Aaronas Copelandas, Olivier Messiaenas, Dariusas Milhaud, George‘as Fentonas, Claude‘as Debussy. Visi jie parašė kūrinių, įkvėptų konkrečių gamtos objektų, vietų, pačios žemės. Copelandas natomis piešė amerikietišką kraštovaizdį, Messiaenas – apsėstas paukščių garsų, Milhaud – vaizdavo pasaulio sukūrimą, Fentonas – rašė šokius delfinams, o Debussy įsivaizdavo jūrą. Jie – Gamtos muzikos savaitės dalyviai LRT Klasikos eteryje. Kartu su Aliaskoje gyvenančiu Johnu Lutheriu Adamsu, kuris spaudoje kreipiasi į save naikinantį pasaulį ir pristato „Tapti vandenynu“ – kūrinį apdovanotą muzikos Pulitzerio prizu. Pasinerkite į pavasariu šnarantį „Kitą laiką“.
Ved. Domantas Razauskas.

Visas „Kitas laikas“ skirtas naujausiems muzikiniams leidiniams. Nuo jauno kūrėjo, pirmojo M.K.Čiurlionio stipendijos laureato Mantvydo Leono Pranulio albumo iki saksofonininkės Lea Bertucci erdvinių eksperimentų, nuo naujo audiofilinio Beethoveno fortepijono koncertų įrašo iki džiazo vokalo superžvaigždės Kurto Ellingo leidinio. Na o pabaigai – subtilus perkusijos ansamblis „Sandbox Percussion“, debiutiniu albumu vainikuojantis koncertinės veiklos dešimtmetį. Visos naujienos lydimos išsamių komentarų ir istorijų.
Ved. Domantas Razauskas.

Rubrikoje „Dabar prieš šimtą metų“ – tuštuma paženklintas tragiško likimo džiazo inovatoriaus Charlie Parkerio šimtmetis. Kiaurus metus jubiliejaus proga turėjusios vykti parodos, koncertai, turai, akcijos – viskas atšaukta. Tai lyg priminimas, kad paties saksofonininko gyvenimas nebuvo linksmas, o genialumas vienam įtakingiausių muzikantų istorijoje sveikatą ir gyvybę. Rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – gausiai apdovanotos Vokietijoje gyvenančios korėjietės kompozitorės Unsuk Chin eksperimentai.
Ved. Domantas Razauskas.

Magnetofonas, Silicio slėnis, radijo revoliucija ir estrados legenda Bingas Crosby. Kaip šie dalykai susiję? Kodėl legendinis „White Christmas“ atlikėjas yra vienas svarbiausių žmonių ne tik muzikos industrijos, bet ir muzikos technologijų, o taip pat radijo istorijoje? Ir kaip karo metu populiariausias Amerikos atlikėjas prisidėjo prie Silicio slėnio atsiradimo? Tai pirmoji laidos dalis. Antroji – skirta keturiems naujiems leidiniams, vertiems jūsų gyvenimo laiko. Nuo džiazo, per Bachą iki elektronikos. Svarbu pabrėžti, kad laida įrašyta. Kodėl tai svarbu? Atsakymai „Kitam laike“!
Ved. Domantas Razauskas.

Rubrikoje „Dabar prieš šimtą metų“ – 1920-aisiais pirmą kartą parodyta Ericho Wolfgango Korngoldo opera „Miręs miestas“. Pernai ši opera „La Scaloje“ išgarsino Asmik Grigorian. Kas toks buvo E.W. Korngoldas, kuriam Mahleris žadėjo Mocarto karjerą ir kaip Vienos žydas tapo Holivudo legenda? Rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – prieš šimtą metų gimęs tradicinės persų muzikos smuikininkas Mahmoudas Zoufonounas, kadaise pats pasigaminęs pirmąjį smuiką, vėliau visą gyvenimą rinkęs senąjį persų folklorą. Dabar jo neįkainojami rankraščiai – Kalifornijos universiteto mokslininkų rankose. Valanda muzikos ir istorijų, „Kitame laike“, kur susijungia šimtmečiai ir kontinentai.
Ved. Domantas Razauskas.

