Kosmoso departamentas

Vienas garsiausių pasaulio vizionierių Elonas Muskas Lietuvoje įsteigė kompanijos „SpaceX“ dukterinę įmonę „Starlink“, teikiančią palydovinio interneto paslaugas. Kuo ši naujiena gali būti gera Lietuvai, pasakoja verslininkas, mokslo entuziastas Vladas Lašas.

Kaip per pastaruosius 95 metus keitėsi orų prognozių nustatymo metodai, kokie jie yra dabar? Su kokiais iššūkiais susiduia šių dienų meteorologai boei sinoptikai – ir kada galima pasikliauti ir liaudies išmintimi? Į šiuos klausimus atsako VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius.

Ved. Simonas Bendžius ir Vita Ličytė.

Pastarųjų metų eksperimentai, laboratorijose siekiant sukurti žmogaus ir gyvūno hibridą, sukėlė daug diskusijų: viena vertus, tokie tyrimai gali padėti žmonėms geriau pažinti ligas, kita vertus, baiminamasi dėl gyvūnų gerovės ir nykstančių moralės normų. Apie šiuos bandymus ir mokslininkams kylančias abejones pasakoja VU Medicinos fakulteto sveikatos etikos, teisės ir istorijos centro mokslininkė Margarita Poškutė.

Kas lėmė, kad JAV universitetai - vieni geriausių pasaulyje? Apie prestižinių mokymosi įstaigų istoriją pasakoja Jeilio universitete studijavęs Jonas Kavaliauskas. Jis įkūrė konsultacijų startuolį, kuris padėtų Lietuvos moksleiviams patekti į garsiausius universitetus.

Ved. Karolina Panto


Nuotraukoje - žmogaus ir beždžionės embrionas

Dalis Černobylio katastrofos likviduotojų, nors ir patyrė sveikatai kenksmingą didelę dozę jonizuojančios spinduliuotės, šiandien yra ganėtinai sveiki, o jų ligos beveik nesiskiria nuo bendrai populiacijai būdingų ligų.

To priežastis gali slypėti jų genome, mano VU Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkės, tyrinėjančios Lietuvos Černobylio katastrofos likviduotojų genomą. Jos siekia išsiaiškinti, kuo šių žmonių genomas galėtų būti ypatingas, kaip jis lemia išlikimą bei adaptaciją. Apie tai pokalbis su viena iš tyrėjų dokt. Gabriele Žukauskaite.

Kita tema. Nuo sulankstomų ekranų iki elektros energiją generuojančių drabužių – kaip ateityje pasitarnaus organiniai šviestukai (OLED)? Apie tai pasakoja VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Organinės optoelektronikos grupės vadovas dr. Karolis Kazlauskas.

Ved. Sigita Vegytė

Eugenika – pseudomokslas, paremtas utopine individo ir visuomenės „patobulinimo“ idėja. XX a. pr. ši teorija pasaulyje buvo labai populiari, o jos šalininkai manė, kad eugenikos priemonės, pavyzdžiui, sterilizacija ar eutanazija, gali padėti išspręsti daugumą socialinių problemų. Idėja simpatikų sulaukė ir tarpukario Lietuvoje. Apie juos pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Jurgita Gaižutytė.

Kita tema. Tarpukario Lietuvos ekonomika buvo atsilikusi, o dauguma žmonių negyveno turtingai. Taip teigia Oksfordo universiteto magistras Adomas Klimantas, nustatęs tarpukario Lietuvos BVP rodiklį.

Ved. Sigita Vegytė

Lietuvos mokslininkai ne vienerius metus stebi Kuršių nerijos kopų nykimą. Didelės įtakos šiam procesui turi klimato kaita. Apie tai, kaip atliekami kopų stebėjimai ir kas daroma, siekiant jas išsaugoti, pasakoja VU Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkė dokt. Neringa Mačiulevičiūtė-Turlienė.

Kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė ir kur jos pirmiausia turėtume ieškoti? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Mindaugas Macijauskas. Pokalbio ištrauka iš VU tinklalaidės „Mokslai be pamokslų“.

Ved. Karolina Panto

Nuo kūrybingų architektų iki žaismingų pramogautojų: kokie yra intelektualiausi paukščiai Lietuvoje ir pasaulyje? Pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.

