija. Na ir pagaliau – pamiršta ir vėl atrasta pianistė, kompozitorė Florence Price, kurios kūrinius atlikti, tyrinėti ir pristatyti puolė Amerikos muzikos elitas. Visa tai „Kitame laike“ su Domanto Razausko istorijomis ir pristatymais.

Ved. Domantas Razauskas

Melas, veidmainystė, blaškymasis po pasaulį, vedybos, neištikimybė ir homoseksualūs santykiai, šlovė, dar didesnė šlovė ir pinigai, baisi nelaimė, trauma ir depresija, alkoholis ir nuskausminamieji. Ir talentas, talentas, talentas, kurio neatimsi. Skamba kaip tikro poeto, tikro menininko biografija – bohemiškai, tragiškai. Visa tai apie vieną didžiausių dainarašių, apie tą, kuriam taip lengvai pasiduodavo labiausiai įsimenančios melodijos ir tekstai, apie tą, kuris iki II pasaulinio karo taip ryškiai spindėjo Brodvėjuje ir Holivude, apie tą, kurio dainynas – 800 autorinių kūrinių – saugomas JAV kaip šalies kultūrinė vertybė. Apie Cole‘ą Porterį, kuriam „Kitame laike“ sukanka 130. Laidoje jis turės kolegą. 350 sueitų ir italų Baroko kompozitoriui Tomaso Albinoni. Jis labiausiai žinomas kūriniu, kurio... nesukūrė!

Ved. Domantas Razauskas

Garsūs šiuolaikiniai kompozitoriai per savo specialiai parašytus kūrinius kalbasi su bene garsiausiu J. S. Bacho kūriniu – „Brandenburgo koncertais“. Tokia idėja įgyvendinta naujame Švedijos kamerinio orkestro projekte „Brandenburg Project. Twelve Concertos“, o jam vadovauja ir orkestrui diriguoja Thomas Dausgaardas. Tarp kitų naujausių albumų – anglų bosisto Dave’o Hollando trio su stipriu elektrinės gitaros prieskoniu, laisvasis džiazas su styginiais pianisto Alexanderio Hawkinso albume 16-ai muzikantų ir keistas reiškinys – „ketvirtojo pasaulio muzika“. Kas tai? Atsakymai „Kitame laike“ kartu su Domantu Razausku.

Kompozitoriai ir konkurencija, arba garsiausi pykčiai tarp klasikos didžiųjų. Tema ne pati rimčiausia, bet analizuojant garsiausius kompozitorių nesutarimus, nesantaikas, ryškėja keli labai svarbūs dalykai. Visų pirma – krenta aureolės. Klasikos istorija - tiek pat genijų, kiek ir menkų, pavydžių žmogelių istorija. Antra vertus, tokie legendiniai, istoriniai susidūrimai padeda atsikratyti ir kartais ne tik nereikalingų, bet ir žalingų stereotipų, mitų, kuriais apauga asmenybės. Puikus pavyzdys - mitas apie Mozartą ir Salieri. Tad pasiruoškite, šį vakarą ringe: Brahmsas prieš Čaikovskį, Brahmsas prieš Lisztą, Debussy prieš Ravelį, Stravinskis prieš Prokofjevą ir net Reichas prieš Glassą!

Ved. Domantas Razauskas

Pietų Afrikos džiazas filosofiniame ir socialiniame apvalkale, Antono Brucknerio 3-ioji simfonija iš Vienos, Graikijos XX amžiaus pirmosios pusės kompozitorius Nikos Skalkottas, garsų, triukšmų ir emocijų menininkė iš San Antonijo Claire Rousay, jauno lietuvių saksofonininko Karolio Šarkaus debiutas, o taip pat skandinaviško erdvinės, atmosferinės improvizacinės muzikos leidinys iš ECM – tai vis naujienos ir temos, kurias „Kitame laike“ pristato ir aptaria Domantas Razauskas.

Gegužės 24 vienai įtakingiausių figūrų muzikos istorijoje suėjo 80. Kai 7-ajame XX a. dešimtmetyje Dylano meteoras rėžėsi į Žemę, jo neišmatuojama įtaka savo purslais palietė visus žanrus. Įskaitant ir džiazą, ir akademinę kultūrą. Anglakalbėje tradicijoje šio dainiaus, poeto įtaka yra tokia stipri, tokia pačią tradiciją keičianti, pamatus liečianti, jog už ją jis buvo apdovantas net Pulitzerio ir Nobelio literatūros premijomis. Vienintelis muzikantas Vakarų pasaulio istorijoje gavęs tokį apdovanojimą. Už ką? Kodėl? Atsakymai „Kitame laike“ klausant Dylano kūrinių atliekamų džiazo ir akademinės muzikos atlikėjų. Antroje laidos dalyje – rubrika „Dabar prieš 100 metų“, kurioje svečiuojasi XX amžiaus pradžios klasikinės gitaros virtuozas, kompozitorius, aranžuotojas iš Paragvajaus Augustinas Barriosas. Ši primiršta figūra buvo viena didžiausių garsenybių gitaros pasaulyje.

Ved. Domantas Razauskas