Balandžio 14-osios naktį LRT Klasika kvies miegoti kartu su vienu garsiausiu XIX amžiaus kūrinių – Maxo Richterio „Sleep“. Domantas Razauskas „Kitame laike“ svarsto, kokią vietą šis 8 valandų trukmės protestas prieš kasdienybės tempą užima pasaulinėje kultūroje ir kaip jis pats pakliūva į vartotojiškos visuomenės socialinių tinklų spąstus. „Miegą“ puikiai atliepia muzikinės naujienos rubrikoje „Rytojaus garsai“. Šįkart jos net trys – „Deutsche Gramophone“ išleista islandų pianisto virtuozo Víkinguro Ólafssono plokštelė, kurioje jis pokalbiui kviečia Claude‘ą Debussy ir Jean-Philippe‘ą Rameau, o taip pat nauji amerikiečių vibrafonininko Chriso Dingmano ir lenkų džiazo grupės „Jazzpospolita“ albumai.

Ved. Domantas Razauskas.

Rubrikoje „Dabar prieš 100 metų“ – 1920-aisias vardą gavęs legendinis prancūzų kompozitorių judėjimas „Les Six“, arba „Šešetas“, paveiktas Eriko Satie ir Jeano Cocteau bei tapęs viena Prancūzijos muzikos vizitinių kortelių. Kas ir kodėl skatino Dariusą Milhaud, Georgesą Auricą, Louisą Durey, Arthurą Honeggerą, Francisą Poulencą, vienintelę moterį Germaine Tailleferre ieškoti naujos muzikinės kalbos? Rubrikoje „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“ – Korėjos vienytojas Isangas Yunas. Išgyvenęs karą, kalintas, persikraustęs gyventi į Vokietiją, pagrobtas, vėl kalintas, flirtavęs su Kim Ir Senu, o galiausiai paskyręs savo gyvenimą Korėjos suvienijimo idėjai. Kodėl orkestrai nenori imtis šio kompozitoriaus simfonijų? Atsakymai - „Kitame laike“.

Ved. Domantas Razauskas.

Rubrikoje „Rytojaus garsai“ Domantas Razauskas pristato Islandijos kompozitorę Anną Thorvaldsdóttir, kuri, prieš užrašydama natomis, savo kūrinius piešia, naudodama ir gimtosios šalies kraštovaizdžio detales. „Audiofilo“ užrašuose – per naktį gimęs Stano Getzo ir João Gilberto džiazo šedevras, pasaulyje pradėjęs bosanovos muzikos karštinę. O taip pat laidoje - įdomiausios muzikinės naujienos: tik ką pasirodęs apokaliptinis „Shabaka and the Ancestors“ albumas ir prieš kelias savaites Londono filharmonijos orkestro išleista kompaktinė plokštelė su Krzysztofo Pendereckio muzika. Ved. Domantas Razauskas.

Beveik lygiai prieš 163 metus, 1857 metų kovo 25 dieną užpatentuotas fonoautografas. Tai pirmasis žmonijos istorijoje garso įrašymo prietaisas, kurio išradėjas – Eduardas-Leonas Skotas De Martinvilis. Tik 2008 metais pagaliau pavyko išgirsti, ką šis primirštas prancūzas įrašė. Jei ne jis, 1961 metais nebūtų netyčia gimęs vienas garsiausių ir geriausių įrašų džiazo istorijoje. Kaip pianisto Billo Evanso trio koncertas netyčia pavirto dviem albumais, visuotinai pripažįstamais šedevrais? „Rytojaus garsų rubrikoje“ kompozitorė, dainų kūrėja Eglė Sirvydytė, virstanti Purnamasi Yogamaya ir kovo 27 dieną pristatanti naują išskirtinį albumą.

Ved. Domantas Razauskas.

Astrologinis „Planetų“ ciklas ir akademinė muzika Sirijoje.

Šiemet sukanka 100 metų nuo tada, kai Londone pirmą kartą buvo viešai atlikta visa Gustavo Holsto orkestrinė siuita „Planetos“. Kūrinys gimė iš kompozitoriaus susižavėjimu astrologija, jį sudaro 7 dalys, 7 planetos, iš kurių kiekviena turi savo charakterį. Kokia šio kūrinio vieta kultūros istorijoje ir kodėl jį taip mėgsta filmų kompozitoriai? „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje...“ – rubrika, skirta pažinti kitas kultūras. Šioje laidoje – tai Sirijos kultūra. Solhi Al-Wadi ir Dia Succari – du vieni ryškiausių šios karo draskomos šalies kompozitorių.

Ved. Domantas Razauskas.