Kodėl kai kurie organizmai švyti? Kaip šį reiškinį ateities tyrimams siekia pritaikyti mokslininkai? Pašnekovė – VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

Ved. Simonas Bendžius ir Karolina Panto

1951 metais Johno Hopkinso ligoninės laboratorijoje įvyko tai, ką mokslininkai bandė padaryti kelis dešimtmečius. Pirmą kartą istorijoje žmogaus ląstelės išgyveno ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ląstelės ne tik nežuvo, bet ir pradėjo taip daugintis, kad atrodė nesustabdomos – užėmė tiek vietos, kiek joms duodavo.

Ląstelės, pavadintos HeLa, gyvos ir šiandien, o per 70 metų padėjo mokslininkams daugiau suprasti apie vėžį, sukurti vaistų, išsiaiškinti, kaip plinta ir dauginasi Polio, ŽIV, ŽPV, SARS-CoV-2 ir daugybė kitų virusų bei sukurti vakcinas. Šios ląstelės pirmosios buvo sėkmingai užšaldytos, klonuotos, paveiktos radiacija, nukeliavo ne tik į visas pasaulio laboratorijas, bet ir į kosmosą.

Pirmus kelis dešimtmečius, kol HeLa dalyvavo tyrimuose ir išradimuose, vos keli mokslininkai žinojo vardą Henrieta Lacks. Vardą moters, kurios gimdos kaklelio vėžinės ląstelės ir pavadintos HeLa. Šios ląstelės pražudė ir pačią Henrietą, tad apie savo indėlį į mokslą ji niekada nesužinojo. Tiksliau ji nežinojo, kad apskritai dalyvaus moksliniuose tyrimuose – gydytojai jos ląsteles paėmė neatsiklausę.

Laidoje kalba VU GMC mokslininkai prof. dr. Sonata Jarmalaitė ir dr. Algirdas Žiogas bei VU medicinos etikos prof. dr. Eugenijus Gefenas.

Ved. Sigita Vegytė

Kokią įtaką pandemijos paveiktam turizmui ateityje turės naujausios technologijos? Kaip jas panaudoti, siekiant pritraukti keliautojų į šalį? Atsakymo į tai ieško ir lietuvių startuolis “Iron Cat”, kuriantis virtualios realybės žiūronus turizmui. Apie šią idėją pasakoja vienas iš jos autorių Paulius Juočeris.

Biomedicininiai tyrimai atliekami su įvairiomis žmogaus biologinėmis medžiagomis. Tačiau norint gauti ėminių tyrimams, būtina užtikrinti ir žmogaus privatumą. Apie tai, kaip pasaulyje vystėsi šios srities reguliavimas, pasakoja VU medicinos etikos dėstytojas prof. dr. Eugenijus Gefenas.

Rubrikoje “Va čia tai kosmosas” - praėjo 60 metų nuo pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą. Ko išmokome per šį laiką ir kaip kosmosą galime išgirsti šiandien?

Ved. Karolina Panto

Prieš 250 metų dabartinės Lietuvos teritorijoje tyvuliavo jūra. VU paleoichtiologė Darja Dankina tyrinėja, kokios žuvys anuomet čia plaukiojo – jos atradimai yra reikšmingi visame pasaulyje.

Lietuvos mokslininkai iš popieriaus atliekų kuria aerogelį, kuris efektyviai surinktų į jūrą išsiliejusią naftą. Apie šią inovaciją pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkė Tatjana Paulauskienė.

Fizikai teigia radę potencialius ženklus, liudijančius apie penktąją gamtos jėgą. Apie tai rubrikoje „Va čia tai kosmosas“ pasakoja naujienų portalo LRT.lt žurnalistė Patricija Kilminavičienė.


Nuotraukoje - Actinopterygii klasės išnykusios žuvies dantukas. Darjos Dankinos nuotr.

Technologija „deepfake“ dažniausiai minima vaizdo klastojimo atvejų kontekste. Tačiau pastaruosius kelerius metus vis sparčiau tobulėja technologijos, galinčios modifikuoti ar atkartoti tikrą žmogaus balsą bei sugeneruoti kalbą, parašyti tokį tekstą, kurį sunku atskirti nuo žmogaus rašyto. Apie tai, kokių naujų iššūkių kelia šių technologijų tobulėjimas pasakoja VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjas dr. Linas Petkevičius.

Kita tema. Tarptautinė kosminė stotis – maždaug futbolo aikštės dydžio laboratorija, skriejanti aplink Žemę. Joje dažniausiai pusės metų pamainomis gyvena ir darbuojasi astronautai bei kosmonautai iš JAV, Rusijos, Europos, Kanados bei Japonijos. Apie tai, ką šie žmonės veikia ir kaip jie jaučiasi pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.

Ved. Sigita Vegytė