Ar sutiktumėte, kad šiandien viešojoje erdvėje vis dažniau skamba nerišli, nepaveiki, netaisyklinga kalba, neaiškiai išartikuliuotos ir painiai išsakomos mintys? Tokią problemą pastebėjo tarptautinės mokslo konferencijos ,,Kalbėjimo fenomenas“ organizatoriai, keliantys klausimą: kas, kodėl ir kada atsitiko su jaunųjų menininkų (aktorių, vokalistų, muzikos atlikėjų) scenine kalba?

LMTA rengiamoje konferencijoje retorikos specialistai, neuromokslininkai, kalbininkai, teatro profesionalai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Sakartvelo, Latvijos, Islandijos analizuos šių pokyčių priežastis ir ieškos sprendimų. Konferencija vyks lapkričio 6-8 dienomis, jai artėjant šiandien laidoje domimės, ar iš tiesų teatruose, viešuosiuose renginiuose, televizijos ir radijo laidose vis dažniau skamba nerišli, neartikuliuojama kalba? Jei taip, kas liudija viešosios ir sceninės kalbos suprastėjimą? Kaip galima keisti situaciją? Pokalbis su filosofu Nagliu Kardeliu, neuromokslininke Ramune Dirvanskiene, teatrologe Rasa Vasinauskaite, scenos ir viešosios kalbos dėstytoja Rita Juodelienė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Gyvename įtampos, karų ir krizių laiku, kuris mus verčia permąstyti daugybę dalykų. „Nepainiokime meno ir politikos“ – toks teiginys buvo labai populiarus sovietmečiu, kai menininkai buvo tarsi tyliojoje rezistencijoje ir pasitelkdami ezopo kalbą bandė laviruoti tarp ideologijos primestų reikalavimų ir humanizmo vertybių. Tačiau baisiausi režimai savinasi ir naudoja savo minkštajai galiai net tuos kūrinius ir kūrėjus, kurie buvo opozicijoje ar net nukentėjo nuo valdžios represijų. Kaip vertinti menininkus, gyvenusius nacizmo, bolševizmo ar šiandieninio putinizmo visuomenėse? Ar beatodairiška atmetimo reakcija yra geriausia išeitis?
Laidos pašnekovai: humanitarinių mokslų daktarė, LMTA muzikologijos katedros profesorė Lina Navickaitė-Martinelli, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, literatūrologė Dalia Satkauskytė, komunikacijos ekspertas, melomanas Julijus Grickevičius. Sužinosime kaip į šiuos klausimus reaguojama Latvijoje ir Lenkijoje.

Ved. Jolanta Kryževičienė

70 galerijų ir 300 menininkų atveria duris į pačių įvairiausių žanrų meno pasaulį ir visą savaitgalį laukia meno mugė Art Vilnius. Šių metų tema - performansas, skatinantis ne tik stebėti ramiai eksponuojamą kūrinį, bet ir prisidėti prie vyksmo, smalsauti, stebėtis ir patirti įvairiausių jausmų .
Apie prasidedančią didžiausią metų meno šventę - mugės vadovė Diana Stomienė, meno vadovė Sonata Baliuckaitė, projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas ir galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūtė Laurent.

Ved. Jolanta Kryževičienė

MO muziejus pasitinka savo veiklos penkmečio sukaktį. Danguolės ir Viktoro Butkų svajonė sukurti gyvą ir patrauklią kultūros vietą išsipildė su kaupu. Daugybė įspūdingų parodų, kelionės po Lietuvą, edukacijos vaikams ir vyresniems žmonėms, diskusijos ir koncertai - viskas telpa ir randa vietos Danielio Libeskindo projektuotame pastate vietoje buvusio Lietuvos kino teatro. O svarbiausia - po MO atidarymo daugybė iki tol muziejus ignoravusių žmonių atrado, kad čia galima patirti gilių, įdomių ir linksmų išgyvenimų.

