Operatorius Audrius Kemežys išėjo nesulaukęs 45-erių metų. Per kelis kūrybos dešimtmečius jis nufilmavo daugiau kaip 60 filmų su įvairiais režisieriais. Kiekvieną filmavimą Audriui nutikdavo pačios įdomiausios istorijos, kurias jis mokėjo puikiai pasakoti. Todėl po operatoriaus mirties jo bičiulė ir kolegė režisierė Giedrė Beinoriūtė nutarė surinkti tas istorijas iš Audrių pažinojusių žmonių, kurie kartu su juo gyveno, dirbo, draugavo, mokėsi ar mokė. Po ketverių metų pasirodė knyga „Akimirksnis spalvoms suderinti“, kurioje 29 pokalbiai apie Audrių Kemežį, kiną ir mūsų laiką. Apie naują istorijų, pokalbių knyga kalbamės su režisiere Giedre Beinoriūte, skamba Rasos Paukštytė ir Rūtos Oginskaitės komentarai ir Audriaus Kemežio balsas iš LRT archyvų.
Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar yra prasmės rengti koncertus pataisos namuose, kalėjimuose, pabėgėlių stovyklose, karo griuvėsiuose? Kokių tikslų siekia muzikai, atvykę į vietas, kuriose mažiausiai kalbama apie žmogaus orumą ir viltį? Prieš keletą metų Kanadoje veiklą pradėjo paramos fondas „Žvelgiant į žvaigždes“ (Looking at the Stars), ėmęsis iniciatyvos rengti koncertus tokiose vietose. Darius Mažintas, Lukas Geniušas, Tony Yang, Barry Shiffman, Glebas Pyšniakas, Gidonas Kremeris koncertavo Kanados ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, senelių namuose, pabėgėlių stovyklose. Pianistas Darius Mažintas ką tik grįžo iš Ukrainos.
Apie fondo veiklą, koncertų prasmę ir poveikį, apie prasidedantį koncertų ciklą Lietuvoje - pokalbis su fondo steigėju, filantropu Dmitrijumi Kanovičiumi ir šiomis dienomis Ukrainoje koncertavusiu pianistu Dariumi Mažintu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Jau rytoj prasideda Venecijos meno bienalė. Pirmoji (tuomet – tiesiog meno paroda) surengta 1895 m. Apie šio renginio reikšmę ir pirmuosius Lietuvos žingsnius jame – pokalbis su dailėtyrininkėmis prof. Agne Narušyte ir dr. Lolita Jablonskiene.
Kokie pagrindiniai šių metų Venecijos meno bienalės akcentai? Įspūdžiais iš Venecijos dalijasi šiuolaikinio meno rinkos ekspertė, kuratorė Justė Jonutytė.

Ved. Inesa Rinkevičiūtė ir Agnė Šimkūnaitė

Fotografo Raimondo Paknio objektyve - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kažkada buvę svarbūs ir net didingi statiniai – bažnyčios, rūmai, pilys, dvarai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis Lietuvos giminėmis ar Europos meno kūrėjais, o šiandien kai kurie iš jų skaičiuoja paskutines savo dienas ar metus. Tiesa, šiandien net negalime pasakyti, kas išliko Rusijos niokojamoje Ukrainoje. Todėl albumas „Mūro istorijos“ yra dar aktualesnis šiandien.
Apie prarandamą kultūros paveldą, unikalių statinių tylą - pokalbis su fotografu Raimondu Pakniu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Arūnas Bėkšta gyvenime turėjo daug įvairių veiklų - baigė fizikos studijas, tapo aukščiausios kategorijos restauracijos ekspertu, buvo Kultūros ministru, tarptautinių projektų vadovu, o dabar lygiai taip pat entuziastingai ėmėsi tapybos. Apie vadybą, tapybą ir haiku - pokalbis su Arūnu Bėkšta.

