Tarptautinės žmogaus teisių dienos proga, „Kitas laikas“ keliauja per klasikinės muzikos istoriją. Nuo Beethoveno per Šostakovičių link Britteno, Pendereckio, Theodorakio ir kitų, kurių laikysena, pozicija, o užvis svarbiausia, muzika turėjo tiesioginių sąsajų su žmogaus teisių problemomis. Žmogaus teisių deklaracijos nebūtų, jei ne žiauriausi XX amžiaus karai, diktatoriai, tiesiogiai išnaudoję kompozitorius, dirigentus, atlikėjus. Kaip santykiai su Stalinu paveikė Šostakovičiaus ar Prokofjevo muziką? Kaip pokaris įkvėpė naiviai iliuzijai, kad daugiau niekada neturėsime karų, nebekankinsime žmonių? Ir pagaliau, kokios yra šiuolaikinės iniciatyvos? Antroje laidos pusėje – tradicinės leidybinės muzikinės naujienos.


Ved. Domantas Razauskas

Nėra daug tokių kompozitorių, kurie savo šalyje, ką ten, visame regione turėtų tokį kulto statusą, būtų tokie tokie nepajudinami Atlantai, laikantys ant savo pečių visą muzikinę kultūrą, kaip suomis Jeanas Sibelius. Nėra daug tokių kompozitorių, kuriuos XX amžiuje galime pavadinti ne reformatoriais, avangardistais, inovatoriais, o... „didžiais simfonistais“. Šio menininko iškilimas ir pasaulinis sutapo su pačios Suomijos valstybės iškilimu, jos kova už savo nepriklausomybę nuo Rusijos, nuo Sovietų sąjungos. Dar ir todėl Sibelius – ne vien pavardė. Ir ne vien populiariausia pasaulyje natų rašymo programa, bet ir kur kas daugiau – tai simbolis.

Ved. Domantas Razauskas

Kitas laikas. Ved. Domantas Razauskas

Kodėl vaikystėje jam mama neleisdavo klausytis radijo? Kaip jis Antrojo pasaulinio karo metu išsisuko nuo dalyvavimo mūšiuose? Koks jo žmonos, sūnų vaidmuo karjeroje? Kokią akademinę muziką jis rašė? Kaip jam pavyko sukurti sudėtingo metro melodijas, kurias žino ir gali paniūniuoti kiekvienas? Tačiau užvis svarbiausia, kodėl šis pianistas, kompozitorius buvo viena svarbiausių muzikos asmenybių per visą šimtmetį? Atsakymai – „Kitame laike“, arba pirmojoje laidoje iš ciklo „Dave‘ui Brubeckui – 100!“.

Ved. Domantas Razauskas

Rubrikoje „Dabar, prieš 100 metų“ – 1920-aisiais Maurice‘o Ravelio sukurtas ir pristatytas garsusis „La Valse“, pelnęs kompozitoriui šlovę. Tačiau ar žinojote, kad šis kūrinys, pradžioje sumanytas kaip baletas, bet impresarijaus Sergejaus Diagilevo atmestas vos nevirto dviejų legendų dvikova? Taip pat „Kitame laike“ – tradicinės leidybinės naujienos, kuriose šįkart amerikietis gitaristas Nelsas Cline‘as, olandas būgnininkas Joostas Lijbaartas ir beveik 12-os valandų pilnas Mocarto fortepijono koncertų rinkinys.

Ved. Domantas Razauskas

Kūrybinis badas yra pavojingas, bet ir neišvengiamas. Jis gali vesti prie sunkios depresijos ir daugybė menininkų gali tai paliudyti. Paliudyti gali ir žydų kilmės argentinietis Osvaldo Golijovas, neseniai grįžęs į viešumą po 10 metų depresijos ir tylos. Kadaise tai buvo „Grammy“ ir „MacArthur“ laureatas, akademinės muzikos žvaigždė, gavęs užsakymus iš garsiausių institucijų. Kol vieną dieną viskas ėmė ir užsikirto... Antrojoje laidos dalyje, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – galbūt svarbiausias žmogus klasikinės gitaros istorijoje Antonio Torresas. Tai XIX amžiaus gitarų tobulintojas, gamintojas, po kurio prisilietimų gitara pagaliau įgavo tokią formą, tokį derinimą, kokį turime ir šiais laikais.

Ved. Domantas Razauskas

Lietuviškų šaknų Amerikos klasikinės muzikos vienam iš patriarchų Aaronui Coplandui – 120. Kaip Lietuvos žydų vaikas tapo vienu ryškiausių XX amžiaus kompozitorių ir mokytojų ir kodėl jo muzika vadinama „labiausiai amerikietiška“? „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – klasikos pianistė iš Gruzijos Khatia Buniatishvili, kurios jau aštuntą solinį albumą tik ką išleido „Sony Classical“. Ir pagaliau, rubrijoje „Dabar prieš šimtą metų“ – Seredžiuje gimusio Alo Jolsono hitai. Ar žinojote, kad 1920-aisiais šis vyras buvo geriausiai apmokamas Amerikos linksmintojas? Deja, jo karjera visam laikui pažymėta tamsia dėme. Kokia? Visa tai „Kitame laike“.

Ved. Domantas Razauskas

Nannette Streicher ilgą laiką istorijos buvo pamiršta, mat istorikai, Beethoveno tyrinėtojai bandė jos nuopelnus „prirašyti“ vyrui Andreasui. Tačiau vyras tebuvo gizelis, o visą didelę instrumentų gamybos kompaniją, taip pat koncertų salę valdė ji – ponia Streicher. Tai ji buvo viena viena garsiausių ir produktyviausių XVIII ir XIX amžiaus fortepijonų gamintojų, artima Beethoveno bičiulė, guodėja, pagalbininkė. Jai skiriama rubrika „Muzikos enšteinai“. O antrojoje laidos dalyje susitinka Gediminas Karkauskas, Keithas Jarrettas ir Ella Fitzgerald. Muzikinės leidybinės naujienos susijusios būtent su šiais vardais.

Ved. Domantas Razauskas

Net bjaurusis virusas praėjusią savaitę nesulaukė tiek dėmesio, tiek komentarų, nuomonių, susipriešinimo, kiek JAV prezidento rinkimai. Staiga visi stojo į stovyklas, ginčytis, staiga kas antras tapo ne tik JAV rinkimų sistemos, bet ir tenykščių problemų žinovu, staiga kas antras tapo prisiekusiu respublikonu ir demokratu. Rinkimų proga, aš, Domantas Razauskas, nusprendžiau pažiūrėti, o kas gi dabar diktuoja muzikines madas anapus Atlanto? Kas tie ryškiausi jauni JAV kompozitoriai ir kaip jie reflektuoja šiandieninę Ameriką? Laidos taikiklyje: Missy Mazzoli, Nico Muhly ir Caroline Shaw.

Ved. Domantas Razauskas

Pirma laidos dalis – liūdna. Šią savaitę Anapilin iškeliavus kompozitoriui Faustui Latėnui, laidos kūrėjas Domantas Razauskas atsisveikindamas pristato dar niekada neviešintus F. Latėno kūrinius. Ne paslaptis, kad kompozitorius rašė ir žydišką muziką. Spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ jis pats finale net įdainavo hebrajiškos maldos variaciją. Klausytojų dėmesiui kelios ištraukos iš Fausto Latėno muzikos Šeduvoje kuriamam „Dingusio Štetlo“ muziejui. Premjera be paties autoriaus... Antroje laidos dalyje – tradicinės leidybinės, o šįkart ir audiofilinės muzikinės naujienos.

Ved. Domantas Razauskas