Priešjubiliejinis pokalbis su MO muziejaus steigėju Viktoru Butkumi ir direktore Milda Ivanauskiene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė į pirmąją šio sezono premjerą Mažojoje salėje – spektaklį „Apmąstant omarą“ pagal amerikiečių rašytojo David Foster Wallace esė. Spektaklį pastatė režisierė Yana Ross, kuri Lietuvos publikai jau puikiai žinoma iš tokių mąstyti ir diskutuoti skatinančių spektaklių kaip „Mūsų klasė“, „Trys sesrys“, „Vienos miško pasakos“.
Spketaklis „Apmąstant omarą" kelia esminį klausimą – ar man dar svarbus kito skausmas. Koks mūsų santykis su vaikais, su pasenusiais tėvais, ar sugebame nors akimirkai atsidurti kito kailyje?
Apie naują spektaklį ir jo kodus, apie Europos teatrą ir daugybę jo veidų po premjeros kalbėjomės su režisiere Yana Ross.
Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuojama paroda „Laiko šukės ir aidai: sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“. Paroda sudaryta iš 3 dalių: cenzūros draustos fotografijos, cenzūros kritikos ir korekcijų sulaukę kūriniai ir sovietinės cenzūros taisykles atitikusi kūryba. „Kiekvienas kadras yra susijęs su istorijomis ir kartais tragiškais nutikimais“,- sako garsus fotografas, dailininkas, buvęs tremtinys Rimantas Dichavičius. Su parodos autoriumi keliaujame po sovietinį laiką ir jo absurdišką tikrovę, kai buvo uždrausta pirmoji paroda, kai cenzoriai redagavo net Lenino raštus, o kaimo realybės tiesiog negalima buvo fotografuoti.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Tapytojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Šarūnui Saukai rugsėjo 11-ą sukako 65-eri. Bet ne sukaktys ar politikų sveikinimai čia svarbiausia. Tai proga pakalbėti apie talentingą tapytoją, kurio paroda NDG tapo lankomiausia ekspozicija, kurio paveikslai žmones traukia net į Lietuvos pakraštyje, Zarasuose atidarytą galeriją.
Žiūrovai kartais klausia: kodėl tiek daug paveiksluose mėsų, kodėl vaizduojamos šlykščios scenos. Kaip suprasti dailininko paveikslus laidoje niekas nepasakys, tačiau daugiasluoksnėse istorijose rasti savo pasakojimą - gali padėti.
Seni ir naujesni susitikimai su Šarūnu Sauka, Nomeda Saukiene, Monika Saukaite, Sigitu Parulskiu, Algiu Uždaviniu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Po kiekvieno Lietuvos kultūros tarybos paskelbto projektų finansavimo etapo kyla didelė nepasitenkinimo ir kritikos audra, dalis projektų lieka be valstybės paramos. Abejojama vertinimo kriterijais, ekspertų nešališkumu, vertinimo kompetencija ir skaidrumu. Neseniai LKT minėjo savo veiklos 10-metį ir surengė diskusijų forumą „Kultūra esi Tu!“, kuriame pakvietė kultūros bendruomenę pasikalbėti, o kaip būtų geriausia skirstyti tuos 10 procentų per tarybą skirstomų valstybės lėšų kultūrai.
Šia tema pokalbis su LKT pirmininke Asta Pakarklyte, LKT ekspertu, literatūrologu ir rašytoju Sauliumi Vasiliausku ir LMTA Šokio ir judesio katedros vedėju Andriumi Katinu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

LMTA švenčia 90-ies metų jubiliejų. Kaip šiandien gyvena seniausia scenos profesionalų mokykla? Kas šiandien svarbiausia čia dirbantiems dėstytojams? „Yra dėstymo metodikos, programos, pagrindai, bet didžiausia vertybė yra žmonių santykiai ir laisvės dvasia“. Taip teigia trys laidos pašnekovai, akademijos profesoriai Kamerinio ansamblio katedros prof. dr. Indrė Baikštytė, Vaidybos ir režisūros katedros prof. Viktorija Kuodytė ir Kino ir televizijos katedros prof. dr. Audrius Stonys.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš savaitę dvi miniterijos ir valstybinės kultūros įstaigos pristatė projektą „Socialinis receptas“ ir siūlo senjorams turiningai praleisti laisvalaikį galerijose, parodose, bendrauti, atrasti įdomias kultūros veiklas. Ar toks pasiūlymas tikrai gali būti veiksmingas vienatvę, depresiją, socialinę atskirtį išgyvenančiam vyresnio amžiaus žmogui? Kodėl Lietuvoje vis dar daugiausia gyvenimo pilnatvės nejaučiančių žmonių? Pokalbis su VU doc. Antanu Kairiu.

Pilar Quintana, rašytoja iš Kolumbijos, trejus metus keliavo po pasaulį. Grįžusi įsikūrė skurdžiame Ramiojo vandenyno pakrantės regione, kur gyveno gamtos apsuptyje. Gaivališka gamta, skurdas, rasinė nelygybė ir netradicinė motinystė tapo pagrindinėmis romano „Kalė“ temomis. Rašytoją kalbina poetė, vertėja Dovilė Kuzminskaitė
Ved. Jolanta Kryževičienė

Tado Kazakevičiaus nuotr.