Kažkada čia buvo vokiečių miestas, po to žydų gyvenimo, prekybos ir kultūros vieta, dar vėliau buvo nugriauta pusė namų, o dabar ruošiamasi viską modernizuoti. Tai tik maži Vokiečių gatvės istorijos punktyrai, kurie atsiskleidžia Vilniaus muziejuje veikiančioje parodoje apie šią unikalią, daugybę istorijos lūžių išgyvenusią gatvę.
Po parodą vaikštome su muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte ir istorike dr. Jurgita Verbickiene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ne viename Rusijos užpultos ir niokojamos Ukrainos mieste prasidėjo humanitarinė katastrofa: žmonės neturi maisto ir vandens, gyvenamieji rajonai nuolat bombarduojami, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad ir toliau negali pristatyti į apsiaustą Mariupolį humanitarinės pagalbos, šios organizacijos vadovas Peteris Maureris spaudžia ranką Rusijos užsienio reikalų ministrui. UNESCO neapsisprendžia perkelti Pasaulio paveldo komiteto posėdžio iš Kazanės Rusijoje. Kokią įtaką karo situacijoje turi tarptautinės organizacijos? Kokius žingsnius šiandien žengia JTO, kurios tikslas palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą?
Pokalbis su JTO moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto nare dr. Dalia Leinarte
Ved. Jolanta Kryževičienė

„Antanas Mončys gal ir netapo labai populiarus, bet jis pats sakydavo - vėliau. Tas vėliau jau atėjo ir Mončio kūriniai atsako į klausimus, kurie dabar mums kyla“,- sako naujo filmo „Antanas Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ režisierius Linas Mikuta. Pokalbis su filmo kūrėjais operatore Kristina Sereikaite ir Linu Mikuta

„Tai tiesiog peizažo stebėjimai ir nieko čia daugiau nėra. Parašu, nieko čia ir neieškokite“,- sako fotomenininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Remigijus Treigys. Pokalbis su menininku apie naują, labai netikėtą parodą „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ Baroti galerijoje Klaipėdoje.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kad būtum, reikia kito - toks yra šių metų Kino pavasario šūkis. Po pandeminės pertraukos tradicinis kino festivalis norėjo pakviesti visus pabūti drauge ir pamatyti filmus didžiuosiuose ekranuose. „Tačiau per vieną naktį pasaulis pasikeitė, prasidėjo karas“,- sako festivalio vadovas Algirdas Ramaška. „Karo kontekste filmus žiūrime tarsi per kokį filtrą“,- sako turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.
Apie prasidedančio Kino pavasario istorijas ir kontekstus pokalbis su festivalio vadovais.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš tris metų susikūrė muzikos grupė SKYLĖ, šiam vienminčių sambūriui beveik tiek pat metų, kaip mūsų valstybei. Todėl kovo 11-ą dieną kino teatrų ekranuose pasirodantis naujas dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“pasakoja ne tik šios muzikinės grupės, bet ir nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Ką kūrėjams reiškia Kovo 11-oji, mūsų nepriklausomybės diena, kaip gimė gražiausi grupės albumai, kodėl jie vyko koncertuoti į Maidaną, ką mes pamatytime naujame filme? Apie tai kalbamės su grupės SKYLĖ lyderiu Roku Radzevičiumi, soliste Aiste Smilgevičiūte ir viena iš filmo režisierių Aiste Jauraite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiaulių dailės galerija mini savo 30-metį ir šį kartą kviečia ne tik šventines parodas, bet ir meno aukcioną, visos surinktos lėšos bus skiriamos už laisvę kovojančiai Ukrainai. Pokalbis su menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu.

„Ukrainiečių tapatybė keičiasi pavojaus akivaizdoje, pradėdami agresiją rusai prisidarė priešų net tarp prorusiškai nusiteikusių žmonių“,- sako vertėjas iš ukrainiečių kalbos Vytas Dekšnys. Pokalbis apie Ukrainos rašytojus karo situacijoje, apie kalbą ir identiteto pokyčius.

Ved. Jolanta Kryževičienė