Pokalbis apie intelektualų, žaismingą ir kartu savo įžvalgomis provokuojantį nerimastingas mintis bulgarų rašytojo Georgi Gospodinov romaną „Laiko slėptuvė“, kurį išleido leidykla „RaRa“, o iš bulgarų į lietuvių kalbą išvertė Laima Masytė.
Bookerio premijai skirtame internetiniame puslapyje rašytojas G.Gospodinov, pasakodamas apie savo kūrybinį sumanymą, sako: „Parašyti šią knygą mane paskatino jausmas, kad kažkas sutriko laiko laikrodžio mechanizme. Galėjai užuosti ore tvyrantį nerimo kvapą, galėjai jį paliesti pirštu.“ Ar tikrai mūsų gyvenimus reguliuojančio istorinio laiko laikrodžio mechanizmas nebeveikia sklandžiai? Kas yra laiko slėptuvė? Kada, kokiomis aplinkybėmis visuomenėje pasigirsta kalbosi apie tai, jog derėtų sugrįžti į praeitį, į „prarastąją žemę“, į „tautos aukso amžių“? Kuomet nostalgija gali tapti pavojingais spąstais?
Jeigu G.Gospodinov romane aprašytas referendumas dėl praeities įvyktų 2025-aisiais, į kokį XX a. dešimtmetį norėtų sugrįžti Lietuvos piliečiai?

Pokalbis su rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaite, politologu Mažvydu Jastramskiu, sociologe Irena Šutiniene, teatrologu Audroniu Liuga.

Ved. Aurimas Švedas